V. Zelenskis teigia, kad Rusija bando užmegzti kontaktus; ES svarsto pratęsti išimtis dėl paramos karo paveiktiems verslams

• Iš dešiniojo Dnipro kranto Chersone rusai sako „evakavę“ 70.000 gyventojų.
• Rusijos spauda skelbia, kad Ksenija Sobčiak pabėgo į Lietuvą.
• Ukrainos gynybos ministras: šalis atkovojo 90 gyvenviečių Chersono srityje, kontrpuolimą lėtina prasidėję rudens lietūs.
• Kremlius ketina aneksuotose teritorijose buvusių kompanijų turtą perduoti Rusijos bendrovėms.
• Rusija informavo JAV, kad prasidėjo jos kasmetinės branduolinės pratybos, kurių metu nuo trečiadienio bus paleistos branduolinės raketos, atliekami strateginiai manevrai.
• Ukraina išlaisvintose rytuose esančiose teritorijose rado apie 1.000 žuvusiųjų kūnų.

Antradienio įvykius skaitykite čia.

[infogram id="e4df470f-4392-4cab-9d4f-4c3889327367" prefix="JcX" format="interactive" title="2022-10-25 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Trečiadienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame Rusijos karo Ukrainoje įvykius sekti kartu rytoj nuo 7 val.

22:02 Liubliana: rusai melui apie „nešvarią bombą“ pasitelkė nuotrauką iš Slovėnijos

Slovėnija teigia, kad savo melagingiems teiginiams apie neva Ukrainos kuriamą „nešvarią bombą“ pagrįsti, Rusija pasinaudojo sena fotografija, daryta Slovėnijoje, rašo naujienų agentūra AFP.

„Nuotrauka, naudota Rusijos gynybos ministerijos „Twitter“ įraše, yra iš ARAO (Slovėnijos branduolinių atliekų tvarkymo agentūros), daryta 2010 metais“, – agentūrai sakė Draganas Barbatovskis, Slovėnijos premjero patarėjas ir pridūrė, kad ji panaudota be ARAO žinios.

21:32 V. Zelenskis kalba apie „teigiamą tendenciją“ Kyjivo santykiuose su Izraeliu

Ukrainai ir Izraeliui pasidalijus žvalgybine informacija apie maždaug 400 Irano dronų, kuriuos Rusija panaudojo per savo invaziją, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė Kyjivo santykiuose su Izraeliu matąs „teigiamą tendenciją“.

„Taigi, esame bendradarbiavimo (proceso – VŽ) pradžioje, tai teigiama tendencija santykiuose su Izraeliu“, – pareiškė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive.

„Po ilgos pertraukos matau, kad judame į priekį“, – pridūrė jis.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas antradienį sakė perduodantis Jungtinėms Valstijoms žvalgybinės informacijos, įrodančios, kad Iranas tiekia Rusijai dronus, jos naudojamus Ukrainoje, ir paragino imtis griežto atsako.

JAV ir Europos Sąjunga jau yra priėjusios prie panašios išvados, bet Izraelis siekia griežtų veiksmų Irano, kurį laiko didžiausia grėsme sau, atžvilgiu.

21:06 V. Zelenskis: Rusija bando užmegzti kontaktus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Kyjive su vizitu viešintis Bisau Gvinėjos prezidentas Umaru Sissoku Embalo perdavė žinią iš Rusijos valdžios, kad pastaroji nori užmegzti kontaktus, praneša „BBC Russian“.

Anot V. Zelenskio, svečias perdavė, kad Rusija nori „statyti tiltus“. Ukrainos lyderis teigė papasakojęs apie situaciją Ukrainoje išsamiau ir teigė, kad jei dvi šalys nori statyti tiltus, viena iš jų turi nustoti sprogdinti infrastruktūrą kitoje.

Bisau Gvinėjos prezidentas yra pirmasis Afrikos lyderis, apsilankęs Ukrainoje nuo Rusijos invazijos vasario 24-ąją pradžios.

20:52 Švedijos premjeras aptarė šalies stojimą į NATO su Turkijos prezidentu

Naujasis švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasikalbėjo telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio šalis vilkina Švedijos prisijungimo prie NATO procesą.

Pokalbį U. Kristerssonas pavadino „konstruktyviu“. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis taip pat parašė „laukiantis netrukus įvyksiančio vizito į Ankarą“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Įstojimas į NATO yra vienas iš naujosios Švedijos vyriausybės prioritetų. U. Kristerssonas praėjusią savaitę pareiškė esąs pasirengęs vykti į Ankarą susitikti su R. T. Erdoganu.

20:22 V. Zelenskis: Rusija panaudojo 400 iranietiškų dronų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusija iš viso prieš Ukrainą yra panaudojusi maždaug 400 iranietiškų dronų-kamikadzių „Shahed-136“.

„Maždaug 400 dronų iš Irano buvo panaudoti prieš civilinę Ukrainos populiaciją. Nepaisant to, esu dėkingas mūsų kariuomenei, kuri numušė 60-70% jų. Tai yra geras rezultatas, tačiau reiškiu užuojautą visiems, kas neteko artimųjų dėl Irano dronų atakų“, – prezidentą cituoja „BBC Russian“.

