FNTT svarsto dėl laikinojo administratoriaus dar dviem sankcionuotoms įmonėms
„Kol kas Finansų ministerija mūsų prašo, kad mes pateiktume platesnį vertinimą. Bet šiaip vienas paskirtas („Lifosai“ – BNS), dėl dviejų įmonių mes irgi turime tokių intencijų“, – penktadienį sakė M. Petrauskas.
Dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijai ir Baltarusijai Lietuvoje įšaldytos 14-kos įmonių lėšos ir akcijos.
FNTT viršininko pavaduotojas neįvardijo įmonių, kurioms tarnyba numato prašyti skirti laikinąjį administratorių. Pasak jo, pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus, laikinasis administratorius gali būti paskirtas toms įmonėms, kurių įšaldytų lėšų suma siekia 10 mln. Eur ar daugiau, kuriose dirba bent 500 darbuotojų, taip pat kurių ekonominė, socialinė ar ekologinė veikla kelia riziką.
FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė BNS patikslino, kad laikinojo administratoriaus skyrimas inicijuojamas, kai sankcionuota įmonė atitinka bent vieną iš minėtų kriterijų. Ji neįvardijo, kurių sankcionuotų įmonių įšaldytų lėšų suma siekia arba viršija 10 mln. Eur. Tuo metu 500 ir daugiau darbuotojų, be Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“, neturi nė viena sąraše esanti įmone.
Šiuo metu laikinąjį administratorių turi tik „Lifosa“.
M. Petrauskas taip pat patvirtino, jog FNTT gavo Vyriausybei ir žvalgybos tarnybos adresuotą „Lifosos“ laikinojo administratoriaus raštą.
Kaip ketvirtadienį rašė dokumento kopiją gavęs portalas 15min.lt, laikinasis įmonės administratorius perspėjo, jog „Lifosos“ vadovybės sandoriai gali neatitikti Rusijai įvestų sankcijų ir būti ekonomiškai nenaudingi, o įmonės vadovai neteikia visų reikiamų duomenų. Todėl rašte prašoma daugiau įgaliojimų laikinajam administratoriui ir išreiškiama nuomonė, kad „Lifosos“ veikla iki šiol smarkiai integruota į Rusijos oligarchų valdomos „EuroChem“ grupės veiklą.
„Kol kas tai, kas buvo mums pateikta, tai daugiau informacija apie organizacinius klausimus, bet su klaustukais, kad jų neišsprendus gali atsirasti ir sąskaitų apėjimo galimybės“, – teigė M. Petrauskas.
Jo teigimu, šiuo metu tarnyba „Lifosos“ laikinąjį administratorių konsultuoja siekiant užkirsti kelią galimiems sankcijų pažeidimams.
Pasak M. Petrausko, turėdama informacijos, kad įmonės vadovybė bando pažeisti pritaikytas sankcijas, FNTT galėtų pradėti administracinį arba baudžiamąjį procesą.
„Jeigu „Lifosos“ dabartinė administracija bandytų apeiti sankcijas ir mums būtų pateikta iš laikinojo administratoriaus ar kitų šaltinių informacija, kad bandoma pažeisti sankcijų režimą, mes tada jau galėtume įsikišti su administraciniu ar baudžiamuoju procesu“, – teigė FNTT atstovas.
Tuo metu dėl platesnių įgaliojimu laikinajam administratoriui suteikimo, pasak M. Petrausko, turėtų spręsti administratorių paskyrusi Finansų ministerija.
Lietuvoje įšaldytų įmonių lėšų ir akcijų sąraše taip pat yra „Inter RAO Lietuva“, pastarosios grupės įmonė „Vydmantai wind park“, mineralinio vandens prekybos įmonė „IDS Borjomi Europe“, metalo gaminių tiekėja „BMZ-Baltija“, „Eurochem Logistics International“, „Faberlic Baltija“, „EM System“, „EM Idustry“, „Amkodor Baltic“, „PhosAgro Baltic“, „TT Baltics“, Jūrų laivybos registras bei Rusijos bendrovės SUEK padalinys „SUEK Baltic“.
Pagal FNTT vadovo pavaduotojo išvardytus kriterijus „BMZ-Baltija“, 2021 metų pabaigoje sąskaitose turėjusi 37,8 mln. Eur, galėtų būti pretendentė gauti administratorių. Jos apyvarta pernai siekė 229,6 mln. Eur, joje dirbo 11 darbuotojų.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikianti „Inter RAO Lietuvos“ grupė pernai gavo 334,3 mln. Eur pajamų, tuo metu jos valdoma elektros tiekėja įmonė „Inter RAO Lietuva“ – 120,4 mln. Eur. „Sodros“ duomenimis, birželio 8 dieną įmonėje dirbo 25 darbuotojai.
„Vydmantai wind park“ pajamos pernai siekė 2,156 mln. Eur, pinigai sąskaitose – 3,555 mln. Eur (2021 metų pabaigoje), joje dirba 7 darbuotojai, „IDS Borjomi Europe“ – atitinkamai 22,496 mln. Eur ir 986.000 Eur (14 darbuotojų), „EM System“ – 413.000 Eur ir 75.500 Eur (1 darbuotojas), „Amkodor Baltic“ – 821.300 Eur ir 22.400 Eur (1 darbuotojas), „PhosAgro Baltic“ – 113,76 mln. Eur ir 3,4 mln. Eur (4 darbuotojai), Jūrų laivybos registras – 895.800 Eur ir 256.600 Eur (9 darbuotojai), „SUEK Baltic“ – 15,56 mln. Eur ir 572.500 Eur (5 darbuotojai).
„EM Industry“ praėjusių metų pajamų Registrų centrui pateiktose ataskaitose nenurodė, jos pinigai sąskaitose metų pabaigoje buvo 2.500 Eur (nė vieno darbuotojo).
Kitos įmonės praėjusių metų finansinių ataskaitų Registrų centrui nepateikė.
