Rusija neeksportuos naftos, jei bus taikomos kainų lubos, CNN reportažas rodo, kad nemažai maskviečių paveikti propagandos

• Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutinė riba – 60 USD (maždaug 57 Eur) už barelį – yra nerimta, nes ji yra gana patogi Maskvai, šeštadienį teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
• Ataskaita: vienas Rusijos tikslų – naikinti Ukrainos kultūrą.
• Prognozė: kontrpuolimą Donbase vykdančios ukrainiečių pajėgos netrukus, sušalus žemei, galės geriau manevruoti.
• JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines: ukrainiečių pajėgos turės geresnių perspektyvų ateinančiais mėnesiais.
• Šiuo metu 507 vietovės aštuoniuose Ukrainos regionuose yra atjungtos nuo elektros energijos tiekimo.

[infogram id="c0d83f1b-a42d-4aed-a881-37093363267d" prefix="SUj" format="interactive" title="2022-12-01 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Naujausias žinias apie karo eigą Ukrainoje skaitykite pirmadienį.

20:05 Rusija: neeksportuosime naftos šalims, kurios taikys kainų lubas

Rusija neeksportuos naftos į šalis, kurios taikys kainų lubas naftai, sekmadienį per Rusijos nacionalinę televiziją pareiškė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas. 

CNN praneša, kad Rusijos pozicija – bendradarbiauti su tomis šalimis, kurioms priimtinos rinkos sąlygos.

Ukrainos prezidentas kritikavo kainų lubas, kurios neleis šalims mokėti daugiau nei 60 USD už barelį rusiškos naftos, tiekiamos tanklaiviais, ir kurios yra skirtos tam, kad Rusijai būtų sunkiau apeiti ES sankcijas parduodant naftą už bloko ribų rinkos kainomis.

„Logika akivaizdi: jei Rusijos naftos kainos riba bus 60 USD, o ne, pavyzdžiui, 30 USD, apie ką kalbėjo Lenkija ir Baltijos šalys, Rusijos biudžetas gaus apie šimtą milijardų dolerių per metus“, – argumentavo V. Zelenskis.
 

20:00 CNN reportažas iš Maskvos

CNN žurnalistai Maskvoje teiravosi praeivių, kaip jie vertina Rusijos veiksmus Ukrainoje. 

Didžioji dalis rusų atsisakė kalbėti su žurnalistais, nenorėdami dalintis savo nuomone, kiti klausimus vadino provokacija. 

Tačiau kai kurie praeiviai visgi sutiko atsakyti, kaip vertina karą Ukrainoje. Vieni samprotavo, jog Rusija iš tikrųjų turi didelių praradimų kariaudama Ukrainoje ir situacija klostosi prastai. Kiti teigė pasitikintys savo šalies valdžia, kuri esą siekia tikslų.  

CNN, rodydama Rusijos prezidento pareiškimus, primena, kad V. Putinas, kreipdamasis į tautą, prašo didesnės paramos ir kantrybės, žadėdamas, kad situacija išsispręs.

Tuo pačiu maskviečiai sutinka – gyvenimas keičiasi, neliko įvairių prekių, prie kurių gyventojai buvo pripratę, tvyro nežinomybė dėl karo Ukrainoje ir Rusijos ekonomikos vystymosi. 

16:55 Ukrainos rūpestis – gyventojai be elektros energijos

Po kelias savaites trukusių Rusijos oro smūgių į Ukrainos elektros tinklus daugiau kaip 500 šalies vietovių sekmadienį tebebuvo be elektros energijos, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas.

„Priešas ir toliau puola svarbiausią šalies infrastruktūrą. Šiuo metu 507 vietovės aštuoniuose mūsų šalies regionuose yra atjungtos nuo elektros energijos tiekimo“, – Ukrainos televizijai sakė Jevhenas Jeninas, vidaus reikalų viceministras.

„Labiausiai nukentėjo Charkovo sritis, kurioje yra 112 izoliuotų kaimų“, – pridūrė jis.

Pasak jo, dar 90 kaimų be elektros liko Donecko ir Chersono srityse, kiti kaimai – Mykolajivo, Zaporožės ir Luhansko regionuose.

15:55 Teritorijos atgavimo etapas

Dešimtą mėnesį atakuojanti Rusija šiuo metu jau yra praradusi pusę karo pradžioje užgrobtos teritorijos, fiksuoja BBC. 

Daugiausia mūšių pastaruoju metu vyksta Bachmuto ir Donetsko regionuose Rytų Ukrainoje. Ukrainos kovotojai atkakliai siekia atsikovoti Rusijos užgrobtas žemes. 