20:04 K. Sobčak atvyko į Lietuvą su Izraelio pasu

Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčak atvyko į Lietuvą, pareigūnams pateikė Izraelio pasą, BNS trečiadienį patvirtino šaltinis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

„Ji atvyko į Lietuvą su Izraelio pasu“, – sakė šaltinis.

Apie K. Sobčak atvykimą į Lietuvą, remdamiesi šaltiniais, pranešė ir naujienų portalas „15min“, Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

19:56 ES svarsto pratęsti išimtis dėl paramos karo paveiktiems verslams

Margrethe Vestager, už konkurencijos taisykles Bendrijoje atsakinga Europos Komisarė, teigė, kad svarstoma pratęsti konkurencijos taisyklių išimtis valstybėms dėl suteikiamų lengvatų nuo karo nukentėjusioms kompanijos paremti iki 2023 metų pabaigos, rašo „The Guardian“.

Lengvesnės sąlygos dėl valstybės paramos verslams buvo įvestos nuo kovo mėnesio, reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

EK taip pat teigia norinti gauti daugiau atgalinio ryšio iš valstybių narių dėl pagalbos, kurią šalys suteiks paveiktoms energetikos kompanijoms. Valstybių taip pat prašoma pastabų, kokie taisyklių pokyčiai galėtų padėti efektyviau reaguoti į susidariusią situaciją bei teigia, kad Bendrijos lygiu svarstomos didesnės paramos sumos nei kol kas suteiktos.

„Atsižvelgiant į taisykles, iki spalio 17 dienos buvo priimti sprendimai dėl 144 paraiškų, patvirtintos 133 pagalbos paraiškos 25-iose valstybėse narėse. Patvirtintų priemonių biudžetas siekia maždaug 455 mlrd. Eur“, – sakė M. Vestager.

19:30 JT pagalbos agentūros vadas „optimistiškas“ dėl maisto produktų eksporto susitarimo pratęsimo

Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų ir pagalbos teikimo agentūros vadovas Martinas Griffithsas sake esantis „gana optimistiškas“ dėl perspektyvų, jog pavyks susitarti dėl maisto produktų eksporto per Juodąją jūrą pratęsimo, rašo „Al Jazeera“.

Šis susitarimas, pasiektas tarp Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JT nustoja galioti lapkričio mėnesį, jei nebus pratęstas toliau.

M. Griffithsas anksčiau šį mėnesį lankėsi Maskvoje su JT prekybos reikalų pareigūne Rebeca Grynspan.

18:51 NATO vadovas vyks į Turkiją aptarti Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso proceso

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „artimiausiu metu“ nuvyks į Turkiją aptarti beveik užbaigto Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso proceso.

Kelionė susitikti su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bus jautri, nes Turkija ir Vengrija yra paskutinės iš 30 NATO šalių, kurios turi ratifikuoti stojimo protokolus, kad Suomija ir Švedija taptų naujomis Aljanso narėmis.

Juos turi ratifikuoti visos NATO narės. Tačiau spalio pradžioje R. T. Erdoganas perspėjo, kad jo šalis nepatvirtins šių dviejų šalių narystės, kol nebus ištesėti Ankarai „duoti pažadai“.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.

18:27 Kyjivas: puolimą Chersone lėtina blogos oro sąlygos

Ukrainos puolimas Chersono regione klostosi sudėtingiau nei aplink Charkivą dėl prastų oro sąlygų ir nepalankaus kraštovaizdžio, pranešė Ukrainos gynybos ministras.

Anot Oleksejaus Reznikovo, lietus, purvas ir lygus kraštovaizdis kelia papildomų sunkumų.

„Pirmiausia, pietų Ukraina yra žemės ūkio regionas, yra daug drėkinimo, melioracijos griovių ir vandens kanalų, kuriuos rusai naudoja kaip apkasus“, – spaudos konferencijoje sakė O. Reznikovas.

„Kita priežastis yra oras. Dabar yra lietingasis sezonas, todėl labai sunku naudoti ratuotas pėstininkų kovos mašinas“, - sakė jis.

18:00 Rusija iš Chersono išgabeno G. Potemkino palaikus

Rusijos paskirtas Chersono okupacinės valdžios vadas Volodymyras Saldo teigė, kad Rusijos pajėgos iš miesto išgabeno Grigorijaus Potemkino palaikus, kurie puvo palaidoti Šv. Kotrynos katedroje.

G. Potemkinas yra laikomas Chersono miesto įkūrėju.

Vakar skelbta, kad rusai iš miesto išgabeno karvedžiui Aleksandrui Suvorovui ir admirolui Fiodorui Ušakovui skirtas skulptūras.

17:38 „Ford“ palieka Rusiją

Amerikiečių automobilių gamintojas „Ford“ skelbia ketinanti galutinai pasitraukti iš Rusijos.

Kompanija pranešė parduosianti 49% akcijų paketą jungtinėje „Ford Sollers“ įmonėje. Bendrovė dar 2019 metais uždarė dvi savo gamyklas Rusijoje – Tatarstane ir Leningrado regione – bei variklių surinkimo fabriką Alabugos specailioje ekonominėje zonoje Tatarstane.

Pastaruoju metu Rusijoje veikė tik „Ford Transit“ furgonų surinkimo linija, rašo „BBC Russian“.

