Ukraina atkovojo 8.500 kv. km žemių, Vokietija Kyjivui pristatė dar keturis „Gepard“

• Rusijos kariai sugrįžo į Kreminą – Rusijos okupuotos Luhansko srities miestą, kurį antradienį agresorės pajėgos buvo visiškai palikusios.
• Ukrainos gynybos pajėgos jau atsikovojo apie 8.500 kv. km savo šalies žemių.
• Ukraina teigia, kad Rusija siūlė atnaujinti derybas dėl taikos.
• Lietuvos karinė parama prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai sudaro apie 200 mln. Eur.

Antradienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="35322c9e-03fa-4aa9-8b95-eaaa7a0bab65" prefix="2xx" format="interactive" title="2022-09-13 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:10 Baigiame pildyti trečiadienio naujienų juostą

Visas žinias kviečiame sekti kartu ketvirtadienį nuo 7 val.

21:50 A. Lukašenka kapoja malkas „mirtinai šąlantiems“ europiečiams

Aliaksandras Lukašenka,  Baltarusijos autoritarinis vadovas, trečiadienį pasirodė valstybinėje televizijoje kapojantis malkas ir tikinantis žiūrovus, kad jis neleis Europai šią žiemą „mirtinai sušalti“.

Sarkastiškas reportažas buvo transliuotas tuo metu, kai Europos lyderiai atkakliai ieško alternatyvių energijos šaltinių, nes Rusija gerokai apribojo išteklių tiekimą, surengusi invaziją į Ukrainą.

Linksmai nusiteikęs baltarusių autokratas vilkėjo sportinį kostiumą ir pašiltintą liemenę. Rankoje jis laikė didelį kirvį, kuriuo kapojo malkas prie didelės trinkų krūvos.

„Neleisime Europai mirtinai sušalti, – šmaikštavo ištikimas Kremliaus sąjungininkas A. Lukašenka. – Padėsime jiems ir galbūt kada nors jie padės mums.“

„Europa šiomis dienomis negali būti išranki... Svarbiausia, kad jiems būtų šilta“, – reportaže sakė A. Lukašenka, dažnai vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi.

21:35 JAV senatoriai sieks Rusiją paskelbti terorizmą remiančia valstybe

Trečiadienį JAV demokratų ir respublikonų senatoriai įregistravo teisės aktą, kuriuo Rusija būtų paskelbta terorizmą remiančia valstybe.

„Šios priemonės poreikis dabar yra kaip niekad didelis“, – spaudos konferencijoje sakė demokratų senatorius Richardas Blumenthalos, vienas iš įstatymo projekto rėmėjų, paminėdamas civilių žudymus ir kitą „žiaurią, žiaurią priespaudą“ Ukrainoje po Rusijos invazijos, skelbia „Reuters“.

Joe Bidenas, prezidentas, anksčiau nesutiko Rusijai skirti šį statusą. Kol kas nėra aišku, kada senatoriai balsuos dėl šio teisės akto.

21:22 Vokietija pristatė dar 4 „Gepard“

Vokietija pristatė Ukrainai dar keturis priešlėktuvinius tankus „Gepard“, skelbia „Kyiv Independent“.

Antradienį Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, piktinosi, kad Vokietija delsia su naujos ginkluotės perdavimu.

21:00 Prancūzijos teismas atmetė skundą dėl jachtos, siejamos su V. Putino sąjungininku, arešto

Jungtinės Karalystės Mergelių salose įsikūrusi bendrovė „Kazimo Trade and Invest Limited“, prisistatanti kaip „Amore Vero“ savininkė, liepą paprašė Marselio teismo nurodyti paleisti laivą, tačiau Prancūzijos teismas trečiadienį atmetė pateiktą skundą

Superjachta „Amore Vero“, pasak prancūzų pareigūnų, priklausanti su Igoriu Sečinu, Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovu, susijusiai bendrovei, Prancūzijoje buvo areštuota kovo pradžioje.

