Ukraina: suduoti 9 smūgiai rusų ginkluotės sandėliams; Vokietija skirs 56 mln. Eur Ukrainos energijos sistemai

• JAV antradienį paskelbė skirianti 53 mln. USD Ukrainos energetikos infrastruktūrai atstatyti, o Vokietija šiam tikslui skirs 56 mln. Eur.
• Slovakija Ukrainai perdavė 30 pėstininkų kovos mašinų BMP1. Taip pat Ukrainą pasiekė prancūziška LRU raketų paleidimo sistema.
• Olena Zelenska, Ukrainos pirmoji ponia, pirmadienį pareikalavo pasaulio atsako į seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą.
• NATO užsienio reikalų ministrai darkart pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje, pažadėjo paramą Ukrainai ir neatmetė, jog vieną dieną ji gali tapti Aljanso nare.
• Maskva antradienį pareiškė, kad itin lauktos svarbios derybos su Vašingtonu dėl branduolinių ginklų kontrolės atidėtos dėl JAV „toksiškumo ir priešiškumo“.

Pirmadienio naujienų juostą galite rasti čia. 

[infogram id="1f269a98-074d-406c-9d96-0bb31e75be11" prefix="yc8" format="interactive" title="2022-11-28 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:00 Baigiame pildyti antradienio naujienų juostą

Visus įvykius pranešime trečiadienį 7 val.

21:26 „Reuters“: Maskva paprašė Indijos tiekti jai detales, kurių negauna dėl sankcijų

Maskva kreipėsi į Indija, prašydama jai tiekti daugiau nei 500 gaminių, įskaitant automobilių, lėktuvų ir traukinių dalis, kurių patekimą į Rusiją riboja Vakarų sankcijos.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, kalbėjusi su šaltiniu Indijos vyriausybėje, kol kas neaišku, kiek ir kokių prekių Naujasis Delis tiektų Rusijai, be to, šis prašymas Indijai yra neįprastas savo apimtimi.

Pasak šaltinio, Indija nori taip skatinti prekybą, bet kai kurios bendrovės išreiškė susirūpinimą dėl galimo Vakarų sankcijų pažeidimo.

„Reuters“ šaltinis Maskvoje, nenorėjęs būti įvardytas dėl šio klausimo jautrumo, pasakojo, kad Rusijos pramonės ir prekybos ministerija paprašė didelių bendrovių pateikti joms reikalingų žaliavų ir įrangos sąrašus.

20:54 Pareigūnas: JAV svarsto Ukrainai perduoti „Patriot“ sistemą

JAV svarsto galimybę siųsti Ukrainai priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, kad paremtų jos oro gynybos pajėgumus nuo Rusijos atakų, antradienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, kurį citavo CNN.

Ukrainos oro gynyba yra „svarbiausias JAV prioritetas“, pridūrė pareigūnas.

„Nagrinėjame visus įmanomus pajėgumus, kurie galėtų padėti ukrainiečiams atremti Rusijos atakas, todėl visos sistemos yra ant stalo, ir mes žiūrime, ką gali padaryti JAV, žiūrime, ką gali padaryti mūsų sąjungininkai ir partneriai, ieškome naudingų derinių“, – pridūrė pareigūnas.

Priešlėktuvinės gynybos raketų sistema „Patriot“ yra skirta atremti ir naikinti atskrendančias trumpojo nuotolio balistines raketas, pažangius orlaivius ir sparnuotąsias raketas.

20:49 Vokietijos ministras: „Nord Stream 2“ vystymas buvo indėlis į karo pradžią

Marco Buchmannas, Vokietijos teisingumo ministras, pareiškė, kad „Nord Stream 2“ vystymas po Krymo aneksijos, „iš šiandienos perspektyvos buvo Vokietijos indėlis į karo pradžią“.

20:43 Vokietija žada atsiųsti Ukrainai per 350 generatorių

Rusijai raketų smūgiais smarkiai apgadinus ukrainiečių energetikos infrastruktūrą, Vokietija Ukrainai atsiųs daugiau kaip 350 generatorių, antradienį pareiškė vyriausybės atstovas spaudai.

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, kalbėjosi su Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos prezidentu, ir jam pareiškė, kad Vokietija atsiųs generatorių, taip pat suteiks 56 mln. Eur vertės finansinę pagalbą energetikos infrastruktūros remontui, pranešė Steffenas Hebestreitas, jo atstovas.

20:30 Generalinis štabas: suduoti devyni smūgiai Rusijos kariams, ginkluotės sandėliams

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo vakaro suvestinėje informacijoje skelbia, kad priešiški daliniai vykdo provokacijas Rusijos–Ukrainos pasienyje, šaudo iš minosvaidžių į Sumų ir Černihivo sritis.

Ukrainos pajėgos pažymi, kad „priešas ginasi Kupjansko ir Lymano“, Zaporižios kryptimis, o Bachmuto ir Avdijivkos srityse rusai vykdo puolimą, nuolat apšaudo karinius dalinius ir gyvenvietes Chersono srityje.

„Per šią parą Ukrainos oro gynybos pajėgos sudavė devynis smūgius į Rusijos okupantų personalui, ginkluotės ir karinės technikos sandėliams“, – teigia Generalinis štabas.

20:10 Ukraina teigia turinti pakankamai dujų ir anglies atsargų žiemai

Artėjant žiemai Ukraina sukaupė 14 mlrd. kub. m dujų saugyklose ir 1,3 mln. tonų anglies atsargų.

„Šių išteklių pakaks, kad nuosekliai išgyventume žiemą“, – Vyriausybės posėdyje sakė Denysas Šmyhalis, Ukrainos ministras pirmininkas, rašo „Ukrinform“.

19:52 G. Landsbergis: NATO narės turėtų užtikrinti stabilų ginklų tiekimą Ukrainai

NATO narės turi užtikrinti stabilų ginklų ir ypač sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, sako Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras.

„Europos saugumo architektūra jau nebeįsivaizduojama be Ukrainos, kasdien įrodančios savo gebėjimą gintis ir ginti. NATO narės turi užtikrinti stabilų ginklų ir ypač sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, nes tik Ukrainos pergalė kovos lauke sustabdys barbariškąją Rusiją bei padės atgauti okupuotas teritorijas“, – antradienio vakare Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime teigė G. Landsbergis.

Tai jis sakė po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Bukarešte, kurio metu aptarta Rusijos agresija Ukrainoje, taip pat NATO paramą Ukrainai. 

„Neabejoju, kad artimiausiu metu Aljansas pasipildys naujomis narėmis, o NATO durys išliks atviros demokratinėms valstybėms, jau dabar puoselėjančioms NATO vertybes ir ginančioms visą Europos kontinentą“, – pažymėjo G. Landsbergis. 

19:47 G. Landsbergis: ES siūloma naftos kainų lubų marža Rusijai būtų „neįtikėtinai didelė“

Nustačius Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomą 62 USD už barelį viršutinę naftos kainų ribą Rusijos eksportuojamai naftai, Rusijai mokama marža būtų „neįtikėtinai didelė“, sako Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras.