17:14 Lenkijos Senatas vienbalsiai pripažino Rusijos valdžią „teroristiniu režimu“

Lenkijos Senatas (aukštutiniai pralemento rūmai – VŽ) trečiadienį vienbalsiai pripažino Rusijos valdžią „teroristiniu režimu“, o Rusiją – teroristine valstybe.

Senato nariai pasmerkė „imperinę Rusijos politiką“ ir teigė, kad Lenkija vienareikšmiškai palaikys Ukrainos pusę.

16:46 Iš dešiniojo Dnipro kranto Chersone rusai sako „evakavę“ 70.000 gyventojų

Volodymyras Saldo, Rusijos paskirtas okupuoto Chersono meras, teigė, kad per savaitę iš dešinojo upės kranto, kuriame yra įsikūrusi didžioji dalis Chersono miesto, į rytus buvo perkelta apie 70.000 žmonių, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Čia sudėtinga surinkti statistiką. Ji bus teisinga tik tiek, kiek kruopščiai ji užfiksuota. Žmonės skambina į centrą, sako norintys persikelti į kairįjį krantą, bet Chersonas yra miestas ant vandens. Žmonės turi savo valčių, savo galimybių persikelti. Bet esu tikras, kad daugiau nei 70.000 pavyko persikelti, kai perkėlimai pradėti organizuoti“, - teigė V. Saldo.

16:20 ES paragino šalių gynybos ministerijas koordinuoti pirkimus

Europos Sąjungos atstovai trečiadienį paragino Bendrijos šalių gynybos ministrus koordinuoti savo įsigijimus, siekiant papildyti ginkluotės atsargas, kurios išseko dėl paramos Ukrainai.

„Labai skubu yra atstatyti Europos ginkluotųjų pajėgų parengtį ir papildyti išsukusias atsargas“, - Stijnas Molsas, ES diplomatinės tarnybos saugumo ir gynybos departamento vadas, sakė Europos Parlamento komiteto posėdyje.

ES gynybos ministrai susitiks lapkričio 15 dieną, o S. Molsas teigė besitikintis, kad tada ministrai jau galės tartis dėl konkrečios ginkluotės pirkimo, rašo „The Guardian“.

15:58 Ukrainos gydytojai Kaune mokomi teikti traumų pagalbą karinėmis sąlygomis

Į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) atvykę 20 Ukrainos gydytojų mokomi teikti pagalbą įvykus traumoms karinėmis sąlygomis.

Kaip BNS sakė LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros vedėjas Dinas Vaitkaitis, į Kauną atvyko medikai iš keturių Ukrainos universitetų – Odesos, Lvivo, Bukovinos ir Užgorodo. 

Jie mokomi Amerikos chirurgų kolegijos kurso apie pažangią pagalbą traumos atveju.

„Šis kursas – tarptautinis standartas, kaip teikti pagalbą ypatingai sunkios traumos atveju, kaip organizuoti traumos komandų darbą, traumų sistemą. Tai yra pamatas visai su sužalojimais susijusiai sistemai“, – trečiadienį sakė D. Vaitkaitis. 

Vykdyti ši kursą LSMU turi teisę tik Lietuvos teritorijoje, tad, D. Vaitkaičio teigimu, teko nueiti „kryžiaus kelius“, kad nuo Rusijos invazijos besiginančios Ukrainos medikų grupė galėtų atvykti į Lietuvą visai savaitei.

Šiuos kursus finansavo Jungtinių Valstijų lietuvio Marijaus Jakulio Jason fondas, leidęs įsigyti amerikietišką mokymo medžiagą.

15:49 Rusija ir Ukraina dar kartą apsikeitė karo belaisviais

Trečiadienį įvyko dar vienas pasikeitimas karo belaisviais tarp Maskvos ir Kyjivo.

Andryjus Jermakas, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadas, teigė, kad 10 ukrainiečių buvo sugrąžinti namo.

15:28 Rusijos spauda skelbia, kad K. Sobčak pabėgo į Lietuvą

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS skelbia, kad Rusijos televizijos laidų vedėja, 2018 metais kandidatavusi į Rusijos prezidentus, pabėgo į Lietuvą.

TASS skelbia, kad ji į Lietuvą atvyko per Baltarusiją.

„Vėlų (antradienio – VŽ) vakarą ji išvyko iš Maskvos. Tuo pat metu vakar internetu pirko lėktuvo bilietus į Dubajų, šiandien – į Turkiją. Tai padarė norėdama suklaidinti operatyvininkus. Dėl to į Lietuvą ji įskrido per Baltarusiją“, – agentūrai teigė šaltinis teisėsaugoje.

K. Sobčak motina yra Rusijos Federalinės tarybos (Senato – VŽ) narė.

15:14 Australija atsiųs 70 kariškių į JK ukrainiečiams apmokyti

70 Australijos kariškių bus dislokuota Jungtinėje Karalystėje, kur šie dalyvaus Ukrainos karių apmokymo misijoje kartu su britų kariais.

Australija taip pat pažadėjo suteikti dar 30 papildomų „Bushmaster“ šarvuotų pėstininkų transporto mašinų, o bendras jų perduotų Kyjivui skaičius pasieks 90 skelbia „The Guardian“.