Maždaug 86 m ilgio laivas laikomas netoli Marselio esančiame La Sjota uoste, kur jis buvo remontuojamas. Superjachtoje, kurios vertė, apytikriais vertinimais, viršija 100 mln. Eur, įrengtas baseinas, transformuojamas į sraigtasparnių nusileidimo aikštelę.

Skundą išnagrinėjęs teisėjas savo nutartyje pareiškė esąs „neteisnus“ spręsti dėl šio arešto atšaukimo, o kompanijai nurodė kreiptis į administracinį teismą. Vis tik teisėjas pridūrė, kad „muitinės pareigūnų surinkta informacija leido nustatyti, kad jei bendrovė „Kazimo Trade and Invest Limited“ buvo užregistruota kaip atitinkamo laivo savininkė ir komercinė operatorė... ponas Igoris Sečinas savo ruožtu buvo užregistruotas kaip šios bendrovės ekonominės naudos gavėjas“.

Pasak Prancūzijos teisėsaugos, pareigūnams ruošiantis areštuoti laivą, įgula rengėsi skubiai išplaukti iš Pietų Prancūzijos uosto, nors jame vykdyti remonto darbai dar nebuvo užbaigti.

20:34 Odesoje apsilankęs G. Landsbergis ragino pasiekti rusų pasitraukimą iš Zaporižios AE

Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, trečiadienį lankosi Ukrainos mieste Odesoje, kur pabrėžė, kad norint išvengti branduolinės katastrofos Europoje, būtina užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės (AE) saugumą, o tam būtinas visiškas rusų okupacinių pajėgų išstūmimas, kurį turėtų padėti įgyvendinti tarptautinė bendruomenė bei koalicija.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis susitiko su Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministru.

„Šiuo metu Maskvos režimas Zaporižios AE naudoja šantažui ir į branduolinį pavojų stumia visą Europą. Vienintelis būdas užkirsti tam kelią – nustatyti Zaporižios AE tarptautiniu mastu prižiūrimą saugią zoną bei išstumti iš ten Rusijos karius – okupantus. Manau, iš šios aklavietės padėtų išeiti tarptautinė koalicija“, – pranešime sakė G. Landsbergis.

Ministrai lankėsi Odesos uoste, kur susitiko su Valstybinės įmonės „Odesos jūros prekybos uostas“ vadovybe. G. Landsbergis teigė, kad Lietuva rėmė pastangas atstatyti gyvybiškai tiek Ukrainai, tiek regionams už Europos ribų svarbius Ukrainos eksporto kelius. Jo teigimu, blokuodama Ukrainos uostus, Rusija išnaudoja sukeltą maisto trūkumą kaip svertą siekiant savo tikslų.

20:27 Ukraina atkovojo 8.500 kv. km savo žemių

Ukrainos gynybos pajėgos jau atsikovojo apie 8.500 kv. km savo šalies žemių, skelbia Hanna Maliar, gynybos viceministrė.

„Turime 2.500 km ilgio fronto liniją, iš jos 1.300 km vyksta aktyvios karinės operacijos. Vykdome gynybinę operaciją, kurios ribose galima įgyvendinti puolamuosius veiksmus“, – komentuodama bendrą sitauciją savo „Facebook“ rašė viceministrė.

„Be to, išlaisvintose teritorijose vis dar reikia papildomų saugumo ir stabilizavimo priemonių, kad jose būtų galima saugiai gyventi“, – pridūrė ji.

Anot viceministrės, Charkivo srityje jau išlaisvintos 388 gyvenvietės, kuriose gyvena 150.000 žmonių.

19:31 Apšaudytas Kryvyj Rihas

Rusijos pajėgos paleido aštuonias sparnuotąsias raketas į Ukrainos kontroliuojamą miestą Kryvyj Rihą, siekdamos sutrikdyti vandens tiekimą.

Kaip pranešė Kyrylas Tymošenka, prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas, per ataką civiliai gyventojai nenukentėjo.

