Seimas nesutiko sudaryti laikinosios komisijos pernykštėms riaušėms tirti
Antradienį plenariniame posėdyje už tai, kad tokia komisija būtų sudaryta, balsavo 50 Seimo narių, visi iš opozicijos. Prieš buvo 61, susilaikė 4.
Kitu balsavimu nuspręsta projektą dėl komisijos sudarymo ne grąžinti iniciatoriams tobulinti, bet apskritai atmesti. Už grąžinimą tobulinti buvo 54, už atmetimą – 61 parlamentaras.
Parlamentinį tyrimą inicijavo 57 Seimo nariai iš opozicijos, tačiau balsavime dėl nutarimo priėmimo balsavo gerokai mažiau jos atstovų – tik 50.
Norint, kad parlamentinis tyrimas būtų atliktas, projektą turėjo palaikyti dauguma dėl to balsavusių Seimo narių.
Laikinajai tyrimo komisijai siūlyta iki Kalėdų pavesti atsakyti į penkis klausimus. Ji turėjo nustatyti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10 d. neramumų prie Seimo metu naudotas riaušių malšinimo planas, koks jis buvo, kokiu tikslu tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kodėl nedelsiant nepriimtas įsakymas pradėti operaciją „Vėtra“, kas vadovavo statutinių pareigūnų veiksmams rugpjūčio 10-ąją.
Taip pat norėta ištirti, kokiu tikslu tuomet pasitelkti VST pareigūnai, kokios jiems keltos užduotys, kiek kartų nuo 2020 m. gruodžio iki š. m. spalio Vidaus reikalų ministerija (VRM) ar kita vidaus reikalų statutinė įstaiga raštu kreipėsi su prašymu pasitelkti VST pareigūnus, kokioms užduotims vykdyti.
Paskutiniu klausimu komisija turėjo išsiaiškinti, ar vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė reikalavo VST vado R. Pociaus atsistatydinimo, ar nuolat jį tikrino, „elgėsi nepagarbiai, sukurdama darbui nemalonią psichologinę aplinką ir socialiai nesaugias darbo sąlygas bei baimes dėl galimybės netekti užtarnautų socialinių garantijų“.
Seimo opozicijos atstovas Domas Griškevičius, pristatydamas projektą, teigė, kad parlamentinis tyrimas inicijuojamas, nes A. Bilotaitei „bandant atsakyti į opozicijos klausimus, tų klausimų ne tik daugėjo, bet ir į pirminius klausimus atsakymų nepavyko išgirsti“.
Kartu jis pridūrė, kad laikinoji komisija turėtų teisę nagrinėti ir galimą netinkamą R. Pociaus elgesį.
Bet valdantieji neparėmė šios iniciatyvos. Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sakė pasigedęs iš ministrės tam tikrų atsakymų, tačiau nemato poreikio atlikti parlamentinį tyrimą: „Objektyvus nepolitiškas tyrimas toje komisijoje galimas tada, kai nėra išankstinių nuomonių išsakyta. Kai kurie opozicijos nariai, kurie inicijuoja šią tariamai objektyvią komisiją, yra išankstinių vertinimų pasakę. Tas kelia nerimą.“
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė anksčiau sakė, kad jai „situacija pakankamai aiški“.
„Mano supratimu, ministrė į pagrindinius dalykus atsakė. Jei kyla papildomų klausimų, galima svarstyti parlamentinės kontrolės būdu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ar Teisės ir teisėtvarkos komitete“, – teigė politikė.
Ji pabrėžė, kad konservatorių frakcija apskritai skeptiškai vertina tokių laikinųjų komisijų steigimą.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė siūlymą atlikti parlamentinį tyrimą dėl riaušių valdymo prie Seimo ir buvusio VST vado atleidimo priežasčių sakė vertinanti kaip „opozicijos politinę laikyseną“.
„Tikrai nemanau, kad reikalinga kokia nors laikinoji komisija, kuri tyrinėtų dalykus, kurie vyko beveik prieš pusantrų metų, kai komitetai, atsakingi už tą sritį, tuos klausimus aiškinosi iš karto po įvykio. Žiūriu į tai tiesiog kaip į opozicijos politinę laikyseną. Viską bandyti suplakti į krūvą ir tai pavadinti komisija, nieko čia originalaus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat teigė pasitikinti vidaus reikalų ministre, o abejones dėl jos kompetencijos opozicijai siūlė aiškintis „statuto nustatyta tvarka“.
Ginčai dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių valdymo kilo, kai VST vadas R. Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo. Jo teigimu, VST pasitelkta malšinti prie Seimo kilusius neramumus, bet tokioms situacijoms skirtas planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.
A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. Ministrė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“, tačiau pripažino, kad planas „Vėtra“ neįvestas, o tokį sprendimą priėmė tuometinis Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.
