FT: Ispanija džiaugiasi dėl pandemijos iš šešėlio ištrauktais verslais
Praėjusių metų sausį–lapkritį šalies mokestinės pajamos pasiekė aukščiausią lygį nuo pat įrašų pradžios ir, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, šoktelėjo 15,9% ir valstybės iždą papildė 33 mlrd. Eur, skelbia „Financial Times“.
Padidėjęs surenkamų mokesčių krepšelis yra itin geros naujienos Ispanijai, turint omenyje jos didžiulę valstybės skolos naštą, tačiau tai, ar jis taps nuolatinis, priklauso nuo COVID-19 įkvėpto elgesio pokyčių ilgaamžiškumo. Šalies mokesčių agentūros duomenimis, 2020–2021 m. mokestinės pajamos taip pat išaugo – per tą patį laikotarpį jos padidėjo 14,9% arba 27 mlrd. Eur.
Viena iš priežasčių, kodėl didėja surenkamos mokestinės pajamos, yra ekonomikos augimas – vyriausybė šią savaitę apskaičiavo, kad 2022 m. BVP augo daugiau kaip 5%. Kitas svarbus veiksnys, kai kuriais skaičiavimais sudarantis pusę surenkamų pajamų padidėjimo, yra didelė infliacija, kuri pasireiškia visur. Tačiau laikraščio „Financial Times“ tyrimas rodo, kad Ispanijos proporcinis prieaugis 2021 m. viršijo Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Portugalijos ir Graikijos prieaugį net ir atsižvelgus į infliaciją.
Ekonomistai ir šalies Finansų ministerijos pareigūnai teigia, kad pasikeitę duomenys atspindi šešėlinės ekonomikos pokyčius – neaiškia neregistruotos veiklos zona, kuri apima viską nuo neoficialių žemės ūkio darbuotojų iki santechnikų, nedeklaruojančių grynųjų pinigų pajamų, ir restoranų, kurie kai kuriuos atlyginimus moka ne pagal buhalterinę apskaitą.
Paveikė pandemija
Dėl šios nematomos veiklos ilgą laiką buvo lengviau vengti mokesčių, ir tai kėlė vyriausybių nerimą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ir susijusios ekonominės paramos politikos atsirado naujas spaudimas ir paskatos, dėl kurių mokesčių rinkėjai ir valstybės statistikos specialistai sužinojo apie šešėlinę veiklą.
„Pandemijos metu žmonės suprato, kad jei jie turi legalias sutartis ir jiems sunku, tada jie gali prašyti vyriausybės pagalbos“, – „Financial Times“ sakė Angel de la Fuente, Ispanijos ekonomikos tyrimų centro „Fedea“ vykdomasis direktorius.
Verslo ir įdarbinimo formalizavimas reiškė, kad buvo galima pasinaudoti Ispanijos atostogų programomis, skirtomis darbuotojams, kurie per pandemiją negalėjo dirbti, bet vis dar gaudavo tam tikrą atlyginimą. Tai taip pat atvėrė duris į vyriausybės teikiamą likvidumo paramą įmonėms.
Gruodžio pabaigoje paskelbusi naujausius duomenis, šalies mokesčių agentūra teigė, kad didesnės mokestinės įplaukos atspindi padidėjusį apyvartos mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio surinkimą – visi šie rodikliai rodys kadaise šešėlinės veiklos, tapusios oficialia, poveikį. Ispanijos mokesčių agentūra patvirtino, kad naujieji duomenys yra rekordiniai nuo 1995 m., kada jie buvo pradėti rinkti.
2018 m. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Ispanijos šešėlinė ekonomika sudarė 17,2% BVP, t. y. mažesnę dalį nei Italijoje, Graikijoje, bet didesnę nei Portugalijoje ir likusioje Vakarų Europos dalyje.
Ispanijos banko duomenimis, valstybės skola sudaro 116% BVP.
Raymondas Torresas, „Funcas“ makroekonominės analizės direktorius, prognozuoja, kad 2023 m. šalies biudžeto deficitas padidės nuo 4% pernai iki 4,6% nuo BVP, iš dalies dėl didėjančių palūkanų normų.