18:56 Rusų kelionių organizatoriai: devynios Europos šalys „nebepriima turistų dokumentų“

Rusijos kelionių organizatorių asociacija (ATOR) teigia jaučianti Europos Komisijos (EK) sugriežtintų vizų išdavimo sąlygų Rusijos piliečiams poveikį, nes dabar devynios Europos šalys „nebepriima turistų dokumentų“.

Plačiau skaitykite čia.

18:17 Rusai iš Ukrainos pietuose esančių regionų juda į Krymą

Rusijos pajėgos iš Ukrainos pietuose esančių regionų juda į Krymą, sako Natalija Humeniuk, Ukrainos operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė.

„Tai ne visai mūsų atsakomybės zona, bet mes taip pat ją stebime. Matome ir suprantame okupantų bandymus bėgti į Krymą ir ten persigrupuoti. Mums bus lengviau: vienoje vietoje sutelkta karinė technika yra didelis taikinys“, – kalbėjo N. Humeniuk, kurią citavo CNN.

17:25 Rusų kariai sugrįžo į Kreminą

Rusijos kariai sugrįžo į Kreminą – Rusijos okupuotos Luhansko srities miestą, kurį antradienį agresorės pajėgos buvo visiškai palikusios ir nuplėšė Ukrainos vėliavas, kurias buvo iškėlę vietos partizanai, sako Serhijus Haidajus, srities gubernatorius.

Anot jo, vakar panaši situacija nutiko ir Svatove – rusų kariai išvyko, bet po kurio laiko sugrįžo.

„Mes tik laukiame Ukrainos kariuomenės“, – savo „Telegram“ rašė gubernatorius.

Jis perspėjo, kad okupuotose teritorijose Rusijos kariai atjungė mobilųjį internetą, „kad žmonės negalėtų perduoti mums informacijos“.

17:08 Kremlius neigiamai vertina Ukrainos saugumo garantijų paketą

Trečiadienį Kremlius pareiškė, kad besitęsiantys Ukrainos siekiai prisijungti prie NATO karinio aljanso kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir pabrėžė, kad Rusijai būtina vykdyti Ukrainoje vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.

Taip Maskva reagavo į antradienį Volodymyro Zelenskio, Ukrainos prezidento, kanceliarijos paskelbtą saugumo garantijų rinkinio projektą, kuriame išdėstytas Kyjivo „siekis įstoti į NATO ir pasinaudoti jos tarpusavio gynybos susitarimais“.

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, per konferencinį pokalbį su žurnalistais pareiškė, kad Rusija šį dokumentą vertina neigiamai, teigdamas, kad Ukrainos prisijungimo prie NATO idėja yra „pagrindinė grėsmė Rusijai“, skelbia „Reuters“.

D. Peskovas trečiadienį taip pat kritikavo Kyjivo naudojimąsi Vakarų parama savo saugumui užtikrinti, sakydamas, kad V. Zelenskis galėtų padidinti Ukrainos saugumą, jei iš karto nusileistų neįvardytiems Rusijos reikalavimams.

„Ukrainos vadovybė turi imtis veiksmų, kurie pašalintų grėsmę Rusijai, ir jie puikiai žino, kokie tie veiksmai turi būti“, – sakė jis, nepateikdamas detalių.

16:36 Rusijoje žuvo ERDC aviacijos vadovas I. Pečiorinas

Savaitgalį Rusijoje iškritęs iš laivo mirė 39 metų Ivanas Pečiorinas, Tolimųjų Rytų ir Arkties plėtros korporacijos (ERDC) aviacijos direktorius.

Kaip pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūrą „RIA Novosti“, I. Pečorino kūnas buvo rastas netoli Beregovojės kaimo, Vladivostoko srityje. Jis nuskendo rugsėjo 10 dieną prie Ignatjevo kyšulio.

Plačiau skaitykite čia.

16:07 Bachmute per parą žuvo 5 civiliai

Antradienį Donecko srities Bachmuto mieste, kurį kontroliuoja Ukraina, žuvo penki civiliai gyventojai ir dar 16 buvo sužeista, sakė Pavlo Kyrylenko, Donecko srities gubernatorius.