15:04 V. Putinas stebi branduolines pratybas

Trečiadienį prasidėjusias pratybas, kuriuose imituojamas branduolinės ginkluotės panaudojimas, stebėjo V. Putinas.

14:30 Armėnija neleido Kremliaus propagandistei patekti į šalį

Margaritai Simonyan, Kremliui pavaldaus RT kanalo vyriausiajai redaktorei ir vienai žinomiausių porpagandisčių, nebuvo leista patekti į Armėniją.

Apie tai ji pati pranešė savo „Telegram“ paskyroje. Ji pati yra armėnų kilmės.

Šis Jerevano žingsnis liudija apie sparčiai blogėjančius dvišalius santykius, kurie itin pašlijo po to, kai Armėnija kreipėsi pagalbos į Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją po Azerbaidžano agresyvių veiksmų, tačiau pagalbos nesulaukė.

14:08 D. Peskovas pripažino, kad šauktiniams stinga įrangos

„Iš tiesų, buvo problemų su įranga, kai kurios jų tebesitęsia, tačiau energingai imtasi priemonių situacijai išspręsti ir tai jau duoda pozityvių rezultatų“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovsas, kuri cituoja portalas „Meduza“.

Anot jo, tai yra vienas iš V. Putino įkurtos koordoinacinės tarybos tikslų. Šią tarybą V. Putinas įkūrė spalio 19 dieną, kartu paskelbdamas karo padėtį pasienio regionuose su Ukraina.

13:59 Kremlius: aneksuotų teritorijų turtas gali būti perduotas Rusijos bendrovėms

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, trečiadienį per savo kasdienę spaudos konferenciją pareiškė, kad Ukrainos aneksuotose teritorijose esantis turtas gali būti perduotas Rusijos bendrovėms.

Anot jo, akivaizdu, jog „apleistas turtas“ negali būti paliktas neveiksnus, ir vyriausybė esą spręs šį klausimą.

VŽ primena, kad rugsėjo 30 d. Rusija po savo pseudoreferendumų neteisėtai aneksavo Ukrainos Chersono, Luhansko, Donecko ir Zaporižios regionus.

13:45 Rusija bando užverbuoti Afganistano specialiųjų pajėgų kariškius dalyvauti kare Ukrainoje

Rusija bando užverbuoti buvusius Afganistano specialiųjų pajėgų kariškius dalyvauti kare prieš Ukrainą, praneša leidinys „Foreign Policy“.

Anot leidinio šaltinių, Jungtinėje Karalystėje ir JAV apmokyti Afganistano nacionalinės armijos komandosų korpuso nariai per „WhatsApp“ ir „Signal“ programėles gauna žinutes su pasiūlymais prisijungti prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų.

„Foreign Policy“ duomenimis, Vakarų pajėgoms pasitraukus iš Afganistano, šalyje liko apie 30.000 gerai apmokytų specialiųjų pajėgų karių.

Dauguma jų neteko darbo, o kai kurie baiminasi dėl savo gyvybės, nes Talibanas ketina atkeršyti visiems, kurie bendradarbiavo su NATO pajėgomis, todėl manoma, kad jie gali tapti lengvu Rusijos verbuotojų grobiu.

„Jie neturi nei šalies, nei darbo, nei ateities. Jie neturi ko prarasti“, – sakė leidinio šaltinis, kurio nuomone, Rusijos pasiūlymą gali priimti apie 10.000 vyrų.

Kol kas jie negalėtų išvykti iš Afganistano, tačiau tikėtina, kad šio klausimo derinimą su Talibano režimu perims Maskva.

13:28 Ukraina išlaisvintose teritorijose rado 1.000 žuvusiųjų kūnų

Ukraina išlaisvintose rytuose esančiose teritorijose rado apie 1.000 žuvusiųjų kūnų, praneša šalies Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos spaudos tarnyba.

„Vykdant paieškos darbus jau rasta apie 1.000 žuvusių didvyrių ir civilių kūnų. Beveik 450 rasta Iziume – vienoje didžiausių masinių kapaviečių vietų“, – sakoma pranešime.

Ministerija pažymi, kad randami ne tik kariškių, bet ir žuvusių civilių, suaugusiųjų ir vaikų, kūnai.

Jos teigimu, tikslus žuvusiųjų skaičius bus aiškus po tyrimo.

13:13 S. Šoigu su „nešvarios bombos“ kaltinimais Ukrainai paskambino Indijos ministrui

Sergejus Šoigu, Rusijos gynybos ministras, trečiadienį telefonu kalbėjosi su savo kolega iš Indijos ir išreiškė Rusijos susirūpinimą dėl galimo „nešvarios bombos“ panaudojimo Ukrainoje, pranešė rusų gynybos ministerija.

VŽ primena, kad S. Šoigu su šiais kaltinimais apskambino JAV, Jungtinės Karalystės, Turkijos, Prancūzijos gynybos ministrus. Šios šalys atmetė Rusijos ministro kaltinimus kaip melagingus. Ukrainos teigimu, Maskva, kaltindama Ukrainą, pati gali panaudoti tokią bombą siekdama eskaluoti karą.

