JAV sako, kad Maskva siekia destabilizuoti Moldovą; „Wagner“ skelbia atidariusi 42 naujus samdymo centrus Rusijoje
- Rusai raketomis smogė Zaporižiai – pataikė į energetikos objektus ir švietimo įstaigas.
- ISW: rusai pasistūmėjo į šiaurės vakarus nuo Bachmuto, o Bachmuto rytuose puolimas pristabdytas.
- Ukraina dujas pirks bendrai su ES, pranešė Bendrijos energetikos komisarė.
- Penktadienį Ukraina pareiškė įtarimus trims buvusiems „Antonov“ vadovams dėl trukdymo šalies kariuomenei ir leidimo Rusijai sunaikinti krovininį lėktuvą „Mrija“.
Ketvirtadienio naujienas skaitykite čia.
[infogram id="d9e63754-60a6-4bc2-9c21-a8289fd45c7a" prefix="arS" format="interactive" title="Copy: Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė 2022-03-08"]
Penktadienio įvykių juostą pildyti baigiame. Kviečiame Rusijos karo Ukrainoje įvykius sekti kartu rytoj nuo 9 val.
21:31 G. Nausėda: Turkijoje: yra vilties Švedijos narystės NATO sulaukti per viršūnių susitikimą Vilniuje
Turkijoje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė viltį, kad Švedijai pavyks prisidėti prie NATO bloko per viršūnių susitikimą Vilniuje.
Plačiau apie tai rašoma čia.
20:37 Popiežius sako, kad Ukrainoje veikia imperiniai interesai
Karas Ukrainoje yra susijęs su „imperiniais interesais“, ten kariauja „didžiosios pasaulio galybės“, sakė popiežius Pranciškus penktadienį paskelbtose interviu ištraukose.
Kalbėdamas Šveicarijos televizijai RSI, pontifikas papasakojo, kad norėjo vykti į Maskvą derėtis dėl taikos, bet jo pasiūlymas buvo atmestas.
„V. Putinas žino, kad esu pasiekiamas“, – sakė jis televizijos RSI interviu išraše, kuris buvo paskelbtas prieš transliaciją sekmadienį.
„Tačiau ten yra imperinių interesų, ne tik Rusijos imperijos, bet ir kitų šalių imperijų. Imperijoms būdinga, kad tautos atsiduria antroje vietoje“, – pridūrė jis.
20:00 JAV sako, kad Maskva siekia destabilizuoti Moldovą
Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Rusiją bandant destabilizuoti buvusią sovietinę Moldovos Respubliką, be kita ko, pasitelkiant gatvės protestus, kad galiausiai būtų suformuota Maskvai palanki vyriausybė.
„Manome, kad Rusija siekia susilpninti Moldovos vyriausybę, tikriausiai siekdama galiausiai išrinkti Rusijai palankesnę administraciją“, – žurnalistams sakė sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Moldovos vyriausybė siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų institucijomis ir yra artima kaimyninės Ukrainos provakarietiškai vyriausybei, kuri jau daugiau nei metus kovoja su Rusijos invazija.
Dalį Moldovos teritorijos, Padniestrę, kontroliuoja Rusijos remiami separatistai, o Vašingtonas mano, kad Maskva siekia sukelti dar didesnį nestabilumą.
„Rusijos veikėjai, kai kurie iš jų šiuo metu susiję su Rusijos žvalgyba, siekia inscenizuoti protestus Moldovoje ir panaudoti juos kaip pagrindą surežisuotam maištui prieš Moldovos vyriausybę kurstyti“, – sakė J. Kirby.
JAV pareigūnas sakė, kad „mes pasitikime Moldovos demokratinėmis ir ekonominėmis institucijomis bei jų gebėjimu reaguoti į šias grėsmes ir, žinoma, toliau teiksime tvirtą paramą“.
J. Kirby teigė, kad Jungtinės Valstijos aktyviau dalijasi su Moldova informacija apie Rusijos veiklą šalyje, kad „galėtų toliau tirti, remti ir sužlugdyti Rusijos planus“.