Pasak P. Kyrylenko, pastarąją dieną regione vyko intensyvūs mūšiai, nes Rusijos kariai „tankais, minosvaidžiais ir artilerija“ atakavo infrastruktūrą. 

„Kiekviena naktis Donecko srityje nerami. Civiliai gyventojai turėtų palikti teritoriją. Tai gyvybės ir mirties klausimas“, – rašė gubernatorius savo „Telegram“ kanale.

15:45 Europa ploja Baltijos šalims, vadindama jas kelrode žvaigžde atsisakant rusiškų išteklių

ES planuoja „nuodugnią ir visapusišką elektros energijos rinkos reformą“, kad įveiktų Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą energijos krizę. Paraleliai bus nuosekliai atsisakoma rusiškų energetinių išteklių. Pavyzdžiu Europai čia galėtų tapti Baltijos valstybės, kurios jau yra žengusios ne vieną žingsnį link energetinių saitų su Maskva nutraukimo.

Plačiau skaitykite šiame VŽ straipsnyje.

15:32 Ukraina atkovojo 8.000 kv. km teritorijos

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, lankydamasis išlaisvintame Iziumo mieste, sakė, kad šį mėnesį Ukrainos pajėgos jau išlaisvino maždaug 8.000 kv. km teritorijos.

14:53 EK vadovė vyksta į Kyjivą susitikti su V. Zelenskiu

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė vėliau trečiadienį vyksianti į Kyjivą, kad parodytų, jog Bendrija tvirtai remia su Rusijos agresija kovojančią Ukrainą.  

Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį, Ukrainos vėliavos spalvų drabužius vilkėjusi U. von der Leyen, sakė, kad Bendrija padės Ukrainai labiau atverdamas savo rinką ukrainietiškiems produktams.

Ji nurodė, kad aptars visa tai su Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos prezidentu. 

14:42 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą nukovė 350 rusų karių, sunaikino penkis tankus ir tris šarvuočius.

14:34 Beveik pusė Ukrainos 2023-iųjų iždo – gynybai

Ukrainos vyriausybė patvirtino 2023 metų valstybės iždo projektą, kuriame beveik pusę išlaidų numatyta šalies gynybai ir saugumui.

„2023-ųjų biudžetas – pergalės biudžetas. Jau dabar sąžiningai sakome visuomenei, kad tai bus nelengvi metai. Karas kainuoja brangiai, labai brangiai. Svarbiausias prioritetas – mūsų šalies gynyba ir saugumas. 1,136 trln. UAH, arba beveik 50% viso biudžeto, bus skirta būtent saugumo ir gynybos sektoriui. Tai apima atlyginimus kariams, kariuomenės aprūpinimą, įrangos ir ginklų remontą bei pirkimą, daugelį kitų gynybai svarbių dalykų“, – sakė Denysas Šmyhalis, vyriausybės vadovas.

Pagal ateinančių metų Ukrainos iždo projektą nuosavos pajamos sudarys 1,28 trln. UAH, o išlaidos – 2,57 trln. UAH. Tai reiškia, kad vidutinis deficitas kas mėnesį – 107,5 mlrd. UAH, kurį tikimasi dengti tarptautine finansine parama.

Biudžetas sudarytas remiantis prielaidomis, kad ekonomika, po stipraus kritimo šiemet, kitąmet augs 4,6%, infliacija sieks 30,6%, vidutinis nedarbo lygis sudarys 28,2%, o nacionalinė valiuta nuvertės nuo 42 UAH/USD metų pradžioje iki 50 UAH/USD metų pabaigoje.

14:08 Dėl sankcijų Rusijai Latvijos bankuose įšaldyta apie 80 mln. Eur

Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu yra įšaldyta apie 80 mln. Eur, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija.