„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, jeigu mes atsižvelgsime, kad už naftos gavybą Rusija moka apie 20 USD, tai marža, kurią mes būtume pasiruošę mokėti Rusijai yra neįtikėtinai didelė“, – antradienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, atvykęs į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Bukarešte.

Daugiau skaitykite čia.

19:27 NATO vadovas apie pirmąją užsienio ministrų susitikimo dieną: siunčiama tvirta žinia apie Aljanso vienybę

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, spaudos konferencijoje po pirmosios užsienio reikalų ministrų susitikimo dienos, aiškino, kad Rusija bando palaužti drąsių Ukrainos žmonių valią, tačiau pirmąją susitikimo dieną „siunčiama tvirta žinia apie NATO vienybę ir nuolatinę paramą Ukrainai“.

Pasak jo, NATO nėra karo dalyvė, bet ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės.

J. Stoltenbergas sakė, kad NATO sprendžia įvairių papildomų sistemų klausimą, „vyksta diskusijos“ dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ suteikimo.

Tačiau, anot jo, reikia užtikrinti, jog dabartinės gynybos sistemos veiktų ir būtų veiksmingos, ir priduria, kad tai galima padaryti teikiant atsargines dalis, techninės priežiūros sistemas ir šaudmenis.

J. Stoltenbergas tikino, jog vienintelis būdas pasiekti taiką – užtikrinti, kad agresorius nenugalėtų, ir pridūrė, kad žiemos vertimas ginklu prieš ukrainiečius yra „žiaurus karas“.

„Žinome, kad dauguma karų baigiasi prie derybų stalo, greičiausiai ir šis karas baigsis prie derybų stalo, – kalbėjo jis. – Galbūt tai skamba kaip paradoksas, tačiau realybė tokia, kad geriausias būdas pasiekti ilgalaikę ir tvirtą taiką Ukrainoje – teikti karinę paramą.“

19:12 Rusija aiškina, kad derybos su Vašingtonu dėl ginklų atidėtos dėl JAV „priešiškumo“

Maskva antradienį pareiškė, kad itin lauktos svarbios derybos su Vašingtonu dėl branduolinių ginklų kontrolės atidėtos dėl JAV „toksiškumo ir priešiškumo“.

Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, sakė, kad dviejų šalių yra „itin neigiami“.

Ji apkaltino Vašingtoną pradėjus „visišką hibridinį karą“ prieš Rusiją ir pareiškė, kad derybos dėl branduolinių ginklų kontrolės negali vykti dabartinėmis aplinkybėmis.

Pasak M. Zacharovos, neįmanoma kalbėtis su Rusija apie „skaidrumą ir nuspėjamumą“ karinėje srityje ir tuo pat metu padėti „Kyjivo režimui žudyti mūsų karius ir civilius Rusijos regionuose“.

19:09 Rusija organizaciją „Riddle“ pripažino nepageidaujama

Rusijos generalinė prokuratūra paskelbė analitinį centrą „Riddle“ nepageidaujama organizacija. Jos teigimu, Lietuvoje registruota nevyriausybinė organizacija, pasivadinusi „Riddle“ analitiniu centru, neva kelia grėsmę Rusijos konstitucinės santvarkos pagrindams ir saugumui.

Generalinės prokuratūros pareiškime nenurodoma, kokia organizacijos veikla laikoma „grėsme“. Nuo 2018 m. „Riddle“ skelbia analizes apie Rusiją: jos ekonomiką, politiką ir įstatymus. Pastaruosiuose tekstuose centro ekspertai rašė apie Rusijos kibernetines atakas prieš Ukrainą, „Telegram“ vaidmenį kare ir „dalinę mobilizaciją“.

Plačiau skaitykite čia.

19:07 Rusijoje teisiamas Kremliaus kritikas I. Jašinas kaltinimus vadina politiškai motyvuotais

Rusijoje teisiamas žinomas opozicijos politikas Ilja Jašinas jam mestus kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.

Kremliaus kritikui gresia įkalinimas iki 10 metų už „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą pagal naują įstatymą, priimtą Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

Kai Kremlius ėmėsi beprecedentėmis priemonėmis slopinti opozicijos balsus, I. Jašinas liko šalyje, tačiau liepą buvo suimtas.

Opozicijos politikas teisiamas dėl balandžio „YouTube“ transliacijos, kurios metu jis kalbėjo apie civilių žudymą netoli Kyjivo esančioje Bučoje. Rusų kariuomenė kaltinama karo nusikaltimais šiame Ukrainos miestelyje.

Per Maskvos Meščansko apygardos teismo posėdį antradienį kalbėjęs I. Jašinas aiškino, kad jo byla sufabrikuota ir joje matyti „visi neteisėto politinio persekiojimo požymiai“.

Jis pažymėjo, kad transliacijos metu minėjo ir oficialius Rusijos šaltinius, ir Ukrainos pareiškimus, nes savo auditorijai norėjo padėti susidaryti objektyvų vaizdą.

18:08 Ukraina NATO prašo oro gynybos sistemų ir transformatorių

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, kalbėdamas su žurnalistais NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, paragino partnerius aprūpinti jo šalį oro gynybos sistemomis ir elektros transformatoriais.

„Mums reikia oro gynybos, IRIS, „Hawks“, „Patriots“ ir transformatorių, – sakė D. Kuleba, kurį citavo „Al Jazeera“. – Jei turėsime transformatorių ir generatorių, galėsime atkurti savo energetinius poreikius. Jei turėsime oro gynybos sistemas, galėsime apsisaugoti nuo kitų Rusijos raketų smūgių. Trumpai tariant: „Patriot“ ir transformatoriai yra tai, ko Ukrainai reikia labiausiai.“

VŽ primena, kad kol kas Vakarų sąjungininkės neperdavė Ukrainai nė vienos „Patriot“ oro gynybos sistemos.

17:57 Ukrainos pirmoji ponia prašo padėti užtikrinti teisingumą

Olena Zelenska, Ukrainos pirmoji ponia, kalbėdama britų parlamentarams, paprašė padėti užtikrinti teisingumą.

Pasak jos, būtų buvę neįsivaizduojama, kad naciai po karo nebūtų sulaukę teisingumo, todėl tą patį reikėtų padaryti ir Rusijai.

Ji pasakojo, kaip chirurgai buvo priversti atlikti operacijas tamsoje, sustojo transporto paslaugos.

O. Zelenska taip pat kalbėjo apie seksualinio smurto aktus, kuriuos įvykdė Rusijos kariai, įskaitant ketverių metų mergaitės išprievartavimą. 

Ukrainos pirmosios ponios teigimu, Rusijos pajėgos Chersone vis dar vykdo išpuolius prieš mokyklas, ligonines, civilius.

Anot jos, 200.000 kv. km Ukrainos teritorijos tebėra užminuota ir užteršta nesprogusiais šaudmenimis, kuriuos paliko Rusijos pajėgos.

17:49 NATO: už karą Ukrainoje visa atsakomybė tenka Rusijai

NATO užsienio reikalų ministrai, susitikę Rumunijos sostinėje Bukarešte, po pirmosios dienos diskusijų pareiškė, kad už karą Ukrainoje visa atsakomybė tenka Rusijai.

„Dėl Rusijos agresijos, įskaitant nuolatinius ir nesutaikomus išpuolius prieš Ukrainos civilinę ir energetikos infrastruktūrą, milijonai ukrainiečių netenka pagrindinių žmogiškųjų paslaugų.  Ji paveikė pasaulinį maisto tiekimą ir sukėlė pavojų pažeidžiamiausioms pasaulio šalims ir tautoms. Nepriimtini Rusijos veiksmai, įskaitant hibridinę veiklą, energetinį šantažą ir neapgalvotą branduolinę retoriką, kenkia taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai“, – teigiama NATO pareiškime, kuriame priduriama, kad visi, atsakingi už karo nusikaltimus, įskaitant Baltarusiją, turi būti patraukti atsakomybėn.

Aljansas žada tęsti paramą Ukrainai, koordinuos savo veiksmus su Europos Sąjunga ir „panašiai mąstančiomis“ šalimis.

„Sąjungininkai padės Ukrainai, kai ji remontuos savo energetikos infrastruktūrą ir saugos savo žmones nuo raketų atakų. Taip pat esame pasiryžę toliau ryžtingai remti ilgalaikes Ukrainos pastangas pokarinio atstatymo ir reformų kelyje, kad Ukraina galėtų užtikrinti savo laisvą ir demokratinę ateitį, modernizuoti savo gynybos sektorių, stiprinti ilgalaikę sąveiką ir atgrasyti nuo būsimos agresijos.  Toliau stiprinsime partnerystę su Ukraina, nes ji siekia euroatlantinių tikslų“, – rašoma NATO pareiškime.

„Dar kartą patvirtiname 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime priimtus sprendimus ir visus vėlesnius sprendimus dėl Sakartvelo ir Ukrainos“, – teigiama pareiškime, turint omenyje pažadą, jog šios šalys, jei norės, galės prisijungti prie Aljanso.

17:30 JAV skirs 53 mln. USD paramą Ukrainos elektros sistemai

JAV skirs 53 mln. USD paramą „svarbiausiai elektros tinklo įrangai įsigyti“, kuri „bus skubiai pristatyta Ukrainai, kad padėtų piliečiams ištverti žiemą“, teigiama JAV valstybės departamento pranešime žiniasklaidai.

„Šį tiekimo paketą sudarys paskirstymo transformatoriai, automatiniai jungikliai, viršįtampių ribotuvai, atjungikliai, transporto priemonės ir kita svarbi įranga“, – sakoma pranešime.

Šiuo finansavimu papildoma anksčiau skirta 55 mln. USD parama energetikos sektoriui.

17:24 V. Zelenskis kalbėjosi su O. Scholzu

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, skelbia, kad telefonu kalbėjosi su Olafu Scholzu, Vokietijos kancleriu apie Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą ir bendradarbiavimą užtikrinant šalies oro gynybą.

Jis padėkojo O. Scholzui už paramą iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“.

17:17 Baltijos šalių, Lenkijos ministrai ragina riboti ES palydovų naudojimą Rusijos propagandai

Simonas Kairys, kultūros ministras, kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kolegomis ragina riboti Europos Sąjungos (ES) šalių jurisdikcijoje esančių palydovų naudojimą Rusijos propagandai už Europos ribų.

Šį raginimą Europos Komisijai (EK) ministrai išsakė antradienį vykstančiame Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų susitikime Briuselyje, informavo Lietuvos Kultūros ministerija.

Ministras pabrėžė, jog bendras šalių siekis yra „laisva, stipri, savo kultūrą ir istoriją išsaugojusi Ukraina Europoje“.

„Šiuo metu kartu su kitomis regiono šalimis įvairiuose formatuose siekiame atkreipti dėmesį į agresorės Rusijos dešimtmečiais tęsiamą istorijos klastojimą. Šiandien Rusija yra ypač agresyvi skleisdama melą, propagandą ir dezinformaciją, – teigė S. Kairys.

„Adekvatus sovietų nusikaltimų vertinimas ir išmoktos istorijos pamokos mums turi pasitarnauti užkertant kelią šiandien Rusijos skleidžiamiems mitams. Pasauliui svarbu tinkamai įvertinti sovietų įvykdytą Holodomorą ir pripažinti jį ukrainiečių tautos genocidu. Lietuva tai padarė dar 2005 metais“, – kalbėjo jis.

Pasak ministerijos, S. Kairys taip pat parėmė šiuo metu rengiamą Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir pasisakė už sankcijų Rusijai stiprinimą.

17:14 D. Kuleba su TATENA vadovu aptarė branduolinę saugą Ukrainoje

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, per susitikimą su Rafaeliu Grossi, Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi, Bukarešte pareiškė, kad, siekdama atkurti branduolinę saugą, Rusija turi pasitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės (AE).

„Aptarėme padėtį Zaporižios AE, įskaitant Ukrainos darbuotojų saugumą. Pakartojau, kad Rusija turėtų pasitraukti iš ten, kad būtų atkurta branduolinė sauga“, – rašė D. Kuleba savo „Twitter“ paskuroje.

Savo ruožtu R. Grossi pridūrė, kad TATENA padidins savo buvimą visose Ukrainos branduolinėse elektrinėse, kad apsaugotų jos energetikos infrastruktūrą.

17:05 TEA vadovas: Rusija visiems laikams prarado Europą kaip klientę

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) skaičiavimais, iki kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigos Rusijos naftos gavyba sumažės maždaug 2 mln. barelių per dieną.

Kaip teigė Fatihas Birolis, TEA vadovas, kurį citavo „Al Jazeera“, Rusija „visiems laikams“ prarado Europą kaip didžiausią savo energijos išteklių klientę.

17:00 G 7 teisingumo ministrai pasmerkė žiemos kaip ginklo naudojimą

Didžiojo septyneto (G 7) teisingumo ministrai pasmerkė Vladimiro Putino, Rusijos diktatoriaus, žiemos kaip ginklo naudojimą, po susitikimo sakė Marco Buschmannas, vokiečių ministras.

M. Buschmannas spaudos konferencijoje teigė, kad dėl Rusijos smūgių civilinei infrastruktūrai Ukrainos civiliai gyventojai gyveno šaltyje, ir pridūrė, kad ministrai sutarė, jog tai yra „baisus karo nusikaltimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad daug žmonių taptų žiemos aukomis“, skelbia CNN.

Grupė pažadėjo koordinuoti karo nusikaltimų baudžiamąjį tyrimą, kuris yra „aukščiausias prioritetas“, o bendras G 7 tikslas – „pasiekti kuo didesnę atskaitomybę ir užtikrinti teisingumą aukoms ir nukentėjusiesiems“.

„Visa Rusijos vadovybė turėtų būti tiriama Tarptautiniame baudžiamajame teisme dėl nusikaltimų žmoniškumui“, – tikino M. Buschmannas.

16:35 Maskva kritikuoja popiežių dėl komentarų apie „žiaurias“ rusų mažumas

Rusija išreiškė „pasipiktinimą“ dėl popiežiaus Pranciškaus komentarų apie numanomą rusų etninių mažumų vaidmenį Maskvos kare Ukrainoje, antradienį pranešė naujienų agentūros.