12:26 Latvijos Ortodoksų Bažnyčia prašo nepriklausomybės nuo Rusijos Bažnyčios

Latvijos Ortodoksų Bažnyčia (LOB) per neseniai įvykusį sinodą pasirašė kreipimąsi į Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą Kirilą su prašymu suteikti jai nepriklausomos Bažnyčios statusą, antradienį pranešė Latvijos televizija (LTV).

Kreipimasis priimtas dėl LOB įstatymo pakeitimų, nustatančių jos nepriklausomybę.

Patriarchas Kirilas gali nepatenkinti prašymo, bet tada LOB gali prašyti šį klausimą spręsti Konstantinopolio patriarchate ir per jį įgyti autokefaliją.

Jei LOB nepriklausomybės nepripažins nei Maskvos patriarchatas, nei Konstantinopolio patriarchatas, ji bus laikoma atskalūniška.

Maždaug prieš mėnesį iki LOB sinodo Kirilui buvo nusiųstas Latvijos vyriausybės laiškas su prašymu pripažinti šalies stačiatikių nepriklausomybę. Atsakymo į šį laišką kol kas nėra, LTV sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

12:19 Vokiečiui už Rusijos karo simbolių demonstravimą skirta 4.000 Eur bauda

Vokiečiui, pasikabinusiam ant savo automobilio galinio lango Rusijos karo simbolį „Z“, Vokietijos Hamburgo teismas skyrė 4.000 Eur baudą.

Pasak kaltinamojo akto, kurį citavo vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“, kovą, praėjus maždaug mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, vyras prie savo automobilio galinio lango pritvirtino baltą A4 formato popieriaus lapą su mėlynai nupiešta „Z“ raide ir su juo važinėjo per Hamburgą.

11:53 Belgų karalius: Vakarai teiks paramą Ukrainai iki paskutinio šūvio

Pabradėje karius aplankęs belgų karalius Pilypas pareiškė, kad parama Ukrainai nesibaigs su paskutiniu iššautu šūviu.

„Artėja laikas, kai kovos baigsis, kai galėsime atstatyti laisvą ir klestinčią Ukrainą. Situacija keičiasi – užpuolikas praranda savo pozicijas. Ir nors kelias dar ilgas, Vakarų parama nesibaigs su paskutiniu šūviu“, – trečiadienį kalbėjo monarchas.

Jis taip pat dėkojo tarptautiniame NATO batalione Lietuvoje tarnaujantiems 140 belgų karių.

„Jūsų, kaip NATO karių, buvimas čia, toli nuo namų, yra tvirtas mūsų aljanso solidarumo ženklas“, – sakė karalius Pilypas.

Pasak Belgijos karaliaus, karas Ukrainoje – žemės drebėjimas, paveikęs ir Europos Sąjungą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad sunkumus šalys įveiks ir tą darys drauge. 

Savo ruožtu Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, teigė, kad Ukraina herojiškai priešinasi užpuolikui, taip gindama europietiškas vertybes.

„Jei norime taikos Europoje, turime Putiną sustabdyti Ukrainoje“, – kalbėjo šalies vadovas.

11:49 Ukraina: Rusija gali siekti sukelti radiacinę avariją Zaporižios AE

„Enerhoatom“ išplatintame pranešime teigiama, kad Zaporižios atominę elektrinę (AE) kontroliuojantys Rusijos pareigūnai nei Ukrainos personalui, kuris yra atsakingas už atominės veikimą, nei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atstovams neleidžia patekti į elektrinę, kad, kaip teigiama, šie nepamatytų ką rusai daro iš tikrųjų. 

„Enerhoatom“ daro prielaidą, kad Rusija „rengia teroristinį aktą naudodama atominės bei elektrinėje saugomas radioaktyvias medžiagas ir atliekas“. Teigiama, kad Zaporižios AE panaudoto branduolinio kuro saugykloje iš viso buvo 174 konteineriai, o kiekviename iš jų yra saugoma po 24 panaudoto kuro rinkinius. 

„Šių konteinerių sunaikinimas dėl sprogimo sukels radiacinę avariją ir kelių šimtų kvadratinių kilometrų gretimos teritorijos užterštumą“, – teigė „Enerhoatom“.

11:35 „Mercedes-Benz“ parduoda gamyklą Rusijoje tinklui „Avtodom“

Trečiadienį Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ pranešė, kad pasitrauks iš Rusijos rinkos ir parduos savo kontroliuojamų gamybos ir finansinių paslaugų įmonių akcijas rusų automobilių prekybos tinklui „Avtodom“.

Plačiau skaitykite čia.

11:11 V. Rupšys: Rusijos branduolinės pratybos yra didžiulis iššūkis

Rusijos branduolines pratybas Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės vadas, vadina didžiuliu iššūkiu.

Taip jis trečiadienį komentavo JAV žiniasklaidos pranešimus, jog Kremlius informavo Vašingtoną pradedantis kasmetines branduolines treniruotes (išsamiau 11:00 val. naujienoje).

„Visos strateginės pratybos yra ženklas sunerimti ir tikėtis, kad tai nebus panaudota. Bet turime tam ruoštis ir tą priimti labai rimtai“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Rupšys.

Anot jo, tokiais veiksmais Rusija demonstruoja savo pajėgumus ir treniruoja vienetus, jei būtų nuspręsta panaudoti branduolinį ginklą.

„Abu tokie tikslai yra labai didžiulis iššūkis mums“, – kalbėjo generolas leitenantas.

11:09 Lietuvos kariuomenės vadas: haubicų ir oro gynybos sistemų Ukrainai perduoti nebegalime

Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės vadas, sako, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.

„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – žurnalistams poligone Pabradėje trečiadienį sakė generolas leitenantas.

Plačiau skaitykite čia.

11:00 Rusija pradeda branduolines pratybas

Rusija informavo JAV, kad prasidėjo jos kasmetinės branduolinės pratybos, kurių metu nuo trečiadienio bus paleistos branduolinės raketos, atliekami strateginiai manevrai, skelbia CBS.

Kasmetines pratybas JAV pareigūnai apibūdino kaip „įprastines“ šiuo metų laiku, tačiau jos vis dėlto vyks sustiprėjus Rusijos retorikai dėl branduolinių ginklų panaudojimo Ukrainoje.

Rusijos pratybos sutampa su NATO branduolinėmis pratybomis „Tvirtas vidurdienis“. Šių metų NATO pratybos, kurių šeimininkė yra Belgija, vyksta nuo spalio 17 iki 30 d., jose dalyvauja 14 šalių. 

10:37 Rusijoje – siūlymas ne tik „denacifikuoti“, bet ir „desatazinuoti“ Ukrainą

Aleksejus Pavlovas, Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus padėjėjas, pareiškė, kad Ukrainą reikia ne tik „denacifikuoti“, bet ir „desatazinuoti“.

Kaip skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, jis aiškino, jog Ukrainoje veikia šimtai sektų, kurios siekia „performuoti Ukrainos piliečių protus, priversti juos atsisakyti šimtmečių senumo tradicijų, uždrausti tikrąsias vertybes, kurias neša stačiatikių tikėjimas, islamas ir judaizmas“.

Anot A. Pavlovo, vienos iš šių sektų buvo sukurtos konkrečiam tikslui, kitos egzistavo kaip turtingųjų klubai, o trečios „veikė kaip savotiška uždaroji akcinė bendrovė“.

„Visas šis satanizmas sulaukia gyvo atsako ir palaikymo iš oficialiosios Ukrainos valdžios“, – pareiškė jis.

10:23 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą nukovė 480 rusų karių, sunaikino 17 tankų ir 30 šarvuočių.

10:16 „Zaros“ savininkė verslą Rusijoje parduos JAE grupei „Daher“

Ispanijos pasaulinė drabužių milžinė „Inditex“, kuriai priklauso prekių ženklas „Zara“, antradienį pranešė parduosianti savo verslą Rusijoje, praėjus septyniems mėnesiams, kai bendrovė sustabdė veiklą šalyje Maskvai įsiveržus į Ukrainą.

„Inditex“ pasiekė pradinį susitarimą dėl verslo Rusijos Federacijoje pardavimo grupei „Daher“, kuri turi svarbių interesų mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose“, – rašoma „Inditex“ pranešime.

Plačiau skaitykite čia.

10:10 Izraelis perdavė JAV žvalgybinę informaciją dėl Irano dronų Ukrainoje

Isaacas Herzogas, Izraelio prezidentas, antradienį sakė perduodantis JAV žvalgybinės informacijos, įrodančios, kad Iranas tiekia Rusijai dronus, naudojamus Ukrainoje, ir paragino imtis griežto atsako.

„Iranietiški ginklai vaidina svarbų vaidmenį destabilizuojant mūsų pasaulį, ir tarptautinė bendrija privalo išmokti pamokas, dabar ir ateityje, – sakė I. Herzogas. – Pasaulis privalo kalbėtis su Iranu ta pačia kalba – griežta, vieninga ir bekompromise.“

Plačiau skaitykite čia.

09:49 Ukraina išlaisvino daugiau kaip 90 gyvenviečių Chersono srityje

Ukrainos gynybos pajėgų kontrpuolimas Chersono srityje šiek tiek sulėtėjo dėl oro sąlygų, nes prasidėję rudens lietūs apsunkina karių darbą, sako Oleksijus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras.

„Tačiau mes naudojame taktiką žingsnis po žingsnio ir kilometras po kilometro išvaduoti savo gyvenvietes. Ir toliau tai darysime“, – sakė ministras JAV kanalui „Fox News“.

Ministras pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė jau išlaisvino daugiau kaip 90 gyvenviečių Chersono srityje.

09:38 V. Putinas ragino vyriausybę atsisakyti biurokratijos ir pagaminti pakankamai ginklų kariams

Rusijoje įsteigtas naujas komitetas, kurio tikslas – paspartinti ginklų ir atsargų gamybą bei pristatymą kariams.

Vladimiras Putinas, Rusijos diktatorius, pabrėžė, kad reikia „įgyti didesnį tempą visose srityse“, todėl pats pirmininkavo šiai struktūrai.

Kaip skelbia „Al Jazeera“, V. Putinas paragino savo vyriausybę atsisakyti biurokratijos ir pagaminti pakankamai ginklų bei atsargų, kad galėtų aprūpinti savo karius Ukrainoje.

Plačiau skaitykite čia.

08:58 JK: nuo birželio šeštą kartą buvo apgadintas Rusijos geležinkelių tinklas

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija savo kasdienėje žvalgybos informacijoje skelbia, kad spalio 24 d. Rusijos Belgorodo srityje apgadintas geležinkelis, jungiantis Rusiją ir Pietų Baltarusiją, yra mažiausiai šeštasis išpuolis prieš geležinkelių infrastruktūrą nuo birželio mėnesio.

„Atsakomybę už incidentą prisiėmė Rusijos antikarinė grupė „Stop the Wagons“ (STW). Rusijos valdžios institucijos anksčiau yra užkirtusios kelią STW veiklai internete“, – teigia JK.

JK manymu, ši grupė kelia rūpestį Rusijos struktūroms, nes kariuomenė, dislokuodama pajėgas Ukrainoje, pirmiausia remiasi geležinkelių transportu. Visgi, visą geležinkelių sistemą itin sudėtinga apsaugoti nuo fizinių grėsmių.

08:43 NATO Rumunijoje surengs mokymus Ukrainos paramedikams

NATO reagavimo į nelaimes koordinavimo centras Rumunijoje apmokys Ukrainos pirmosios pagalbos tarnybų paramedikus.

„Šie mokymai padės padidinti Ukrainos medicinos sistemos pajėgumus, susidūrus su plataus masto Rusijos ginkluota agresija prieš Ukrainą, situacija, kuri gali pablogėti prasidėjus žiemai, ir dabartiniais iššūkiais, susijusiais su COVID-19 pandemija“, – sakoma Rumunijos vidaus reikalų ministerijos pranešime, kurį citavo „Ukrinform“.

08:34 CNN: Baltarusijos Mozyriuje gydomi rusų kariai

JAV kanalas CNN skelbia, kad Baltarusijos Mozyriaus mieste buvo gydomi sužeisti rusų kariai.

Anot CNN šaltinio, kasdien į miesto ligoninę kovo mėnesį buvo atvežama po 40–50 rusų karių, daugelis jų buvo su lūžusiais kaulais, pasitaikė ir apsinuodijusių radiacija, nes kai kurie kariai įsikūrė Černobylio avarijos paveiktame Raudonajame miške.

Šaltinio teigimu, kariai buvo 19–21 metų.

Kadangi Baltarusija slopina nepriklausomą žiniasklaidą, o šaltinis dalijosi kovo duomenimis, šiuo metu nėra žinoma, kiek rusų karių yra gydoma Baltarusijoje. 

08:12 Generalinis štabas: dėl rusų atakų nukentėjo daugiau nei 40 gyvenviečių 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo ryto suvestinėje informacijoje skelbia, kad per pastarąją parą Rusija surengė 5 raketinius, 30 oro smūgių ir daugiau kaip 100 atakų daugkartinių raketų paleidimo sistemų, dėl kurių nukentėjo daugiau kaip 40 gyvenviečių.

Ukrainos teigimu, ji atrėmė rusų atakas devyniose gyvenvietėse.

„Rusijoje tęsiamas darbas su dėl traumų atleistais kariais. Jiems siūlomas perkvalifikavimas į buhalterinės apskaitos specialybes, kuriose dirbama mažiau fizinio darbo“, – teigia Ukrainos pajėgos.

07:51 ISW: tikėtina, kad Rusijos pareigūnai karą Ukrainoje lygina su religiniais idealais

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Rusijos pajėgos vykdė atakas Donecko srityje, stiprino pozicijas rytiniame Dnipro upės krante.

Tuo metu Ukrainos pajėgos vykdė atakas Svatovės ir Kreminos kryptimis, o partizanai surengė išpuolį Melitopolyje, kurio taikinys buvo okupacinės valdžios vadovas.

Rusijoje vykdomos apklausos rodo, kad visuomenės nuotaikos Rusijos valdžios atžvilgiu iš esmės nepasikeitė. Visgi, ISW pastebi, kad kyla įtampa tarp frakcijų Rusijos Dūmoje, ir spėja, kad Vladimirui Putinui, Rusijos vadovui, gali tapti sunkiau nuraminti nepasitenkinimą dėl karo Ukrainoje.

„Tikėtina, kad Rusijos pareigūnai karą Ukrainoje lygina su religiniais idealais, prieinamais ir krikščioniams, ir musulmonams, ir etninėms mažumoms“, – teigia ISW.

Analitikų vertinimu, Rusijos mobilizacija kelia įtampą šalies darbo rinkoje.

07:39 J. Bidenas Rusijai: bet kokia branduolinė ataka būtų „nepaprastai rimta klaida“

Joe Bidenas, JAV prezidentas, antradienį įspėjo Rusiją nenaudoti kare Ukrainoje branduolinio ginklo ir sakė, kad tokia eskalacija būtų labai rimta klaida.

Reporterių paklaustas, ar, jo nuomone, Rusija rengia „nešvarios bombos“ ataką, dėl kurios paskui apkaltintų Ukrainą, J. Bidenas atsakė: „Rusija padarytų nepaprastai rimtą klaidą, jei panaudotų taktinį branduolinį ginklą.“

07:20 Ukrainos gynybos ministras nepraranda vilties gauti Vakarų sunkiąją ginkluotę

Oleksijus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras, įsitikinęs, kad Kyjivas galiausiai gaus Vakarų tankų ir naikintuvų, kurie padės išstumti Rusijos karius iš Ukrainos teritorijos, tačiau mano, kad Vašingtonas turės vadovauti šiam procesui, kad jo pavyzdžiu pasektų sąjungininkai.

