M. Majauskas kandidatuos į Vilniaus merus, tikisi patekti į antrą turą su A. Zuoku

Papildyta M. Majausko citatomis

„Turiu idėjų, energijos ir noriu visas jėgas skirti svarbiam tikslui“, – feisbuke rašo M. Majauskas.  

„Sprendimą dalyvauti mero rinkimuose priėmiau tikėdamas, jog atėjo laikas žmonėms, kurie nebijo imtis asmeninės atsakomybės. Nepriklausydamas nuo politinių partijų galėsiu atstovauti visiems miestiečiams ir skirti visas jėgas Vilniui“, – pridūrė politikas.

M. Majauskas sako apsisprendęs kandidatuoti į Vilniaus merus po konservatorių sprendimo pašalinti jį iš partijos, jis tikisi patekti į antrąjį turą ir susirungti su buvusiu sostinės meru Artūru Zuoku.

„Pradėjau apie tai galvoti po pašalinimo iš partijos, suprasdamas, kad esu pasiruošęs veikti ir dirbti, tarnauti Lietuvos žmonėms kaip nepriklausomas Lietuvos žmonių atstovas“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė M. Majauskas.

„Aš tikiuosi patekti į antrą turą, kur, tikėtina, jog galiu susitikti su ponu Zuoku. Paskutinė mūsų akistata 2016 metais baigėsi mano laimėjimu – tikiu, kad galiu tai pakartoti“, – sakė parlamentaras.

Jis taip pat sakė ketinantis iki kovo 19 d. dirbti Seime.

„Tada – jau pamatysime“, – sakė jis.

Iš BFK komiteto vadovų M. Majauskas pasitraukė antradienį, kai žlugo opozicijos inicijuota nepasitikėjimo juo procedūra.

Anksčiau valdantieji konservatoriai deklaravo, kad sieks M. Majauską atleisti iš BFK pirmininko pareigų, nes šis nepakluso partinei drausmei ir teikė su Vyriausybe nesuderintas iniciatyvas, susijusias su kitų metų biudžetu. Dėl šios priežasties M. Majauskas taip pat pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių partijos (TS-LKD). 

Ankstina svarstymus dėl likimo TS-LKD frakcijoje

M. Majauskui apsisprendus kandidatuoti į Vilniaus merus, valdantieji konservatoriai dar šią savaitę žada svarstyti buvusio partiečio likimą Seimo frakcijoje.

„Buvome tą klausimą nutarę aptarti kitą savaitę, bet, matyt, kad kolegos turi papildomų įžvalgų ir klausimų. Matyt, rytoj neabejotinai tą klausimą aptarsime. Ar priimsime kokius nors sprendimus – sunku pasakyti“, – BNS trečiadienį sakė TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Negali ignoruoti šio fakto (sprendimo siekti mero posto – BNS)“, – pridūrė konservatorių atstovė.

Ji pabrėžė, kad tokiais veiksmais pats M. Majauskas „minimizuoja bet kokias sąsajas su šita bendruomene“.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė M. Majausko apsisprendimą dalyvauti rinkimuose vertinanti kaip „nenuoširdų veiksmą vilniečių atžvilgiu“.

„Mūsų partijos bendruomenėje nominavimai, išsikėlimai į kandidatus į merus vyko prieš pusę metų, nebuvo jokių indikacijų iš pono Majausko, kad jis norėtų kandidatuoti šiuose ar kituose rinkimuose į merus“, – kalbėjo politikė.

„Jei buvo noras ir ketinimai, tos indikacijos galėjo būti duodamos, o dabar tai atrodo nenuoširdžiai. (...) Toks viražas ir posūkis atrodo keistas, bet tai – jo sprendimas“, – pridūrė ji.

Konservatoriams ketinant jį pašalinti iš frakcijos, M. Majauskas sako sieksiantis šio sprendimo „bendru sutarimu“ ir toliau dirbsiantis mišrioje Seimo narių grupėje. 

M. Majauskas dėl Vilniaus mero posto jau varžėsi 2015 metais, tačiau tuomet į antrą turą nepateko, likęs ketvirtas. Jis tada sakė, kad nesėkmę lėmė vėlyva rinkimų kampanija.

Konservatoriai į Vilniaus merus šįkart siūlo dabartinį sostinės vicemerą Valdą Benkunską.  

Laisvės partija į merus kelia parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus kandidatūrą, Liberalų sąjūdis – nepartinę mokslų daktarę, inovacijų ir technologijų ekspertę Eglę Radvilę, socialdemokratai – parlamentarę Rasą Budbergytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Seimo narį Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – europarlamentarą Stasį Jakeliūną, partija „Laisvė ir teisingumas“ – buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką.