Ekspertai: valdantieji pasyviai komunikavo po EK gairių dėl Kaliningrado pasirodymo

„Iš esmės ta komunikacija valdančiosios partijos atstovų, tame tarpe ir Prezidentūros, ji tokia pasyvi. Iš kitos pusės, yra tokia situacija, kad jiems sunku ką komentuoti, nes kritikuoti neišeina, mat tada patys taps labai lengvu kritikos taikiniu, o sakyti viskas tvarkoj, mes taip ir galvojom, kad taip bus – irgi atrodo šiek tiek keistai“, – BNS sakė Andrius Šuminas, Vilniaus Universiteto (VU) komunikacijos fakulteto mokslininkas.

„Turbūt iš čia atsiranda pasimetimas ir tokia pauzė, kuri matoma po tokio sprendimo“, – kalbėjo jis.

Arijus Katauskas, ryšių su visuomene specialistas, teigė, jog Lietuvos politikų reakcija buvo pavėluota, dėl to diskursą Kaliningrado tranzito klausimui galėjo sukurti Rusija.

„Rusija išlaukė progos ir padiktavo temą, mes toje temoje išlikom, vietoj to, kad būtume pradėję anksčiau apie tai šnekėt. Iš tikrųjų anksčiau apie tai žinojome ir, manau, kad tuo atvejų būtų išvengta daugybės įtampų ir viduje, ir, manau, kad rezultatai būtų buvę kitokie“, – BNS sakė A. Katauskas.

Silpnumą gali išnaudoti opozicija

Pasak ekspertų, ilgalaikes valdančiųjų komunikacijos pasekmes vertinti sudėtinga, tačiau jos tikėtinos.

„Tokie dalykai yra ilgalaikiai, kaupiasi, aišku klausimas, kiek visuomenė atsimins konkrečiai, būtent šį atvejį, – sakė A. Šuminas. – Nereikėtų labai sureikšmint ir galvoti, kad čia dabar bus, kažkoks kertinis dalykas. Bet vienaip ar kitaip, visos tokios didesnės ar mažesnės „kliurkos“, nesėkmės, pasimetimai turi įtakos, ir mes galim matyti tam tikrus pokyčius kas mėnesiniuose atliekamuose visuomenės apklausose.“

A. Katausko nuomone, poveikis galimas, tačiau svarbu, ar opozicija sieks šį klausimą eskaluoti.

„Čia klausimas, kiek oponentai dabartinės valdžios ir prezidento išnaudos tą silpnumą, kuris buvo parodytas. Kiek jie išnaudos atakuodami tą patį užsienio reikalų ministrą“, – teigė jis.

„Mes jau matome uždavimas klausimų, ar nereikėtų atsistatydinti – neužmirškime, kad mes kalbame apie antrą raginimą užsienio reikalų ministrui atsistatydinti, ir šitoje vietoje opozicija pakankamai stipriai išnaudos visą šitą situaciją savo politinėje kovoje“, – kalbėjo komunikacijos specialistas.

Situacijos buvo galima išvengti

Ekspertų nuomone, susidariusios situacijos galima buvo išvengti anksčiau ir aiškiau informavus visuomenę dėl sankcijų įsigaliojimo, veikimo ir taikymo principų.

„Iškomunikavus pačią situaciją ir jeigu būtų kilę kažkokių tai, sakykime, batalijų, o jų būtų vis tiek kilę, mes būtume, bent jau, galėję pasidiktuoti patys temą. Ir net jei EK būtų pateikusi kažkokį kitokį išaiškinimą ar panašius dalykus, atvirumas būtų, – sakė A. Katauskas. – Būtų galima to tiesiog išvengti, nes būtent tas slaptumas, tas uždarumas, faktiškai tiek Rusijai leido tinkamai iškomunikuoti savo žinutes, tiek ir viduje politikams leido sukurti papildomą ataką prieš valdančiąją daugumą, prieš prezidentą“.

A. Šumino teigimu, visuomenės informavime pritrūko aiškumo, apibrėžtumo.

„Čia turbūt toks irgi pozicijos aiškios neiškomunikavimas. Iš vienos pusės, tarsi buvo bandoma tą Lietuvos poziciją aiškiai išsakyt, iš kitos pusės, vis kažkaip buvo atsitraukiama, vis kalbama, kad čia EK paaiškinta“, – sakė jis.

„Būtent toks pozicijos neapibrėžtumas iš dalies ir sukūrė tokią situaciją, kai paskui atsiranda tam tikri sprendimai, ir tada reakcija į juos tokia keista“, – kalbėjo mokslininkas.

Apie Europos Komisijos sankcijų interpretavimo dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą paaiškinimą VŽ jau rašė. Politologė Margarita Šešelgytė tokį Komisijos vertinimo siūlo nedramatizuoti, tačiau atkreipė dėmesį į vyriausybės klaidas, kurios, anot jos, kartojasi.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį teigė, kad Komisijos išaiškinimas suteikia daugiau aiškumo, o premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva laikysis išaiškinime nurodytų gairių.

O Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, sakė, kad atskiros ES valstybės negali aiškinti sankcijų, nes tai sukurtų pavojingą precedentą, šią teisę turi tik EK.