„Esu tikrai optimistiškai nusiteikęs, kad ateityje bus galima gauti „Abrams“ tankų, taip pat esu tikras, kad bus galima gauti „F-16“, „F-15“ ar „Gripen“ tipo naikintuvų iš Švedijos“, – sakė O. Reznikovas interviu leidiniui „Politico“.

Sąjungininkai vengia siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę, nes mano, kad Vladimiras Putinas, Rusijos diktatorius, gali tai palaikyti kaip eskalavimą. Tačiau O. Reznikovas išlieka optimistas ir pažymi, kad daugelis dalykų, kurie kadaise buvo laikomi tabu – dronai, raketos ir artilerija – galiausiai pateko į Ukrainą.

Ukrainos ministras prisimena, kai dar prieš karą atvyko į Vašingtoną ir paprašė „Stinger“, tačiau jam buvo pasakyta, kad tai neįmanoma.

„Aš paklausiau, kodėl. Atsakymas buvo toks: todėl, kad tai draudžia įstatymai ir yra politinių momentų. Tada sausį, likus mėnesiui iki invazijos, gavome pirmąjį paketą iš Lietuvos. Tai buvo „Stinger“. Mes juos gavome su JAV leidimu. Taigi, man tai yra pavyzdys, kad jei dabar girdi, jog tai neįmanoma, nereiškia, kad tai nebus įmanoma ateityje“, – teigė O. Reznikovas.

07:11 J. Bidenas ir R. Sunakas aptarė paramą Ukrainai

Joe Bidenas, JAV prezidentas, ir Rishi Sunakas, naujasis Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas, per pokalbį telefonu susitarė bendradarbiauti remiant Ukrainą ir priešinantis Kinijai, pranešė Baltieji rūmai.

Visų pirma lyderiai paskelbė apie „ypatingus santykius“ tarp JAV ir JK bei pažadėjo dirbti kartu stiprinant pasaulinį saugumą.

„Jie sutarė, kad svarbu dirbti kartu remiant Ukrainą ir siekiant patraukti Rusiją atsakomybėn už jos agresiją“, – rašoma Baltųjų rūmų pranešime.

06:49 V. Zelenskis: po atakos Dnipre žuvo du žmonės

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pakomentavo antradienio vakarą įvykusią raketų ataką Dnipro mieste. Jis pareiškė, kad atpildas bus „teisingas ir neišvengiamas“.

„Kiekvieną dieną kovojame su teroristais. Jie žudo civilius gyventojus, apšaudo miestus, griauna ukrainiečių gyvenimus ir likimus. Šiandien įvyko dar viena raketų ataka. Dėl to Dnipre žuvo du žmonės. Tarp jų – nėščia moteris. Trys nukentėjusieji paguldyti į ligoninę“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“, prie įrašo pridėdamas smūgio padarinių nuotraukas.

06:40 O. Arestovyčius: sunkiausi mūšiai vyks dėl Chersono

Oleksijus Arestovyčius, Ukrainos prezidento patarėjas, pareiškė, kad nėra jokių ženklų, jog Rusijos pajėgos ruošiasi palikti Chersono miestą.

„Su Chersonu viskas aišku. Rusai ten papildo, stiprina savo grupuotę“, – vėlai antradienį internete paskelbtame vaizdo įraše sakė O. Arestovičius.

„Tai reiškia, kad niekas nesiruošia pasitraukti. Priešingai, sunkiausi mūšiai vyks dėl Chersono“, – tikino jis.

Jurijus Sobolevskis, Chersono regioninės tarybos narys, sakė, kad Rusijos įvesta valdžia vis labiau spaudžia miesto gyventojus išvykti.

„Intensyvėja paieškos ir filtravimo procedūros, taip pat kratos automobiliuose ir namuose“, – rašė jis „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje.

06:32 Po pokalbio su R. Sunaku V. Zelenskis tikisi ryšių su Londonu plėtojimo

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pranešė antradienį telefonu kalbėjęsis su Rishi Sunaku, naujuoju Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku, ir išreiškė įsitikinimą, kad ryšiai tarp abiejų valstybių bus plėtojami.

„Tikiu, kad mūsų valstybių partnerystė, taip pat JK lyderystė ginant demokratiją ir laisvę toliau stiprės“, – sakė V. Zelenskis savo tradiciniame vakaro pranešime.

Ukrainos lyderis taip pat pakvietė britų ministrą pirmininką apsilankyti Ukrainoje.

Vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ V. Zelenskis pridūrė: „Per puikų pokalbį su R. Sunaku sutarėme rašyti naują Ukrainos ir JK santykių skyrių, bet istorija yra ta pati – visiška parama Rusijos agresijos akivaizdoje.“

Tuo metu Dauningo gatvė savo pareiškime nurodė, kad R. Sunakas patikino V. Zelenskį dėl JK „tvirtos paramos“.

„Ministras pirmininkas sakė, kad JK parama Ukrainai jam vadovaujant bus stipri, kaip visuomet, ir kad V. Zelenskis gali tikėtis jo vyriausybės tolesnio solidarumo“, – sakė R. Sunako atstovė.