14:05 Psichologinė parama

Vakarų paramą Ukrainos pastangoms atremti Rusijos kariuomenę bei tvarkytis su karo pasekmėmis šią savaitę pademonstravo JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos politikos reikalams Victorios Nuland dviejų dienų vizitas Ukrainoje.

Ji susitiko su Ukrainos aukšto rango pareigūnais ir šeštadienį dalyvavo vienos ukrainiečių pagalbos organizacijos, padedančios šalies viduje persikėlusiems pabėgėliams, veikloje.

V. Nuland drauge su vaikais iš Charkivo, Chersono, Donecko ir kitų regionų gamino lėles iš mėlynų ir geltonų – Ukrainos vėliavos spalvų – siūlų. 

„Tai psichologinė parama jiems absoliučiai kritiniu laikotarpiu“, – sakė V. Nuland.

Ji pridūrė: „Kaip geriausiai žino prezidentas Putinas, šis karas galėtų pasibaigti šiandien, jei jis nuspręstų jį sustabdyti ir išvesti savo pajėgas. Tuomet galėtų prasidėti derybos.“

12:20 JAV žvalgybos vadovė optimistiškai vertina Ukrainos pajėgų galimybes

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines šeštadienį sakė, kad karo veiksmai Ukrainoje vyksta sumažintu tempu, bet ukrainiečių pajėgos galbūt turės geresnių perspektyvų ateinančiais mėnesiais.

A. Haines užsiminė apie anksčiau reikštas nuomones, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai galbūt neperduoda jam blogų naujienų apie karo įvykius, ir sakė, kad jis vis geriau informuojamas apie kariuomenės iššūkius.

„Tačiau mums vis tiek neaišku, ar jis šiuo etapu mato visą vaizdą dėl to, su kokiais iššūkiais jie susiduria“, – sakė A. Haines šeštadienį vakare, buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano fondo ir instituto organizuotame nacionalinės gynybos forume Simi Valyje Kalifornijoje.

JAV žvalgyba mano, kad abi konflikto šalys rūpinsis atsigauti ir apsirūpinti galimam ukrainiečių kontrpuolimui pavasarį, nurodė ji.

„Tačiau iš tikrųjų gan skeptiškai vertiname tai, ar rusai bus tam pasirengę, – teigė A. Haines. – Aš optimistiškiau vertinu ukrainiečių galimybes“.

10:23 Analitikai: Donbase operacijų tempas didės

Vašingtone įsikūręs strateginių studijų centras „Institute for the Study of War“ (ISW) naujoje apžvalgoje nurodo, kad atėjus žiemai oro sąlygos Ukrainos rytuose tampa palankesnės ukrainiečių karinių operacijų spartinimui artimiausiomis savaitėmis.

Centro analitikai cituoja Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus žodžius, kad oro sąlygos fronte nuo Kreminos iki Svatovės keičiasi, todėl kontrpuolimą vykdančios ukrainiečių pajėgos netrukus, sušalus žemei, galės geriau manevruoti.

ISW ekspertų vertinimu, bendras operacijų tempas artimiausiomis savaitėmis didės. Pastaruoju metu kariniai veiksmai Ukrainos rytuose buvo sulėtėję dėl pažliugusios žemės.

Nei rusų, nei ukrainiečių pajėgos žiemą – optimaliausiu laiku mechanizuotųjų dalinių veiksmams – nelėtins operacijų, nurodo ISW ekspertai.

ISW vertinimas neatitinka JAV nacionalinės žvalgybos direktorės Avril Haines prognozės, kad artimiausiais mėnesiais karo veiksmų tempas Ukrainoje toliau lėtės. 

09:41 Londone sulaikytas Rusijos milijardierius

Jungtinės Karalystės (JK) nacionalinė nusikaltimų tyrimo agentūra pranešė sulaikiusi pasiturintį Rusijos verslininką jo paties šimtamilijoninės vertės namuose Londone, tačiau jo asmenybės neįvardijo. Įtariamasis, sulaukęs kaltinimų dėl pinigų plovimo bei melagingo parodymų davimo, už užstatą buvo išleistas.

Tačiau Rusijos naujienų agentūra TASS skelbia, kad Londone buvo sulaikytas Mikhailas Fridmanas, Rusijos milijardierius, vienas pagrindinių „Alfa grupės“ įkūrėjų. 

Agentūros duomenimis, 58-erių metų M. Fridmanas sulaikytas kartu su dar trimis asmenimis.

Plačiau skaitykite ČIA.

08:10 Ukrainos požiūris į naftos kainą

„Rusija, sąmoningai destabilizuodama energijos rinką, jau padarė milžiniškų nuostolių visoms pasaulio šalims“, – šeštadienio vakarą kreipdamasis į tautiečius kalbėjo Ukrainos prezidentas, o sprendimą dėl naftos kainų viršutinės ribos pavadino silpna pozicija.