19:02 Lenkija iš JAV gavo pirmąsias „Patriot“ oro gynybos sistemoms skirtas raketas
Į Lenkiją atvyko pirmoji partija oro erdvės gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų PAC-3 MSE, pranešė gamintojas „Lockheed Martin“.
Išsamiau apie tai rašoma čia.
18:40 Turkams sustabdžius į Rusiją vežtą sankcionuojamų prekių tranzitą, pastarosios logistai ieško naujų aplinkkelių
Dėl kol kas nenustatytų priežasčių Turkijos muitinės sistemos apriboja per pastaruosius metus iki 45 mlrd. Eur išaugusį į Rusiją ir Baltarusiją vežamų prekių tranzitą.
VERSLO TRIBŪNA
Plačiau apie tai rašoma čia.
17:25 „Wagner“ skelbia atidariusi 42 naujus samdymo centrus Rusijoje
Jevgenijaus Prigožino vadovaujama privati karo samdinių grupuotė „Wagner“ skelbia atidariusi 42 naujus samdymo centrus įvairiuose Rusijos miestuose, o apie jų atidarymą paskelbė pats grupuotės vadovas.
Kovotojai bus samdomi sporto salėse ir kovos menų klubuose.
„Nepaisant kolosalaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimo, mes judėsime pirmyn“, - „Al Jazeera“ cituoja J. Prigožiną.
15:57 V. Zelenskis apie žiniasklaidos pranešimus dėl „Nord Stream“ sabotažo
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pakomentavo „Nord Stream“ dujotiekių sabotažą, sakydamas, kad „ukrainiečiai to tikrai nepadarė“.
„Kalbant apie „Nord Stream“, mes su tuo neturime nieko bendra“, – sakė V. Zelenskis Kyjive po susitikimo su Sanna Marin, Suomijos ministre pirmininke.
Pasak prezidento, pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodantys pranešimai yra naudingi Rusijai, nes jie gali sulėtinti pagalbos teikimą Ukrainai.
„Mes aiškiai suprantame, kur ji (informacija – VŽ) pasirodė, kokiose žiniasklaidos platformose, kokiose valstybėse ir iš kur ši informacija galėjo atsirasti. Manau, kad labai pavojinga, jog kai kurios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės imasi tokių žingsnių. Tai neteisinga, tai tik padeda Rusijai, ar tam tikroms verslo grupėms, kurios suinteresuotos, kad nebūtų įvestos sankcijos, o tokių grupių gali būti ne tik Rusijos teritorijoje, deja. Jūs suprantate, prieš ką mes kovojame. Mes kovojame su priešu, o priešas yra tik vienas – Rusija. Ir taip pat kovojame su tais žmonėmis, kurie, išskyrus pinigus, nieko nemato“, – aiškino V. Zelenskis.
VŽ primena, kad pastaruoju metu keli Vakarų leidiniai „New York Times“ (NYT) ir „The Times“ ir paskelbė publikacijas, kuriose buvo nagrinėjamas „Nord Stream“ sabotažas. Pasak NYT šaltinių, sabotažą įvykdė proukrainietiška grupė, nesusijusi su valdžia, tuo metu „The Times“ skelbė, kad Vakaruose žinomas asmuo, finansavęs dujotiekių sprogdinimus. Tuo metu vokiečių „Spiegel“ skelbė, jog tyrėjai atliko kratas jachtoje, kuri plukdė sprogdintojus.
14:37 Ukrainoje – įtarimai trims asmenims dėl lėktuvo „Mrija“ sunaikinimo
Penktadienį Ukraina pareiškė įtarimus trims buvusiems lėktuvų gamintojos „Antonov“ vadovams dėl trukdymo šalies kariuomenei ir leidimo Rusijai sunaikinti krovininį lėktuvą „Mrija“ („Svajonė“), prasidėjus karui.
Kaip skelbia „Reuters“, Ukrainos generalinė prokuratūra ir saugumo tarnyba SBU nurodė, kad buvę pareigūnai praėjusių metų sausį–vasarį trukdė Ukrainos nacionalinei gvardijai statyti įtvirtinimus oro uoste Kyjivo pakraštyje, kai kilo Rusijos invazijos grėsmė.