Latvijos bankuose nustatyta lėšų šešių fizinių ir 35 juridinių asmenų, kurie tiesiogiai į sankcijų sąrašus nėra įtraukti, tačiau nustatyti jų saitai su sankcijų sąrašuose esančiais asmenimis, todėl šios lėšos įšaldytos.

13:55 Vyriausybė: ir toliau galima šalinti Rusijos ir Baltarusijos įmones iš viešųjų pirkimų

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nepaprastajai padėčiai galiojant tik tam tikrose teritorijose, iš viešųjų pirkimų konkursų būtų ir toliau šalinamos su priešiškomis valstybėmis susijusios įmonės arba su jomis nutraukiamos jau pasirašytos sutartys.

„Toks reguliavimas ir toliau išlieka aktualus. Karas Ukrainoje tęsiasi, vis dar kyla rizika šalies nacionaliniam saugumui, tad turime visais įmanomais būdais užkirsti kelią šalių agresorių finansavimui“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Į priešiškų valstybių ir teritorijų sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, aneksuotas Krymas, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija bei Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, leidžianti tiekėjus vertinti pagal jų sąsajas su priešiškomis valstybėmis, viešuosiuose pirkimuose galioja, kol šalyje įvesta nepaprastoji padėtis ir kitais Vyriausybės nustatytais atvejais. Įvedus nepaprastąją padėtį tik tam tikruose pasienio ruožuose, minėtos nuostatos nebegalėtų būti taikomos.

Seimas antradienį pratęsė nepaprastąją padėtį iki gruodžio vidurio, tačiau nuo šio penktadienio vidurnakčio ji galios nebe visoje šalyje, o tik pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

13:43 Ukraina teigia, kad Rusija siūlė atnaujinti derybas dėl taikos

Olga Stefanišjina, Ukrainos vicepremjerė, teigė, kad Rusija pastarosiomis dienomis ne kartą siūlė atnaujinti derybas dėl taikos, rašo „BBC Russian“.

„Buvo viešų ir neviešų bandymų iš įvairių Rusijos grupių ir pareigūnų. Ukraina niekada nebuvo pasitraukusi nuo derybų. Tačiau žinant Rusijos mūsų žemėje įvykdytų karo nusikaltimų žiaurumą, ir kuriuos ji vykdo toliau, derybų sąlygos yra kitokios nei buvo vasarį“, – interviu kanalui „France 24“ sakė ji.

Jos nuomone, rusai dabar siūlo derėtis, kad sustabdytų ukrainiečių puolimą, o dėmesys šiuo metu turėtų būti sutelktas ties Ukrainos teritorijų išlaisvinimu.

„Tada mes būsime pasiruošę deryboms, kurios bus grįsto ne Rusijos ultimatumais, bet tuo, kas ne tik užbaigs šį karą, bet ir užkirs kelią kitiems konfliktams mūsų žemėje, kai Rusija galės atstatyti savo rezervus“, – teigė ji.

13:18 V. Zelenskis atvyko į išlaisvintą Iziumą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko aplankyti karių į neseniai išlaisvintą Iziumą, pranešė „The Kyiv Independent“ gynybos temų reporteris Illia Ponomarenko.

12:49 Rusijos spauda skelbia, kad frontas artėja prie Luhansko „liaudies respublikos“ sienos

Fronto linija rytų Ukrainoje artėja prie apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ sienos, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Andrejaus Moračko, vieno iš „respublikos“ karininkų pareiškimais.

Tai reikštų, kad fronto linija yra maždaug 20 km atstumu nuo Lysyčansko, kurį Rusijos pajėgos po įtemptų kovų perėmė rugsėjo pradžioje.

12:31 VRM: į Lietuvą galės atvykti Rusijos diplomatai, disidentai, ES valstybių šeimų nariai

Nuo rugsėjo 19-osios į Lietuvą galės atvykti Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai bei Europos Sąjungos (ES) piliečių šeimų nariai.

Kaip BNS trečiadienį sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, jeigu Vyriausybė šiai tvarkai trečiadienį pritars, ji įsigalios nuo pirmadienio drauge su bendru Baltijos šalių ir Lenkijos ribojimu Rusijos piliečių atvykimui.

