CPO LT vadovė: Kartais tikimasi, kad viešasis sektorius nebus reiklus klientas
CPO LT nacionaliniu mastu vykdo centralizuotus viešuosius pirkimus ir padeda perkančiosioms organizacijoms įsigyti prekes, paslaugas ir darbus, o verslui – kurti pridėtinę vertę. Neringa Andrijauskienė, CPO LT direktorė, akcentuoja, kad viešuosiuose pirkimuose labai svarbi verslo etika. Anot jos, pirmiausia – tai skaidrumas. Skaidrus elgesys – tai savo įsipareigojimų vykdymas, nesiekimas nelygiavertės padėties ir įsipareigojimų mažinimo, naudų, kurios nepriklauso, o taip pat deklaratyvių normų, pasižadėjimų nesilaikymas ar savo įsipareigojimų vengimas.
Partneryste grįsta sistema – naudinga visiems
„Arti tobulumo, etiškais verslo ir viešojo sektoriaus santykius galima būtų vadinti tuomet, kai, pirmiausia, yra pagarba viešiesiems interesams, kai vyrauja verslo ir viešojo sektoriaus sinergija, kuri būtų grįsta pagarbiu partnerystės modeliu. Juk verslas moka mokesčius, už kuriuos po to organizuojami viešojo sektoriaus pirkimai, o naudą vėl gi – gauna ir verslas. Taigi, visi esame labai susiję, kiekviena grandis turėtų veikti sąžiningai, skaidriai“,– tikina CPO LT vadovė.
Anot jos, labai svarbu, kad verslas viešojo sektoriaus nelaikytų nereikliu partneriu, turėtų ambicijos ir motyvacijos dirbti labai kokybiškai, o ne už mažiausią kainą ir mažiausiomis sąnaudomis. „Viskas, kas įsigyjama už valstybės lėšas turėtų būti kokybiška ir maksimaliai naudinga užsakovams. O viešasis sektorius į verslą privalo žiūrėti ne vien kaip į naudos ieškotoją, o kaip į partnerį. Partneryste grįsta sistema būtų naudinga visiems“, – kalba N. Andrijauskienė.
Grįžtamojo ryšio signalai įspėja
Per CPO LT perkamus objektus galima suskirstyti į kelias dideles grupes: prekes, paslaugas ir darbus. Organizacija ne tik suveda pirkėją su pardavėju, bet ir po to domisi, kaip pirkimai veikia praktikoje, atlieka įvairias apklausas, tarp jų ir kokybės bei tolerancijos korupcijai tyrimus.
CPO LT pagrindinės funkcijos apima procesą iki pirkimo sutarties tarp verslo ir pirkėjo sudarymo, o po to įstaiga teikia metodinę pagalbą, konsultuoja, analizuoja įvairius atvejus, kad išsiaiškintų, ką reikėtų keisti, kaip tobulinti pirkimo strategijas, konstrukcijas, kad būtų pasiekiami geresni rezultatai. Po analizės taip pat gali būti įtraukiami papildomi saugikliai. Pvz., apsilankius mokyklose, kurios šįmet pirko maitinimo paslaugas, imtasi administracinių priemonių ir ieškota papildomų priemonių, kaip užtikrinti, kad tiekėjais, piktybiškai nesilaikantys sutarties sąlygų, būtų įpareigoti elgtis tinkamai.
„Tad su grįžtamuoju ryšiu gauname ir tokių signalų, kad siekdami žūtbūt laimėti konkursus dalis tiekėjų pirkime elgiasi neatsakingai, labai susimažina kainą ar prisižada maksimaliai gerus kokybinius kriterijus, o sudarę sutartį tikisi naujų derybų ir įtikinti pirkėją nuleisti pažadėtą kartelę, pvz., keisti darbo apimtis, terminus, kokybinius rodiklius, kurie jiems pateisintų siūlytą sumažintą kainą“, – pasakoja CPO LT direktorė.
Sąžiningas verslas pyktų, jei būtų toleruojami neetiški konkurentai
Nors absoliuti dalis verslo sąžininga, bet pasitaikantys nesąžiningi verslai vis dar tikisi bet kokiomis sąlygomis laimėti viešąjį pirkimą, tikėdamiesi, kad vykdant sutartį viešasis sektorius nebus reiklus klientas ir sutartį bus galima įvykdyti minimaliais kaštais, patiekti ne tą paslaugą ar prekę, kuri yra sutartyje. Beje, sutarčių priežiūrą turi vykdyti pats pirkėjas, kuris įsigyja prekes ar paslaugas ir už tai moka. Tačiau, pvz., savivaldybės ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali atlikti auditą, kaip vykdomos sutartys.