Popiežius Pranciškus pirmadienį paskelbtame interviu sakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos pajėgų Ukrainoje veikėjai „yra ne rusų tradicijos“ atstovai, o mažumos, tokios kaip „čečėnai, buriatai ir kiti“.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ antradienį pranešė, kad Maskvos ambasadorius Vatikane pateikė oficialų skundą.

„Išreiškiau pasipiktinimą tokiomis insinuacijomis ir pažymėjau, kad niekas negali pakirsti daugiatautės Rusijos liaudies sanglaudos ir vienybės“, – agentūrai sakė ambasadorius Aleksandras Avdejevas.

Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, vėlai pirmadienį pranešime socialinėje žiniasklaidoje popiežiaus komentarus pavadino „daugiau nei rusofobija“ ir „iškrypimu“.

„Ne taip seniai Vakarai manė, kad yra atvirkščiai – kad slavai kankina čečėnus. Tačiau dabar jie visiškai pakeitė nuomonę“, – sakė ji, turėdama omenyje du Rusijos karus pietinėje Čečėnijos respublikoje.

Popiežiaus komentarus kritikavo ir JAV įsikūręs „Laisvos Buriatijos fondas“ – aktyvistų grupė, pasisakanti prieš karą Ukrainoje.

„Stereotipai lieka stereotipais, nesvarbu, kas juos kartoja: aktyvistai, politikai ar dvasiniai lyderiai. Popiežiaus pastabos apie žiaurius buriatus ir čečėnus yra ne tik rasistiniai stereotipai, bet ir melas“, – sakoma grupės pareiškime socialiniuose tinkluose.

16:29 Rusija: JAV dalyvavimas konfliktuose kelia vis didesnę riziką

Rusija signalizuoja JAV, kad vis didesnis Vašingtono įsitraukimas į karą Ukrainoje kelia vis didesnę riziką, valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Sergejų Riabkovą, Rusijos užsienio reikalų viceministrą.

Jis pridūrė, kad tarp Rusijos ir JAV nėra jokio dialogo dėl Ukrainos, nes abiejų šalių pozicijos „radikaliai skiriasi“.

16:13 Turkija piktinasi, jog ES, nesikonsultuodama dėl karinės pagalbos Ukrainai, praranda strateginį matymą

Europos Sąjungos (ES) sprendimas nesikonsultuoti su Turkija dėl naujos karinės pagalbos Ukrainai yra dar vienas jos strateginio aklumo pavyzdys, pareiškė Mevlutas Cavusoglu, Turkijos užsienio reikalų ministras.

VŽ primena, kad ES organizuoja misiją, kurios metu būtų apmokomi Ukrainos kariai.

„Džiaugiamės matydami ES ir NATO bendradarbiavimą. ES pradėjo naują saugumo pagalbos misiją ir nesikonsultavo su Turkija. Tiesą sakant, mums nėra svarbu dalyvauti šioje veikloje, tačiau norėjau tai pateikti kaip pavyzdį, kaip ES prarado strateginę viziją dėl vienašališkų kai kurių šalių narių interesų“, – sakė M. Cavusoglu, kurį citavo „hurriyetdailynews.com“.

„Sakau, kad mums nereikia dalyvauti šioje misijoje, nes visi žino, kaip mes remiame Ukrainą. Mes tikrai ir toliau judėsime kaip saugumo ir stabilumo teikėjai regionuose, kurie kenčia nuo sunkių susirėmimų“, – teigė jis, pridurdamas, kad tvirtai remia Ukrainos teritorinį vientisumą, įskaitant Krymą, ir stengiasi „veikti dėl taikos“.

16:00 Vengrija prieštaravo, kad Ukraina dalyvautų NATO ministrų derybose

Vengrija prieštaravo, kad Ukraina dalyvautų oficialiose NATO užsienio reikalų ministrų derybose, skelbia „Financial Times“, todėl Dmytro Kuleba, ukrainiečių diplomatijos vadovas, turi susitikti su kolegomis per atskirą vakarienę.

„Kaip žinote, Vengrija nuo 2017 m. blokuoja aukštesnio nei ambasadorių lygio NATO ir Ukrainos komisijos posėdžius. Siekdamas oficialiai įveikti Vengrijos veto, Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, organizuoja atskirą NATO ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimą. Šiame susitikime D. Kuleba ir jo užsienio kolegos aptars tolesnę karinę pagalbą Ukrainai ir Ukrainos energetikos infrastruktūros atkūrimą“, – sakė Olehas Nikolenko, Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, kurį citavo „Unian“.

15:42 Italija skyrė 2 mln. Eur iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“

Italija skyrė 2 mln. Eur Ukrainos iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“, praneša Antonio Tajani, užsienio reikalų ministras.

„2 mln. Eur, kurie suteiks postūmį iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“. Svarbus projektas, kuriuo Ukrainos kviečiai perduodami skurdžiausioms šalims“, – sakė A. Tajani.

Pasak jo, nepaisant su karu susijusių sunkumų, Ukraina padeda milijonams žmonių, kenčiantiems dėl maisto trūkumo.

„Italija negali nebūti Ukrainos pusėje“, – pridūrė A. Tajani.

15:31 Ministrai ragina skirti ir ginklų, ir neletalinę paramą

NATO užsienio reikalų ministrai, atvykę į susitikimą Rumunijos sostinėje Bukarešte, tikina, jog šalys privalo prisidėti prie paramos Ukrainai.

Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras, sako, jog NATO šalys gali remti Ukrainą tankais.

Tuo metu kiti ministrai svarsto apie paramą išgyventi žiemą. Pavyzdžiui Janas Lipavskis, Čekijos ministras, mano, kad NATO turėtų susitarti dėl neletalinės pagalbos paketo, skirto padėti Ukrainai per ateinančius kelis mėnesius. Jam antrina ir Antonio Tajani, Italijos kolega, sakantis, jog jo šalis turi prisidėti prie pagalbos Ukrainai žiemą.

VŽ jau rašė, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį patvirtino Aljanso įsipareigojimą Ukrainai ir sakė, kad ši šalis vieną dieną taps didžiausios pasaulyje saugumo organizacijos nare.

15:24 Rusija aiškina iš START derybų pasitraukusi, nes turėjo kitų prioritetų

Antradienį Maskva pareiškė, kad jai neliko nieko kito, kaip tik atšaukti antradienį Kaire turėjusias prasidėti derybas su JAV dėl naujosios START branduolinių ginklų kontrolės sutarties, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.

Sergejus Riabkovas, Rusijos užsienio reikalų viceministras, pareiškė, kad Vašingtonas norėjo aptarti tik branduolinių patikrinimų atnaujinimą, o Maskva turėjo kitų prioritetų.

„Apskritai situacija buvo tokia, kad neturėjome kito pasirinkimo. Sprendimas buvo priimtas politiniu lygmeniu“, – rusų valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo S. Riabkovą.

„Amerikiečiai sutelkė dėmesį tik į patikrinimų atnaujinimo temą... Tuo tarpu kitų klausimų sprendimas mums buvo ir išlieka prioritetas, – rusų viceministro žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS. – Mes ne kartą aiškinome savo poziciją, tačiau nepastebėjome nė menkiausio amerikiečių noro judėti šia kryptimi.“

Anot jo, Maskva norėjo aptarti platesnį „strateginio stabilumo“ klausimą – sritį, apimančią daugybę su branduoline sritimi susijusių abiejų šalių klausimų.

START sutartis įsigaliojo 2011 m. ir ja ribojamas branduolinių galvučių, kurias gali dislokuoti abi šalys, skaičius. Jos turėjo surengti savaitę truksiančias derybas dėl patikrinimų pagal sutartį atnaujinimo, kurie buvo sustabdyti 2020 m. kovą dėl COVID-19 pandemijos. Dabartinė sutartis galioja iki 2026 m.

Pasak S. Riabkovo, Maskva nekelia išankstinių sąlygų naujoms deryboms, tačiau norėtų matyti „subalansuotą programą“. Jis teigė, kad mažai tikėtina, jog šiais metais įvyks koks nors posėdis.

JAV Valstybės departamentas teigė, kad Vašingtonas yra pasirengęs iš naujo suderinti derybų dėl strateginės branduolinės ginkluotės kontrolės ir mažinimo sutarties START datą.

15:11 Kremlius: deryboms su Kyjivu atnaujinti reikia „politinės valios“

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, antradienį pareiškė, kad deryboms su Kyjivu atnaujinti reikia „politinės valios“, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis derybos su Ukraina yra „neįmanomos, nes Ukrainos pusė atsisako tai daryti“.

Paklaustas, ko reikia, kad jos būtų atnaujintos, jis atsakė, kad „turi būti politinė valia ir pasirengimas aptarti tuos Rusijos reikalavimus, kurie yra gerai žinomi Kyjivui“, skelbia CNN.

15:06 Ukrainos pirmoji ponia reikalauja pasaulio atsako į seksualinę prievartą karo metu

Olena Zelenska, Ukrainos pirmoji ponia, pirmadienį pareikalavo pasaulio atsako į seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą.

Ji taip pat pareiškė, kad šiuo metu Kyjivo prokurorai tiria daugiau kaip 100 galimų Rusijos karių lytinių nusikaltimų. 

Kalbėdama Londone vykusioje konferencijoje „Seksualinio smurto konfliktų metu prevencijos iniciatyva“ ji teigė, kad tiriami atvejai yra „tik nedidelė“ tokių nusikaltimų, vykdomų Ukrainoje šio karo metu, dalis. 

„Okupantams atsivėrė daugiau galimybių žeminti ukrainiečius ir, deja, jų arsenale yra seksualinis smurtas ir seksualiniai nusikaltimai“, – sakė O. Zelenska. 

„Visi žino apie didžiulį išžaginimų skaičių, – sakė ji. – Rusų kariai apie tai labai atvirai kalba.“

Ji taip pat įspėjo, jog aukos bijo kalbėti dėl egzistuojančios stigmos ir baimės, kad už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys gali sugrįžti ir vėl taip pasielgti. 

„Todėl labai svarbu tai pripažinti karo nusikaltimu ir patraukti atsakomybėn visus kaltininkus“, – pabrėžė O. Zelenska. 

„Į tai turi būti reaguojama pasauliniu mastu. Deja, tokie karo nusikaltimai pasaulyje tęsis tol, kol kariškiai manys, kad gali likti nenubausti“, – pridūrė ji. 

Ukrainos vyriausybė pradėjo paramos nuo karo nukentėjusiems asmenims programą ir ji, pasak O. Zelenskos, galėtų būti „pirmas žingsnis tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo link“.

Pirmoji Ukrainos ponia taip pat paskelbė, kad panašias iniciatyvas šalis siekia įgyvendinti ir užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Čekijoje. 

14:59 Vokietijos prezidentas: prasidėjus karui supratome, kad Europos saugumas nėra nejudinamas garantas

Frankas-Walteris Steinmeieris, Vokietijos prezidentas, pareiškė, jog jo šalis prasidėjus karui Ukrainoje pakeitė savo poziciją daugeliu atžvilgiu ir suprato, kad Europos saugumas nėra nejudinamas garantas.

„Tai lėmė, kad vyriausybė skyrė daug papildomų lėšų gynybai, geresniam Bundesvero (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų – VŽ) aprūpinimui ir apginklavimui, kad mes teikiame Ukrainai ne tik humanitarinę, finansinę ir ekonominę, bet ir didelę karinę paramą. Buvau Ukrainoje ir galiu tik patvirtinti, kad ankstesnė kritika dėl Vokietijos karinės paramos nuslūgo, vietoje jos atsirado didelis dėkingumas“, – teigė vokiečių prezidentas transliuotojui „Deutsche Welle“.

Anot jo, dėl Vokietijos paramos oro gynybai, dabar 60–70% rusų oro atakų Ukrainos kariuomenė sėkmingai atremia.

F.-W. Steinmeieris atmetė kritiką, kad į karą Ukrainoje nebuvo žiūrima rimtai, jis tikino, jog 2014 m. prasidėjus neramumams Donbase, Vokietija ir Prancūzija bandė užtikrinti paliaubas ir taiką. Pasak jo, šiuo metu nėra prasminga sudarinėti paliaubas, o nes jos tik įtvirtintų rusų „įvykdytą neteisybę“.

„Ačiū Dievui, žmonės Ukrainoje yra drąsūs, jie su visu atsidavimu pasitinka grėsmę. Taip pat matome Ukrainos kariuomenę, kuri įveikė tokį, atrodytų, grėsmingą priešininką Rusijos kariuomenės pavidalu. Tačiau tai nėra lemiama situacija, kurioje jau matoma išeitis“, – aiškino jis.

Vokietijos prezidentas neatsakė, ar jo šalis prisiimtų suteikti Ukrainai saugumo garantijas, nes šiuo metu nėra aišku, kaip jos atrodytų.

14:43 Ukraina: esame pasirengę atremti naują rusų raketų ataką

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos yra pasirengusios atremti naują Rusijos raketų ataką, sako Jurijus Ihnatas, oro pajėgų atstovas spaudai.

„Vyksta terorizmas. Akivaizdu, kad rašistai rengia naują raketų ataką“, – sakė J. Ihnatas, kurį citavo „Ukrinform“.

Pasak jo, blogiausia situacija buvo vasario–kovo mėnesiais, kai į ukrainiečius kasdien buvo paleista šimtai rusiškų raketų, jų lėktuvai skraidė per daugelį regionų, vyko aktyvūs oro mūšiai.

„Ar apskritai įmanoma mus dar kuo nors išgąsdinti? Be to, jiems liko ne tiek jau daug didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketų, kuriomis jie galėtų smogti į mūsų užnugario rajonus“, – pažymėjo J. Ihnatas.

14:22 „Wagner“ vadovas pripažino, kad Ukrainoje kovodamas žuvo studentas iš Zambijos

Jevgenijus Prigožinas, Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas, antradienį pripažino, kad studentas iš Zambijos, kurį jis užverbavo kalėjime, žuvo kovodamas Ukrainoje.

J. Prigožinas tai sakė praėjus dviem savaitėms po to, kai Zambija pareikalavo Maskvos skubiai pasiaiškinti dėl jos piliečio mirties.

Su Kremliumi susijęs verslininkas teigė, kad 23 metų Lemekhani Nathanas Nyirenda „žuvo kaip didvyris“ kovodamas kartu su Rusijos pajėgomis.

„L. N. Nyirenda rugsėjo 22 dieną vienas pirmųjų įsiveržė į priešo apkasus, parodydamas drąsą ir narsą“, – per savo spaudos tarnybą socialinėje žiniasklaidoje pareiškė J. Prigožinas.

„Wagner“ vadovas, kurio įtaka išaugo per Kremliaus invaziją į Ukrainą, sakė, kad „gerai prisimena šį vaikiną“.

Manoma, kad oligarchas pats važinėdavo po Rusijos kalėjimus ir asmeniškai verbuodavo kovotojus.

J. Prigožinas užverbavo L. N. Nyirendą kalėjime Tverės srityje į šiaurę nuo Maskvos ir teigė, kad šis Zambijos pilietis savo noru sutiko kovoti už „Wagner“.

Pasak Zambijos valdžios institucijų, L. N. Nyirenda studijavo branduolinę inžineriją Maskvos inžinerinės fizikos institute.

2020 m. balandį jam buvo skirta devynerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Pareigūnai nenurodo, kodėl jis buvo įkalintas.

14:19 Vaizdai ir rusų okupuoto Mariupolio

Mariupolio miesto taryba savo „Telegram“ kanale pasidalijo vaizdo įrašu, kaip pastarosiomis dienomis atrodo šis rusų okupuotas miestas.

„Rašistai per propagandinę televiziją rodo naujus namus, kuriuose butai išdalijami kolaborantams. Tačiau miesto realybė yra visai kitokia. Sugriauti namai, išlaužyti kiemai, žaidimų aikštelės, suniokoti automobiliai. Išgyvenę žmonės stovi eilėse prie duonos, šąla be langų ir šildymo. Toks yra tikrasis Mariupolio gyventojų gyvenimas mieste, paverstame getu. Ir to neįmanoma nuslėpti“, – teigiama miesto tarybos pranešime.

14:11 Ukrainą pasiekė prancūziška LRU raketų paleidimo sistema

Prancūzija perdavė Ukrainai prancūziškų LRU raketų paleidimo sistemą, kuri jau pasiekė nuo Rusijos besiginančią šalį, skelbia Oleksijus Reznikovas, gynybos ministras.

„Į Ukrainą atvyko ketvirtasis brolis iš „ilgųjų rankų“ šeimos – LRU iš Prancūzijos! Ukrainos kariuomenė dabar dar galingesnė atgrasyti ir sunaikinti priešą. Tai akivaizdus prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Emmanuelio Macrono draugystės rezultatas. Ačiū Sebastienui Lecorne'ui (Prancūzijos gynybos ministrui – VŽ), vyriausybei ir Prancūzijos žmonėms!“ – rašė O. Reznikovas savo „Twitter“ paskyroje.

14:03 V. Putinas aneksuotose Ukrainos srityse žada įsteigti federalinius teismus

Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko srityse bus įsteigti federaliniai teismai, kurie „kuo greičiau“ bus integruoti į Rusijos teismų sistemą, sako Vladimiras Putinas, Rusijos diktatorius.

„Aukščiausiasis Teismas kartu su kitomis institucijomis turi daug nuveikti formuojant naujas teismų sudėtis ir sparčiai integruojant teismus į Rusijos teismų sistemą. Ir tai reikia padaryti kuo greičiau“, – sakė jis kalbėdamas Rusijos teisėjų suvažiavime Kremliuje, skelbia CNN.

VŽ primena, kad rugsėjo pabaigoje V. Putinas po surengtų pseudoreferendumų šias teritorijas paskelbė kaip Rusijos dalį. 

13:17 V. Putino šalininkas A. Kudrinas atsistatydino iš Audito rūmų vadovo pareigų

Ilgamečio Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkas Aleksejus Kudrinas antradienį atsistatydino iš Audito rūmų vadovo posto, pasirodžius pranešimams, kad jam bus patikėta prižiūrėti šalies technologijų milžinės „Yandex“ restruktūrizavimą, pradėtą paskelbus sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. 

Buvęs finansų ministras, 62 metų A. Kudrinas, Maskvoje pagarsėjęs kaip liberalios ekonomikos šalininkas, Rusijos politikoje dalyvauja nuo 1990 metų.

A. Kudrinas teigė „paliekantis Audito rūmų pirmininko postą“ po „maždaug 25 metų darbo viešajame sektoriuje“.

„Dabar norėtųsi orientuotis į didelius projektus, kurie yra susiję su privačių iniciatyvų plėtra plačiąja prasme, bet kartu turi didelę įtaką žmonėms“, – pažymėjo jis.

Audito rūmų pirmininko pareigas A. Kudrinas ėjo nuo 2018 metų, kai buvo paskirtas V. Putinui tapus prezidentu ketvirtąjį kartą.

13:10 D. Kuleba ragina NATO šalis didinti ginklų gamybą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, duodamas interviu „Politico“, paragino NATO šalis padidinti ginklų gamybą. Jis pridūrė, kad jei jos to nepadarys, „mes negalėsime laimėti – tai labai paprasta“.

Pasak D. Kulebos, Ukrainai reikia oro gynybos sistemų, tankų ir gamybos linijų.

„Taip pat turime pripažinti vieną faktą: pasaulyje yra šalių, kurios turi tai, ko reikia Ukrainai, bet dėl politinių priežasčių neketina parduoti pakankamų kiekių“, – sakė jis.

„Užuot pasikliovus jomis ir ištisus mėnesius bandant jas įtikinti, reikia pradėti gamybą, kad netaptume priklausomi nuo trečiųjų šalių, kurios turi atsargų, bet nenori jomis dalytis, užgaidų“, – teigė D. Kuleba.

13:02 Ukrainoje trūksta 30% elektros

Antradienį, 11 val. duomenimis, Ukraina susiduria su 30% elektros energijos trūkumu, pranešė Ukrainos valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“.

Jos teigimu, dėl pirmadienio rytą avariniu būdu sustabdytų kelių elektrinių blokų šalies energetikos sistema dirba sumažintu pajėgumu.

Kaip trūkumo priežastį „Ukrenergo“ taip pat nurodė pablogėjusias oro sąlygas, dėl kurių padidėjo energijos suvartojimas.

„Pabrėžiame, kad bendras energetikos sistemos deficitas yra septynių Rusijos raketų atakų bangų prieš šalies infrastruktūrą pasekmė“, – akcentavo „Ukrenergo“.