Plačiau apie tai rašoma čia.

11:52 Lietuvos Ukrainai suteiktos karinės paramos suma pasiekė 200 mln. Eur

Bendra Lietuvos karinė parama prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai sudaro apie 200 mln. Eur, trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Lietuvos bendra karinės paramos apimtis siekia apie 200 mln. Eur“, – įraše „Feisbuke“ nurodė ministras.

Pasak jo, į Ukrainą pastaruoju metu „iškeliavo šarvuoti transporteriai M113 ir ukrainiečiai jau naudos 50 lietuviškų šarvuočių“.

A. Anušausko teigimu, iš viso Kyjivas gavo daugiau kaip 300 tokios karinės technikos vienetų iš įvairių Vakarų šalių.

„Priimtas sprendimas lietuvių įmonėse, kurios greičiausiai gali pasiūti ukrainiečių prašomą žieminę aprangą kariams, jos užsakyti už 2,15 mln. Eur“, – rašė ministras.

Jis taip pat nurodė, kad sutarta dėl skubaus ukrainiečių karinės technikos remonto, be to, Lietuva pati organizuoja bei remia kitų šalių vykdomą ukrainiečių karių apmokymą.

„Iki metų galo parengsime ne mažiau 500 karinių specialistų“, – teigė A. Anušauskas.

11:20 Dūma svarstys griežtinti įstatymą dėl išdavystės, grės kalėjimas iki gyvos galvos

Rusijos dūmai pristatytas įstatymo projektas, kuriame numatyta sugriežtinti bausmes už valstybės išdavystę. Pagal siūlymą, už tokį veiksmą grėstų kalėjimas iki gyvos galvos.

Tokią informaciją Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė Dūmos Saugumo komiteto pirmininkas Andrejus Lugovojus.

Kiek anksčiau jis savo „Telegram paskyroje rašė, kad „eksponentiškai auga skaičius tų, kurie peržengia moralinę ribą santykyje su tėvyne“.

„Už valstybės išdavystę turėtų būti skiriama griežčiausia bausmė – kalėjimas ik igyvos galvos ir pilietybės atėmimas be teisės teikti apeliaciją. Davėme pakankamai laisvės veistis išdavikams, kurie save vadina liberalia opozicija“, – rašė jis.

10:48 Danija savo teritorijoje rengs Ukrainos karių mokymus

Danija, didindama paramą Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su Rusijos invazija, savo teritorijoje rengs ukrainiečių karių mokymus, antradienį pranešė danų gynybos ministras.

Ši programa atrodo panaši į Jungtinės Karalystės nuo liepos vykdomą programą, pagal kurią turi būti apmokyta iki 10 tūkst. Ukrainos kariuomenės naujokų be karo patirties.

„Danijoje vyks mokymai. Negaliu pateikti išsamesnės informacijos, bet Ukrainos kariuomenė bus apmokoma Danijoje“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ per vizitą Kijeve sakė gynybos ministras Mortenas Bodskovas.

Kaip ir kitos Vakarų šalys, Danija, palaikydama britų iniciatyvą, rugpjūtį pažadėjo į JK nusiųsti instruktorių – 130 pareigūnų.

Tačiau planai rengti karius Danijos teritorijoje reiškia didėjančią Europos Sąjungos ir NATO šalies narės paramą Ukrainai.

10:34 U. von der Leyen teigia, kad sankcijos Rusijai liks, žada „nepajudinamą paramą“ Ukrainai

Europos Sąjunga didins paramą Ukrainai ir nedarys jokių nuolaidų Rusijai, savo metinėje kalboje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Sankcijos išliks. Dabar yra metas ryžtui, o ne nuolaidoms. Mūsų parama Ukrainai yra nepajudinama“, – kalbėjo U. von der Leyen.

Ji teigė, kad Rusija pradėjo karą ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visą Europą, pasitelkdama energetinį ir ekonominį karą.

