NYT: Kinijos bendrovės Rusijai pardavė dronų už 12 mln. USD
Anot NYT, dronus į Rusiją siuntė bendrovė DJI ir kelios mažesnės įmonės, o produkcija dažniausiai buvo siunčiama per tarpininkus ir eksportuotojus.
DJI gaminami dronai – skirti filmavimui ir fotografavimui. Visgi, VŽ jau rašė, kad nuo karo pradžios abi šalys bepiločiams orlaiviams atrado naujų paskirčių: jie pradėti naudoti ne tik žvalgybai, bet ir atakoms, o rusų atveju net ir ukrainiečių oro gynybos sistemoms klaidinti.
Iš viso, NYT duomenimis, nuo karo pradžios Rusiją pasiekė 26 skirtingų prekės ženklų kinų gaminti dronai. Anot leidinio, be DJI, parduodami „Autel“ gaminami bepiločiai orlaiviai, kuri turi įmonių JAV, Vokietijoje ir Italijoje. Jau anksčiau skelbta, kad Rytų Ukrainoje numuštas modifikuotas kinų gamintojo „Mugin Limited“ civilinis bepilotis orlaivis „Mugin-5“.
DJI atstovas spaudai sakė, kad bendrovė tiesiogiai Rusijai nieko nepardavė nuo 2022 m. balandžio 16 d. Pasak jo, DJI nuo karo pradžios sustabdė visas operacijas Rusijoje ir Ukrainoje ir yra parengusi „aiškius protokolus“, kad užtikrintų, jog nepažeidžia JAV sankcijų. Tuo metu „Autel“ teigė nežinanti apie jokius pardavimus rusams ir aiškino, kad atlieka vidinį tyrimą.
Visgi, bepiločius orlaivius galima nusipirkti ne tik tiesiogiai iš gamintojo. NYT duomenimis, su Rusija bendradarbiavo 70 kinų eksportuotojų.
Dar anksčiau leidinys „Politico“, remdamasis 2022 m. birželio–gruodžio duomenimis, pateiktais muitinių duomenis renkančios kompanijos „Import Genius“, skelbė, kad Kinijos bendrovės pardavė Rusijos įmonėms 1.000 automatų ir kitos įrangos, kuri gali būti naudojama karo tikslams, įskaitant dronų dalis ir neperšaunamas liemenes.
VŽ primena, kad oficialiai Pekinas deklaruoja, jog siekia taikos Ukrainoje, o JAV ir Europos lyderiai siunčia griežtus įspėjimus dėl ginklų tiekimo Maskvai. Dėl to dvejopos paskirties prekės galėtų tapti būdu Kinijai padidinti savo pagalbą Maskvai ir išvengti atsakomųjų veiksmų iš Vakarų.
Taip pat Kinija yra pasiūliusi savo „taikos planą“ Ukrainai. Tarp Kinijos siūlomų priemonių – paliaubų paskelbimas, pagal kurias Rusijos karinės pajėgos būtų „įšaldytos“ Ukrainos teritorijoje, taip pat raginimas nedelsiant nutraukti visas sankcijas, kurioms nepritarė JT Saugumo Taryba, nes Rusija joje turi veto teisę. Be to, Pekinas nei karto nepripažino, kad už agresiją yra atsakinga Rusija. Kinija karą taip pat vengė įvardinti karu, kaip ir Maskva, vadino „konfliktu“, „krize Ukrainoje“ ir t. t.
Vakarų lyderiai Kinijos planą sutiko šaltai ir teigė, kad Kinija jau yra užėmusi poziciją Rusijos pradėtam kare prieš Ukrainą, todėl negali būti neutralus arbitras. Be to, šiuo metu Xi Jinpingas, Kinijos vadovas, lankosi Maskvoje, kur susitinka su Vladimiru Putinu, Rusijos diktatoriumi. Apie Xi Jinpingo vizitą galite skaityti čia.