V. Zelenskis teigė, kad „tik laiko klausimas, kada vis tiek teks naudoti stipresnes priemones“, ir pridūrė: „Gaila, kad šis laikas bus prarastas.“

„Logika akivaizdi: jei Rusijos naftos kainos riba bus 60 USD, o ne, pavyzdžiui, 30 USD, apie ką kalbėjo Lenkija ir Baltijos šalys, Rusijos biudžetas gaus apie šimtą milijardų dolerių per metus“, – tęsė jis.

„Šie pinigai taip pat bus naudojami siekiant dar labiau destabilizuotikai kurias šalis“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Andrijus Jermakas, Ukrainos prezidento administracijos vadovas anksčiau šeštadienį palankiai įvertino kainų lubas, kurios neleis šalims mokėti daugiau nei 60 USD už barelį rusiškos naftos, tiekiamos tanklaiviais, ir yra skirtos tam, kad Rusijai būtų sunkiau apeiti ES sankcijas parduodant naftą už bloko ribų rinkos kainomis.

„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – šeštadienį pareiškė A. Jermakas.

Kremlius savo ruožtu šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su ES, G-7 ir Australijos išvakarėse sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje.

„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba, Maskva analizuoja šį žingsnį“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai.

Anksčiau Lenkija atsisakė pritarti kainų viršutinei ribai, nes nuogąstavo, kad 60 USD lubos yra per aukštos, tačiau penktadienio vakarą uždegė žalią šviesą.

A. Jermakas pažymėjo, kad reikėjo ribą nuleisti iki 30 USDų, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika.

Pagrindinės Rusijos parduodamos naftos „Urals“ kaina šiuo metu siekia maždaug 65 USD už barelį – ji tik šiek tiek didesnė nei nustatytoji riba, o tai rodo, kad priemonė trumpuoju laikotarpiu gali turėti tik nedidelį poveikį.

G-7 sakė vykdanti savo pažadą neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai.

JAV pasveikino šį susitarimą, sakydamos, jog tai sulėtins Kremliaus karo mašiną.

Maskva anksčiau yra perspėjusi, kad neeksportuos naftos į šalis, kurios laikysis kainų viršutinės ribos. 

G-7 šalys ir Australija pareiškė esančios pasirengusios prireikus koreguoti viršutinę kainų ribą.

Energetikos ekspertai, pavyzdžiui, Phucas-Vinhis Nguyenas iš Jacques'o Delors'o instituto apskaičiavo, jog Rusija nuo vasario mėnesio uždirbo 67 mlrd. Eur iš naftos, parduotos klientams ES.

Ši suma viršija 60 mlrd. Eur siekusį Rusijos gynybos biudžetą prieš karą, o finansinė ir karinė pagalba, kurią ES valstybės skyrė Kyjivui remti, šalia jos atrodo visiškai maža.

Pasak ES, Vokietijai ir Lenkijai nusprendus nutraukti tiekimą vamzdynais iki metų pabaigos, Rusijos eksportas į ES sumažės daugiau nei 90%.

08:00 Vienas Rusijos tikslų – naikinti Ukrainos kultūrą

Rusijos kariai sąmoningai puola Ukrainos muziejus, bibliotekas ir kitas kultūros įstaigas, teigiama penktadienį paskelbtoje tarptautinės rašytojų organizacijos PEN JAV ir Ukrainos skyrių ataskaitoje.

„Kultūra nėra šalutinė karo prieš Ukrainą žala, ji yra taikinys, pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo pateisinimo ramstis, – teigiama ataskaitoje. – V. Putinas ne kartą teigė, kad ukrainiečių kultūra ir kalba paprasčiausiai neegzistuoja. Taikydamasis į meno muziejus, muzikos sales, bibliotekas, teatrus ir istorines vietas, jis bando taip ir padaryti“.

PEN citavo Ukrainos kultūros ministerijos pranešimą, kad nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas, buvo sunaikintos arba apgadintos 529 kultūros paveldo ir kultūros įstaigos. Į šį skaičių įeina ir nacionalinės svarbos objektai, ir miestų bei kaimų kultūros įstaigos, sakoma ataskaitoje.

Į šį sąrašą įtrauktas ir vienas iš labiausiai pagarsėjusių karo incidentų – kovą įvykdytas pagrindinio Mariupolio miesto dramos teatro bombardavimas, kol jame nuo apgulties slėpėsi šimtai žmonių. Per išpuolį žuvo apie 600 žmonių, rodo naujienų agentūros AP atliktas tyrimas.

Šeštadienio įvykius skaitykite čia.