EP parėmė Baltijos šalių rezoliuciją dėl specialaus tribunolo Rusijos nusikaltimams tirti
Už rezoliuciją ketvirtadienį balsavo 472 EP nariai, 19 balsavo prieš ir 33 susilaikė.
Rusijos pajėgų nusikaltimai Bučoje, Irpinėje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų atskleidžia karo brutalumą, todėl svarbu imtis koordinuotų tarptautinių veiksmų, siekiant nustatyti kaltų už karą atsakomybę, pažymima EP rezoliucijoje.
Europarlamentarai primena ir ragina Europos Sąjungą (ES) kartu su Ukraina ir tarptautine bendruomene sutelkti pastangas steigiant specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos Ukrainoje nusikaltimus ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn jų vykdytojus. EP nariai prašo Bendrijos institucijų padėti įsteigti laikiną prokuratūrą, kuri būtų labai svarbus praktinis žingsnis siekiant šių nusikaltimų tyrimo ir būsimo baudžiamojo persekiojimo.
Nors tiksli specialaus tribunolo sudėtis ir veiklos metodai dar neapibrėžti, europarlamentarai įsitikinę, kad jo jurisdikcijoje turi būti ne tik Vladimiro Putino, bet ir Aliaksandro Lukašenkos bei jų šalių politinės ir karinės vadovybės veiksmų tyrimas, nes Baltarusijos režimas padeda Rusijai tęsti agresiją prieš Ukrainą.
Šio tribunolo steigimas pasiųstų aiškų signalą tiek Rusijos visuomenei, tiek tarptautinei bendruomenei, kad V. Putinas ir Rusijos vadovybė gali būti nuteisti už Ukrainoje įvykdytus agresijos nusikaltimus, o V. Putino vadovaujama Rusija negalės atnaujinti įprastų santykių su Vakarų šalimis, pabrėžia europarlamentarai.
„Karo nusikaltimus ir nusikaltimus prieš žmoniją tiria Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), tačiau šis teismas neturi tiesioginių įgaliojimų tirti karo agresijos nusikaltimų. Todėl reikalingas atskiras tribunolas ne tik V. Putinui, bet ir A. Lukašenkai, nes jis leido Rusijai vykdyti nusikalstamą agresiją iš Baltarusijos teritorijos“, – diskusijoje su eurokomisaru Didieru Reyndersu kalbėjo Andrius Kubilius, EP narys.
Ragina rodyti lyderystę
Juozas Olekas, europarlamentaras, taip pat paragino komisarą „aktyviau rodyti lyderystę, kad šis tarptautinis specialus tribunolas būtų įsteigtas“. Jis išreiškė paramą laikinos prokuratūros steigimui, jog ši rinktų įkalčius ir parengtų tribunolą darbui.
Tuo metu Petras Auštrevičius pabrėžė, kad toks tribunolas „Ukrainos žmonėms suteiktų vilties, kad teisingumas bus įvykdytas ir kad jų būsimos kartos bus apgintos nuo neapykantos ir panašių nusikaltimų pasikartojimo ateityje.“
„EP priims atitinkamą ir reikalingą rezoliuciją dėl tribunolo steigimo, bet ar bus pakankamai ryžtingų ES valstybių vadovų, kurie įsteigtų tokį tribunolą be atidėliojimų? Tikėkimės, kad taip. Parodėme nuostabią vienybę, bet kiekvieną kartą rusams smogus ukrainiečių namams siaubingomis raketomis, jaučiuosi kalta, kad darome nepakankamai“, – kalbėjo Rasa Juknevičienė, europarlamentarė.
„Agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje pagrindinis bruožas – agresorius yra baikštus. Rusija bijo būti saistoma tarptautiniais susitarimais dėl sąžiningo ir bešališko teismo. Turbūt žino geriau už mus, į kokią žiaurumo bedugnę yra save įstūmusi“, – teigė EP narys Liudas Mažylis.
Hagoje įsikūręs TBT kovą pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jis turėjo tokią teisę, nes Kyjivas pripažino jo jurisdikciją, nors nei Rusija, nei Ukraina nėra 2002 m. įsteigto teismo narės, todėl TBT neturi mandato tirti karo agresijos nusikaltimus.
Nors Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT, pakeitimai suteikė šiam teismui įgaliojimus nuo 2018 metų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už agresiją, jis vis dar negali to daryti prieš narių statuso neturinčias valstybes.
Vienintelis būdas – kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, tačiau nuolatinę vietą joje užimanti Rusija automatiškai vetuotų tokį sprendimą.
Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