12:37 NATO šalių ministrai tariasi, kaip toliau padėti Ukrainai

Jensas Stoltenbergas, NATO vadovas, sako, kad Aljansas toliau rems Ukrainą, ir paragino partnerius pažadėti daugiau pagalbos žiemos metu, Ukrainai ruošiantis didesniam šalčiui ir tamsai dėl Rusijos atakų prieš infrastruktūrą.

„NATO ir toliau palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės. Mes nesitrauksime“, – sakė J. Stoltenbergas, sakydamas kalbą Bukarešte, kur susirinko NATO užsienio reikalų ministrai aptarti tolesnės paramos Ukrainai.

J. Stoltenbergas antradienį patvirtino Aljanso įsipareigojimą Ukrainai ir sakė, kad ši šalis vieną dieną taps didžiausios pasaulyje saugumo organizacijos nare.

Aljanso vadovas taip pat teigė, kad vienintelis būdas gauti tinkamas sąlygas deryboms su Rusija pradėti – Ukrainos pažanga mūšio lauke.

NATO užsienio reikalų ministrai daugiausia dėmesio skiria karinės pagalbos Ukrainai, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų ir amunicijos, didinimui, nors diplomatai pripažįsta, kad kyla tiekimo ir pajėgumų problemų, rašo „Reuters“.

Taip pat aptariama ir neletalinė pagalba. Dalis šios pagalbos, kaip degalai, medicinos reikmenys, bepiločių orlaivių slopintuvai ir kt. – teikiama pagal NATO pagalbos paketą, prie kurio gali prisidėti sąjungininkai ir kurį J. Stoltenbergas siekia padidinti. Plačiau skaitykite čia. 

12:15 NATO oro policiją Lietuvoje perima Lenkija

NATO oro policiją Lietuvoje perima Lenkija, jiems talkins Prancūzijos oro pajėgos, siunčiančios galingiausius turimus naikintuvus.

Kaip antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, Lenkijos karinės oro pajėgos, pastaruoju metu stiprinusios NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, lieka Lietuvoje ir su keturiais F-16 naikintuvais perima misijos vadovavimą iš Vengrijos.

Tuo metu Prancūzija į Lietuvą pirmą kartą atsiunčia keturis naikintuvus „Rafale“. Prancūzijos karinės oro pajėgos NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaus devintą kartą, o šeštą kartą bus dislokuotos Lietuvoje.

Oficiali karinių vienetų pasikeitimo ceremonija Lietuvos kariuomenės aviacijos bazėje Šiauliuose vyks ketvirtadienį.

11:51 Slovakija Ukrainai perdavė 30 pėstininkų kovos mašinų BMP1

Slovakijos gynybos ministras Jaro Nadas tviteryje antradienį patvirtino, kad 30 Slovakijos pėstininkų kovos mašinų BMP1 buvo padovanotos Ukrainai pagal susitarimą su Vokietija.

Kaip skelbta anksčiau, už perduotas BMP1 Slovakija gaus tankų „15 Leopard 2A4“, taip pat amunicijos ir logistinę paramą jiems bei apmokymus.

11:27 Kinijos prezidentas sako norintis glaudžiau bendradarbiauti su Rusija energetikos srityje

Kinija nori užmegzti glaudesnę partnerystę su Rusija energetikos klausimais, kad būtų užtikrintas pasaulinis energetinis saugumas, antradienį pareiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Šiuos prezidento komentarus, išsakytus pranešime ketvirtajam Kinijos ir Rusijos energetikos forumui, perdavė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV, rašo „Reuters“.

„Kinija nori dirbti su Rusija, kad užmegztų glaudesnę partnerystę energetikos srityje, skatintų švarios ir žalios energijos plėtrą ir kartu išlaikytų tarptautinį energetinį saugumą bei pramonės tiekimo grandinių stabilumą“, – cituojamas Xi Jinpingas.

11:02 JT: humanitarinė padėtis Pietų Ukrainoje – kritinė

Padėtis Pietų Ukrainos miestuose – Chersone ir Mykolajive – išlieka baisi ir kritinė: vien Mykolajove beveik ketvirtis milijono žmonių susiduria su šilumos, vandens ir elektros trūkumu, teigia Jungtinės Tautos (JT).

JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricius sakė, kad savaitgalį abiejuose miestuose lankėsi humanitarinės pagalbos koordinatorė Denise Brown. Ji, anot atstovo, informavo, kad iš Chersono bėgantys žmonės vyksta į Mykolaivą.

Pasak S. Dujarriciaus, Mykolajive jau yra įsteigta šildymosi punktų, skirtų padėti žmonėms, kurių namuose nėra šildymo.

Jo teigimu, Chersone „tikimės, kad su valdžios institucijų parama galėsime patenkinti pagrindinius mieste likusių žmonių poreikius, jei sugebėsime išlaikyti tokį patį pagalbos, kuri buvo siunčiama per pastarąsias dvi savaites, lygį“. 

„Vis dėlto padėtis dėl vandens, šildymo ir elektros išlieka baisi, nors elektros tiekimas pamažu atkuriamas“, – sakė JT atstovas. 

10:32 JK: rusai nebedislokuoja Ukrainoje bataliono taktinių grupių, pasimačius jų trūkumams

Per pastaruosius tris mėnesius Rusijos pajėgos tikriausiai beveik nustojo Ukrainoje dislokuoti bataliono taktines grupes (BTG) dėl jų koncepcijos trūkumų, teigiama Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerijos paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos informacijoje.

Joje pažymima, kad pastarąjį dešimtmetį Rusijos karinėje doktrinoje BTG koncepcija atliko svarbų vaidmenį – pagal ją batalionai integruojami su įvairiais pagalbiniais padaliniais, įskaitant tankų, žvalgybos ir (nukrypstant nuo įprastos Vakarų praktikos) artilerijos padalinius.

Anot JK, keletas BTG koncepcijos trūkumų išaiškėjo per didelio intensyvumo, plataus masto kovines operacijas Ukrainoje. Palyginti nedidelio BTG kovinių pėstininkų skaičiaus dažnai nepakakdavo; taip pat decentralizuotas artilerijos dislokavimas neleido Rusijai visiškai išnaudoti savo pranašumo, turimo dėl ginklų kiekio.

Ukrainos kariuomenės Jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas spalį sakė, kad tuo metu šalyje veikė apie 120 rusų BTG, kuriose iš viso buvo beveik 162.000 karių.

09:58 Aptarė „trilypės dujų sąjungos“ sukūrimą

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas per susitikimą Maskvoje aptarė Rusijos, Kazachstano ir Uzbekistano „dujų sąjungos“ sukūrimą, teigia K. Ž. Tokajevo atstovas spaudai Ruslanas Želdybajus.

„Per derybas Kremliuje Kazachstano ir Rusijos prezidentai aptarė trilypės dujų sąjungos, kurią sudarytų Rusija, Kazachstanas ir Uzbekistanas, sukūrimą, siekiant koordinuoti veiksmus transportuojant rusiškas dujas per Kazachstano ir Uzbekistano teritorijas“, – sakė R. Želdybajus.

09:12 Ukraina teigia nukovusi dar 480 rusų 

Ukrainos pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad pastarąją parą buvo nukauta 480 Rusijos karių, sunaikinti 3 tankai, 5 šarvuočiai, 2 artilerijos sistemos, 2 lėktuvai. Kitame pranešime rašoma, kad numušti lėktuvai buvo „Su-25“ ir „Su-24“.