„Putinas bus nugalėtas, o Ukraina laimės“, – sakė ji ir pranešė, kad ketina apsilankyti Kyjive.

10:14 Du žmonės žuvo per apšaudymą Mykolajive

Vitalijus Kimas, Ukrainos kontroliuojamo Mykolajivo regiono gubernatorius, skelbia, kad naktį per bombardavimą mieste žuvo mažiausiai du žmonės, dar trys buvo sužeisti.

Anot jo, per apšaudymą sugriauta mokykla, smogta infrastruktūros objektams ir gyvenamiesiems pastatams.

09:37 Britų žvalgyba mano, kad Rusija naudoja iranietiškus dronus

Jungtinės Karalystės žvalgyba mano, kad Rusija Ukrainoje naudoja Irane pagamintas bepilotes skraidykles „Shahed-136“.

Apie vienos tokios skraidyklės numušimą netoli Kupjansko vakar pranešė Ukrainos kariuomenė.

„Shahed-136“ yra kovinės paskirties dronas, galintis veikti 2.500 km atstumu. Manoma, kad šiais dronais Iranas galėjo smogti Saudo Arabijos tanklaiviui praėjusią vasarą.

09:19 V. Zelenskis: Ukraina baigė vykdyti „stabilizavimo priemones“ daugiau nei 4.000 kv. km teritorijoje

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paskelbė, kad Ukraina baigė vykdyti „stabilizavimo priemones“ daugiau nei 4.000 kvadratinių kilometrų atkovotoje teritorijoje ir stengiasi tą patį padaryti kitoje panašaus dydžio teritorijoje.

„Likę okupantai ir diversantų grupės aptinkamos, kolaborantai sulaikomi, atkuriamas visas saugumas“, – sakė jis savo vakarinėje kalboje.

Ukraina pranešė, kad šiaurės rytuose atkovota dešimtys rajonų, įskaitant Iziumo, Kupjansko ir Balaklijos miestus.

Nuo rugsėjo 6 dienos Ukrainos pajėgos Charkivo srityje susigrąžino daugiau kaip 300 gyvenviečių ir teritorijų, kuriose gyvena apie 150.000 žmonių, sakė užsienio reikalų ministro pavaduotoja Hana Maliar.

09:03 Rusija paskelbė apie „masinius smūgius“ palei Ukrainos frontą

Rusija antradienį pareiškė, kad vykdo „masinius smūgius“ palei Ukrainos fronto liniją, ir apkaltino Kyjivo karius smurtu prieš civilius gyventojus per dramatišką kontrpuolimą atkovotose teritorijose.

„Oro, raketinės ir artilerijos pajėgos vykdo masinius smūgius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams visomis operacinėmis kryptimis“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos kasdieniniame pranešime apie konfliktą.

Taip pat suduota „didelio tikslumo“ smūgių ukrainiečių pozicijoms aplink Slovjanską ir Kostiantynivką rytiniame Donecko regione, priduriama jame.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, kad Charkivo regione pasirodė pranešimų apie „pasipiktinimą keliantį“ elgesį su civiliais gyventojais.

„Yra daug baudžiamųjų priemonių. žmonės kankinami, su žmonėmis elgiamasi netinkamai ir taip toliau“, – žurnalistams pareiškė Dmitrijus Peskovas.

Rusijos kaltinimai pasirodė po Ukrainos valdžios pareiškimų, kad atkovotame rytiniame Zaliznyčnės kaime rasti keturių civilių palaikai su „kankinimo žymėmis“.

08:26 Rusija smerkia JT žmogaus teisių institucijų „beprecedentį šališkumą ir politizavimą“

Rusija antradienį pasmerkė, jos nuomone, „šališką“ Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų veiklą, pastarosioms sukritikavus Maskvą dėl bandymo nutildyti Kremliaus oponentus.

Rusijos diplomatas Ilja Barminas pasmerkė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) „beprecedentį šališkumą ir politizavimą“.