SBU ir prokurorai pareiškimuose nurodė, kad du įtariamieji buvo sulaikyti, o buvęs „Antonov“ generalinis direktorius paskelbtas ieškomu asmeniu. Įtariamiesiems, kurių pavardės nenurodomos, gresia iki 15 metų kalėjimo.
„Atliekame sąžiningą šios bylos tyrimą. Tie, kurie padėjo priešui sunaikinti vieną iš Ukrainos simbolių, turėtų sulaukti atitinkamos bausmės“, – sakoma Vasylio Maliuko, SBU vadovo, pareiškime.

13:15 Seimas: Rusijos ir Baltarusijos sportininkai neturėtų dalyvauti Olimpinėse žaidynėse
Seimas penktadienį vienbalsiai patvirtino poziciją, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams neturėtų būti leidžiama dalyvauti Olimpinėse žaidynėse.
„Seimas pasisako už tai, kad apribojimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams dalyvauti Olimpinėse žaidynėse ar bet kokiose kitose tarptautinėse varžybose turėtų būti taikomi tol, kol Rusija nutrauks savo karinę agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Seimo priimtoje rezoliucijoje.
Už ją buvo visi 109 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Pasak rezoliucijos, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai grįžti galėtų tik užtikrinus atsakomybę už įvykdytus agresijos ir karo nusikaltimus, visiškai atlygins Ukrainai padarytą žalą, kai „bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką vėl taps įmanomas“.
Seimas taip pat kreipėsi į visų pasaulio šalių parlamentus, siūlydamas „išreikšti savo aiškų ir ryžtingą nepritarimą bet kokiems siūlymams, iniciatyvoms, projektams ir bet kokiems kitiems veiksmams, kurių tikslas – Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams leisti dalyvauti Olimpinėse žaidynėse, taip pat ir su neutralia vėliava“.
Parlamentas dokumentu pažymi, kad Rusijos ar Baltarusijos sportininkų pergalės, net pasiektos su neutralia vėliava, bus naudojamos jų valstybėms vadovaujančių nusikalstamų režimų karo ir neapykantos propagandai ir kaip „įrodymas“, kad jokios realios sankcijos nėra taikomos, o tarptautinė situacija neva normalizuojasi.
Tarptautinis olimpinis komitetas sausio pabaigoje pasiūlė, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai. Komitetas pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.
Lietuvos ir dar 33 šalių sporto ministrai vasario pabaigoje bendru pareiškimu paragino Tarptautinį olimpinį komitetą persvarstyti savo sprendimą.
12:17 „Bloomberg“: ES dar turi surasti ir įšaldyti 115 mlrd. Eur rusų turto
Europos Sąjunga bando surasti ir įšaldyti Rusijos milijardierių, kuriems taikomos sankcijos, turtą.
Pasak „Bloomberg“, Bendrija jau įšaldė 20,9 mlrd. Eur rusų turto, tačiau remiantis 2019 m. duomenimis, bendra Rusijos investicijų ES suma siekė 136 mlrd. Eur, todėl ji turi surasti ir įšaldyti dar 115 mlrd. Eur.
Siekdamos užtikrinti geresnę rusų finansų paiešką, ES institucijos ketina įpareigoti fizinius ir juridinius asmenis, kuriems taikomos sankcijos, pateikti deklaracijas, nustatyti papildomus ataskaitų teikimo reikalavimus bankams ir baudas jų nesilaikantiems, taip pat įvesti apribojimus asmenims, padedantiems išvengti sankcijų.
12:00 Rusų pareigūnas: palaikome ryšius su JAV dėl START branduolinės ginkluotės sutarties
Sergejus Riabkovas, Rusijos užsienio reikalų viceministras, penktadienį pareiškė, kad Rusija ir JAV toliau palaiko ryšius dėl START branduolinės ginkluotės sutarties, nors Maskva sustabdė savo dalyvavimą šiame susitarime.
Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, citavusi S. Riabkovą, jis nesitiki didelės pažangos dėl Maskvos ir Vašingtono kontaktų.
Plačiau skaitykite čia.
11:36 Žuvo estas, savanoriškai kariavęs Ukrainoje
Antradienį per artilerijos apšaudymą netoli Bachmuto Donecko srityje žuvo pirmasis estas, savanoriškai kariavęs Ukrainos pusėje.
Kaip penktadienį skelbia estų leidinys „Postimees“, žuvęs estas yra Ivo Jurakas, buvęs gynybos pajėgų karininkas. Nuo praėjusių metų rudens I. Jurakas kovojo Ukrainos tarptautinio legiono sudėtyje.
11:13 Lenkijos Seimo maršalka: Rusijos karas sutelkė Lenkiją ir Lietuvą dėl pagalbos Ukrainai
Rusijos karas prieš Ukrainą sutelkė Lenkijos ir Lietuvos pastangas visomis išgalėmis remti Ukrainą, sako Vilniuje viešinti Elžbieta Witek, Lenkijos Seimo maršalka.
„Kilus karui dramatiška situacija Ukrainoje mobilizuoja mus susitelkti pilnai Lenkijos ir Lietuvos bendrais veiksmais reaguoti į šiuos įvykius. Lenkija ir Lietuva laikosi nuostatos, kad Ukrainai reikia padėti, reikia ją remti, dėti visas pastangas, kad Ukraina atsispirtų Rusijos agresijai“, – penktadienį Seime pradedant pavasario sesiją sakė E. Witek.
Lenkijos Seimo maršalka sako kalboje pažymėjo, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, laikosi pozicijos, kad rusų karo nusikaltimai turi sulaukti atsako ir kaltieji turi būti nuteisti.
„Mes tos pačios nuomonės dėl Rusijos keliamų grėsmių, kalbame vienu balsu apie tai, kokiu būdu turime remti Ukrainą karinėje, humanitarinėje plotmėje“, – kalbėjo E. Witek.
Ji Lietuvą vadino strategine partnere, atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais suintensyvėjusius šalių vadovų, ministrų susitikimus, taip pat ragino priimti Tautinių mažumų įstatymą. Jis parengtas, tačiau iki šiol nepriimtas Seime.
09:26 JK: Rusijai dabar reikia sukaupti naujų raketų, jog galėtų surengti atakas prieš Ukrainą
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija remdamasi savo žvalgybos informacija skelbia, kad Rusija didina intervalą tarp savo raketinių smūgių prieš Ukrainą.
„Rusijai dabar reikia sukaupti kritinę masę naujai pagamintų raketų tiesiai iš pramonės įmonių prieš tai, kai ji galės suduoti pakankamai didelį smūgį, kad įtikinamai įveiktų Ukrainos oro gynybą“, – pažymi JK ir priduria, kad kovo 9 d. buvo pirmoji didelė raketinių smūgių banga nuo vasario 16 d.
08:44 Popiežius: karą Ukrainoje kursto ne tik Rusijos interesai
Penktadienį paskelbtame interviu popiežius Pranciškus pareiškė, kad karą Ukrainoje lemia ne tik Rusijos interesai.
Anot jo, karą kursto „imperiniai interesai, ne tik Rusijos imperijos, bet ir kitų imperijų“.
Jis išreiškė pasirengimą kalbėtis su Vladimiru Putinu ir paraginti siekti taikos.
08:29 Ukraina dujas pirks bendrai su ES
Ukraina dalyvaus bendrame Europos Sąjungos dujų pirkime pasaulinėse rinkose, kad iki kitos žiemos įsigytų 2 mlrd. kub. m šio kuro, ketvirtadienį pranešė ES energetikos komisarė Kadri Simson.
Dalyvavimas ES sistemoje galėtų padėti Ukrainai išvengti dujų trūkumo. Iš 27,3 mlrd. kub. m dujų, kurias Ukraina sunaudojo 2021 m., apie 19,8 mlrd. sudarė vietinė gavyba, 2,6 mlrd. – importas, o 4,9 mlrd. buvo paimta iš požeminių saugyklų.