08:19 ISW: rusai greičiausiai užėmė Ozarianivką, bet Bachmuto neapsups 

Naujausi rusų teiginiai apie lapkričio 27 ir 28 d. pasiektus laimėjimus Bachmuto apylinkėse, net jei jie būtų tiesa, nereikštų, kad Rusija netrukus apsups Bachmutą, teigia JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

Vaizdai, kurių geolokacija buvo patikrinta, rodo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai užėmė Ozarianivką (kaimą maždaug už 15 km į pietvakarius nuo Bachmuto) maždaug lapkričio 27 ir 28 d.

Keli Rusijos šaltiniai teigė, kad rusų pajėgos taip pat užėmė Kurdiumivką (13 km į pietvakarius nuo Bachmuto), Klišivką (7 km į pietvakarius nuo Bachmuto), Andriivką (10 km į pietvakarius nuo Bachmuto), Zelenopiliją (13 km į pietus nuo Bachmuto), Pidhorodnę (5 km į šiaurės rytus nuo Bachmuto) ir Spirnę (30 km į šiaurės rytus nuo Bachmuto), ketindamos apsupti Bachmutą iš pietų ir rytų.

Anot ISW, šiuo metu jokiuose atviruose šaltiniuose nėra įrodymų, patvirtinančių šiuos rusų teiginius. Rusijos šaltiniai nuo spalio ypač skleidė melagingus teiginius apie laimėjimus aplink Bachmutą, kurie yra tęstinės informacinės operacijos dalis, o pastarojo meto nepagrįsti pareiškimai apie laimėjimus irgi gali būti jos dalis, pažymi ISW.

Tačiau net jei Rusijos pajėgoms iš tiesų pavyko perimti gyvenviečių į pietus nuo Bachmuto kontrolę, šie laimėjimai nekelia grėsmės svarbiausiems maršrutams: Bachmutas–Siverskas ir Bachmutas–Kostantynivka, kurie yra pagrindiniai ukrainiečių sausumos keliai į Bachmutą. Taip pat yra tinklas mažesnių kaimų kelių, kurie jungiasi su Bachmutu per šiaurės vakarus, teigia ISW. 

07:55 JAV skirs „reikšmingą“ finansinę pagalbą Ukrainos energetikos infrastruktūrai

Jungtinės Valstijos antradienį turėtų paskelbti apie „reikšmingos“ finansinės pagalbos paketą Ukrainai, kad padėtų atitaisyti žalą, kurią padarė Rusijos išpuoliai prieš jos energetikos infrastruktūrą, pranešė aukšto rango JAV pareigūnai.

Paketas, apie kurį išsamiai papasakos valstybės sekretorius Antony Blinkenas NATO susitikimo Rumunijos sostinėje Bukarešte kuluaruose, „yra reikšmingas, ir tai dar ne pabaiga“, pirmadienį žurnalistams sakė vienas aukšto rango pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga ir nepateikdamas išsamesnės informacijos.

Tačiau jis paminėjo, kad J. Bideno administracija biudžete buvo numačiusi 1,1 mlrd. USD (1,06 mlrd. Eur) išlaidų energetikai Ukrainoje ir Moldovoje.

Rusijos raketų smūgių kampanija, nukreipta prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, sugadino nuo 25% iki 30% tinklo, remiantis Kyjivo pateiktais duomenimis.

07:39 Nobelio taikos premijos laureatė ragina suteikti Ukrainai ginklų

Vienos iš šių metų Nobelio taikos premiją laimėjusių organizacijų vadovė paragino ginklais padėti Ukrainai apsiginti ir sustabdyti šalyje vykstančius žiaurumus.

Toks pareiškimas yra gana neįprastas žingsnis šio apdovanojimo laureatui.

„Kai manęs kas nors klausia, kaip sustabdyti šiuos jau ilgai vykdomus nusikaltimus okupuotose teritorijose, galiu atsakyti tik: „Suteikite Ukrainai ginklų šioms teritorijoms išvaduoti“, – naujienų agentūrai AFP Stokholme pirmadienį sakė ukrainietė Oleksandra Matvijčuk, žmogaus teisių srities teisininkė, vadovaujanti Kyjive įsikūrusiam „Pilietinių laisvių centrui“.

„Man tai keista situacija ir aiškus ženklas, kad kažkas negerai su visa tarptautine sistema, kai žmogaus teisių srities teisininkas prašo oro gynybos sistemų“, – pareiškė ji. Plačiau skaitykite čia. 

07:22 J. Bideno administracija pritarė galimam ginklų pardavimui Suomijai

JAV prezidento Joe Bideno administracija pirmadienį informavo Kongresą apie savo pritarimą galimam taktinių raketų ir JSOW (karinio jūrų laivyno naujausia vidutinio nuotolio tiksli atakos sistema) ginkluotės, pardavimui, sakoma JAV Valstybės departamento pranešime. Ginkluotės vertė siekia 323 mln. USD. 

Siūlomas pardavimas patvirtintas tuo metu, kai Suomija siekia įstoti į NATO.

„Siūlomas pardavimas parems Jungtinių Valstijų užsienio politiką ir nacionalinį saugumą, padidindamas patikimo partnerio, kuris yra svarbi politinio stabilumo ir ekonominės pažangos Europoje jėga, saugumą“, – sakoma pranešime, kurį cituoja CNN.

Anot departamento, „siūlomas pardavimas pagerins Suomijos „oras–oras“ ir „oras–žemė“ ginklų pajėgumus ir teigiamai paveiks JAV santykius su Šiaurės regiono šalimis.

07:16 Suremontuota daugiau nei pusė sugadintų šildymo įrenginių

Energetikos bendrovės YASNO, tiekiančios elektrą ir gamtines dujas, duomenimis, Ukrainoje atkurta daugiau nei pusė sugadintų šildymo įrenginių.

Bendrovės vadovas Sergejus Kovalenka, kurį cituoja CNN, sakė, kad „jau atstatyta 316 šilumos tiekimo įrenginių, tai yra 53,3% visų nukentėjusių objektų“.

07:09 JT: per karą žuvo mažiausiai 6.655 civiliai

Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, per Rusijos karą prieš Ukrainą žuvo mažiausiai 6.655 civiliai gyventojai ir mažiausiai 10.368 buvo sužeisti.

JT Žmogaus teisių agentūra pažymi, kad tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni, nes informacija iš kai kurių vietovių gaunama pavėluotai, o daug pranešimų apie civilių aukas dar reikia patvirtinti.

07:00 Rusija naktį raketomis smogė Dniprui

Šiąnakt Rusijos kariuomenė raketomis smogė Dnipro miestui, pranešė Dnipro srities administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

„(Rusai) nukreipė kelias raketas į naktinį miestą. Pataikė į privačią įmonę. Sunaikintos gamybinės patalpos. Kilo gaisras“, – savo „Telegram“ paskyroje po vidurnakčio rašė V. Rezničenka.