Kreipdamasis į JT Žmogaus teisių tarybą Ženevoje I. Barminas sakė, kad laikinoji vyriausioji žmogaus teisių komisarė pirmadienio pareiškime paminėjo Rusiją, „ignoruodama masinius žmogaus teisių pažeidimus Europoje, JAV ir kitose kolektyvinių Vakarų šalyse“.

Maskva pasitraukė iš Tarybos po to, kai JT Generalinė Asamblėja balandį priėmė rezoliuciją, sustabdančią jos narystę Žmogaus teisių taryboje po invazijos į Ukrainą.

Tačiau Maskva išsaugojo stebėtojos statusą, todėl turi teisę atsakyti į pirmadienį jos atžvilgiu išsakytą kritiką.

I. Barminas teigė, kad OHCHR „ir toliau įkyriai ignoruoja“ įrodymus „apie Kyjivo režimo nusikaltimus“, taip pat „Ukrainos kovotojų ir užsienio samdinių žiaurumus“.

Be to, „OHCHR užmerkia akis prieš neonacizmą Ukrainoje, opozicinių partijų ir judėjimų veiklos draudimą, opozicijos narių, žmogaus teisių gynėjų ir visuomenės veikėjų suėmimus ir kankinimus Ukrainoje“, tvirtino jis, pakartodamas Kremliaus teiginį, esą rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su neonaciais.

08:07 ISW: Kremlius bando nukreipti kaltę dėl nesėkmės

Kremliui pirmą kartą nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną teko pripažinti pralaimėjimą, kuris buvo plačiai aptarinėjamas Kremliaus propagandos kanaluose, rašo JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW).

Anksčiau pasitraukimas nuo Kyjivo buvo pateiktas, kaip prioritetų perorientavimas į Donbasą, o pasitraukimas iš Gyvačių salos – kaip „geros valios ženklas“.

Rusijos gynybos ministerijas pralaimėjimą Charkive bandė pavaizduoti, kaip „persigrupavimą“, tačiau vėliau turėjo pripažinti, jog buvo prarasta visa Charkivo apskritis.

07:31 JAV: Rusija nusiuntė mažiausiai 300 mln. USD užsienio partijoms ir kandidatams

Nuo 2014 metų Rusija slapta nusiuntė mažiausiai 300 mln. USD užsienio politinėms partijoms ir kandidatams daugiau nei dviejose dešimtyse šalių, siekdama įgyti įtakos, teigiama antradienį išslaptintame JAV žvalgybos vertinime.

JAV žvalgyba „mano, kad tai yra minimalūs skaičiai ir kad Rusija greičiausiai slapta pervedė papildomų lėšų, kurios liko nepastebėtos“, sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.

Plačiau apie tai rašoma čia.

06:50 Pentagonas: Ukrainos sėkmė nustebino Rusiją

Ukrainos kontrpuolimo Charkivo regione sėkmė nebuvo netikėta Kyjivo sąjungininkams ir partneriams, teigė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.

„Jei kas ir nustebo, tai nebent Rusija“, – atstovą cituoja „BBC Russian“.

„Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios mes matėme, kaip ukrainiečiai demonstruoja gebėjimą itin efektyviai naudoti savo pajėgas. Todėl nieko keisto, kad jie nusprendė veikti itin greitai“, – teigė P. Ryderis.

06:46 JAV ketina paskelbti naują karinės pagalbos paketą Ukrainai

Baltieji Rūmai atskleidė, kad šiuo metu yra ruošiamas dar vienas karinės pagalbos paketas Kyjivui.

„Manau, kad pamatysite dar vieną tokį paketą ateinančiomis dienomis“, – sakė Baltųjų Rūmų strateginės komunikacijos koordinatorius.

„Glaudžiai bendraujame su ukrainiečiais, kalbamės kiekvieną dieną apie tai, kokie yra jų kariniai poreikiai“, – sakė jis.

Nepatvirtintais duomenimis, paketas gali siekti 600 mln. USD vertės, rašo „BBC Russian“.