Valstybinės energetikos įmonės „Naftogaz“ pirminiais skaičiavimais, 2022 m. Ukrainos dujų gavyba sudarė apie 18 mlrd. kub. m.
08:05 ISW: rusai pasistūmėjo į šiaurės vakarus nuo Bachmuto
Rusijos pajėgos ketvirtadienį pažengė pirmyn į šiaurės vakarus nuo Bachmuto, greičiausiai sustiprėjus Rusijos puolimo operacijoms šioje teritorijoje, pažymi JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
„Wagner Group“ vadovas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad jo kovotojai visiškai užėmė Dubovo-Vasylivką (6 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto), o paskelbta filmuota medžiaga, kurios lokacija patvirtinta, rodo, kad „Wagner“ greičiausiai šią gyvenvietę užėmė.
Tuo metu Bachmuto rytuose, panašu, „Wagner“ grupės puolimo operacija laikinai pristabdyta.
ISW taip pat atkreipia dėmesį, kad Ukrainos generalinis štabas nuo kovo 1 d. nepraneša apie Rusijos puolimus netoli Chromovės (Bachmuto rajonas), o Ukrainos pajėgos paskelbė, kad atstatė perėjas per upę šioje teritorijoje.
ISW vertinimu, ukrainiečiai greičiausiai nustūmė Rusijos pajėgas nuo Chromovės, o pranešimai apie pontoninių tiltų įrengimą rodo, kad Ukrainos pajėgos stiprina savo pozicijas aplink svarbiausias antžemines ryšių linijas netoli Chromovės.
Gali būti, anot ISW analitikų, kad Rusijos pajėgos laikinai sutelkia savo operatyvines pastangas į šiaurės vakarus nuo Bachmuto, kad sudarytų sąlygas būsimoms puolamosioms operacijoms, nukreiptoms prieš sustiprėjusias Ukrainos pozicijas aplink Chromovę arba skirtas plačiau jas apsupti.
07:28 Vakarų šalys skaičiuoja įšaldžiusios per 58 mlrd. USD vertės rusų turto
Daugiašalė darbo grupė Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų klausimais (REPO) pranešė, kad nuo praėjusių metų vasario 24 d. įšaldė daugiau kaip 58 mlrd. USD vertės rusų turto.
Darbo grupei priklauso Italija, Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Jungtinė Karalystė, JAV ir Europos Komisija.
Ji taip pat pažadėjo padvigubinti pastangas, kad Rusija būtų laikoma atsakinga už karą prieš Ukrainą ir pasipriešintų Rusijos pastangoms išvengti sankcijų.
„Kadangi Rusijos agresyvus karas tęsiasi, REPO nariai ir toliau ryžtingai siekia, kad Rusija patirtų didelių išlaidų“, – sakoma bendrame pareiškime.
„REPO ir toliau nustatys, suras ir įšaldys sankcijų sulaukusių rusų turtą, kad iš Kremliaus būtų atimtos lėšos, reikalingos jo neteisėtam karui kariauti“, – priduriama pareiškime.
07:15 Rusai raketomis smogė Zaporižiai
Ketvirtadienį vėlai vakare Rusijos kariai raketomis atakavo Zaporižios sritį – smogta į energetikos infrastruktūros objektus, pranešė regiono karinė administracija.
Anatolijus Kurtjevas, laikinai einantis Zaporižios miesto mero pareigas, sakė, kad dėl atakos 20.000 miesto namų liko be elektros energijos, nutrūko šildymo ir vandens tiekimas.
Anot A. Kurtijevo, be infrastruktūros objektų, per Rusijos raketų smūgį apgadintos dvi švietimo įstaigas. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.
Primename, kad ankstų ketvirtadienio rytą Rusija surengė didžiausią per kelis mėnesius raketų ir dronų ataką. Žuvo mažiausiai šeši ir sužeisti mažiausiai septyni žmonės.