„Visai suprantama, kad sąžiningas verslas turėtų pykti, jei viešųjų pirkimų sistema toleruotų neetiškas verslo schemas ar elgesį, neskaidrumą. Tuomet atsirastų bendras nusivylimas viešųjų pirkimų sistema ir verslas, kurį kviečiame, kurio dalyvavimo pageidaujame, gali nesusidomėti pirkimais, – teigia CPO LT vadovė. – Viešųjų pirkimų tikslas yra atverti viešuosius pinigus konkurencijai, kad laimėtų tas, kuris už numatytus pinigus gali pasiūlyti geriausias paslaugas, prekes ar darbus. Laibai svarbu, kad verslas turėtų galimybę, noro ir motyvacijos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o taip pat aukšto standarto atsakomybę, gerbdamas viešąjį sektorių kaip paslaugos gavėją.“
CPO LT vadovė teigia, kad įstaigos elektroninio katalogo pirkimuose norinčių dalyvauti tiekėjų nuolat daugėja. Dabar jų yra apie 1700. „Gali atrodyti, kad šalies mastu tai nėra daug, bet skaitmenizuoti viešieji pirkimai nuolat populiarėja, numatyti nuoseklūs planai yra viršijami. Kasmet į elektroninį katalogą įtraukiami nauji objektai, dalyvauti centralizuotuose pirkimuose ir teikti pasiūlymus pakviečiami nauji sektoriai“, – pasakoja N. Andrijauskienė.
Viešuosiuose pirkimuose aktyviausi yra medicinos, energetikos ir statybų sektoriai. Pastarojo ypač aktyvios bendrovės, kurios orientuojasi į renovacijos projektus. Taip pat yra daug bendrųjų paslaugų tiekėjų, pvz., biuro veiklai aptarnauti ir informacinėms technologijoms bei įrangai tiekti.
Kokie įrankiai užtikrina CPO LT veiklos skaidrumą
N. Andrijauskienė akcentuoja, kad CPO LT veiklos skaidrumą užtikrina tai, jog, pirmiausia, tai yra nepriklausomas subjektas, kuris ne pats įsigyja ir neturi jokio suinteresuotumo sutarties ar rezultato baigtimi, o tik sukonstruoja sąlygas suvesti tiekėją su užsakovu. Anot jos, tai labiausiai užtikrina nepriklausomumą ir nešališkumą.
„Taip pat ne mažiau svarbi yra skaitmeninė platforma ir automatizuoti procesai, kai laimėtojai parenkami automatiniu būdu, minimizuojant žmogiškojo veiksnio įtaką pirkimo rezultatams, – akcentuoja CPO LT direktorė. – Taip pat atliekame rūpestingą tiekėjų patikrą, kuri remiasi įvairiais kriterijais, pavyzdžiui, melagingą informaciją pateikusių ar nepatikimų tiekėjų sąrašais, neįprastai mažos kainos institutu. O, matyt, pagrindinis sąžiningos ir skaidrios elgsenos įrankis yra komunikacija.“
Beje, pasak N. Andrijauskienės, pernai apie 10 tiekėjų buvo pašalinta iš elektroninių katalogų dėl to, kad jie tarpusavyje buvo sudarę draudžiamus susitarimus. Tai išsiakinama taikant įvairius būdus, pvz., analizuojant, ar tiekimo laimėtojas pasiūlymą brangesnio naudai atsiima ne pirmą kartą, iš kokių IP adresų siunčiami pasiūlymai ir pan.
„Tokių nesąžiningų veiksmų atskleidimas – ne tik valstybės pinigų taupymas, bet ir pareiga prieš sąžiningą, kokybiškai dirbantį verslą. CPO LT taiko nulinę toleranciją korupcijai“, – teigia CPO LT vadovė.
Ji pažymi, kad siekiant, jog verslui apsimokėtų skaidriai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o valstybė gautų didžiausią naudą, vietoje mažiausios kainos kriterijaus vis dažniau taikomas kainos ir kokybės santykio kriterijus. Nors, anot CPO LT vadovės, mažiausios kainos kriterijus geras tuomet, kai produkto kokybiniai kriterijai neduoda pridėtinės vertės ir yra rizika permokėti už perteklinius kokybinius parametrus.
„Esmė yra išsamus techninių parametrų aprašymas ir po to griežtas reikalavimas jų laikytis vykdant sutartį. Jei viešasis sektorius reiklus, abiejų pusių lūkesčiai sureguliuoti, tai yra geras startas gauti ir gerą viešųjų pirkimų rezultatą“, – teigia CPO LT direktorė.
