Lietuvos vadovai su istoriniu pasirinkimu sveikina Suomiją
„Labai sveikinu Suomijos vadovų išsakytą poziciją jungtis į NATO. Suomijos prisijungimas labai smarkiai sustiprintų ir Aljansą, ir Baltijos šalių saugumą. Tad šiandien džiaugiuosi šia istorine, nuostabia diena ir su nekantrumu laukiu Švedijos sprendimo“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.
Išsamiau apie Suomijos sprendimą VŽ jau rašė.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Suomijos prisijungimas prie NATO dramatiškai pakeistų saugumo situaciją Baltijos regione.
Taip jis kalbėjo Suomijos vadovams oficialiai išsakius paramą narystei Aljanse.
„Saugumo situaciją tai pirmiausia keičia Baltijos regione dramatiškai. (...) Tai yra didžiulis Aljanso sustiprinimas ir didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tokia apimtim NATO tampa stipresniu aljansu. Suomija karinėj plotmėj yra labai stipri valstybė, patyrus valstybė, turinti laivyną, turinti oro gynybos elementus, paskutiniai įsigijimai, F-35 lėktuvai iš JAV, yra didžiulis Aljanso sustiprinimas“, – komentuodamas Suomijos vadovų pareiškimą sakė G. Landsbergis.
Klausiamas, ar prisijungus Suomijai į ją reikės siųsti papildomas NATO pajėgas, G. Landsbergis teigė, jog į šį klausimą bus atsakyta vėliau, taip pat pabrėžė, kad nuo šiol tai bus ilgiausia Aljanso siena su Rusija.
„NATO sustiprėja mūsų regione, klausimas, ar reikia papildomų pajėgų, matyt, vienintelis aspektas, kuris turi būti atsakytas, nes Suomija turi nepaprastai ilgą sieną su Rusija, tai dabar ilgiausia turima siena. Ar tam reikalingi papildomi pajėgumai, man sunku pasakyti, matyt, tai išgirsime vėliau“, – sakė G. Landsbergis.
Jis garantavo, kad Suomijos narystės NATO ratifikavimas Seime neužtruks „nei vienos minutės ilgiau“ nei yra būtina pagal parlamento procedūras, to paties sakė laukiantis ir iš kitų Aljanso sostinių.
„Buvo keletas pasisakymų (prieš Suomijos narystę) iš atskirų politikų, bet kiek mes palaikome ryšį su vyriausybėmis, kurios iš esmės priima tuos sprendimus su parlamentais, jokio prieštaravimo nėra“, – teigė G. Landsbergis.
Suomijai įstojus į NATO, Lietuva taps labiau apginama, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.
„Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.
Politiko teigimu, toks Suomijos sprendimas yra „geriausias atsakymas“ Rusijai, kuri siekia blokuoti NATO plėtrą regione.
Pasak NSGK pirmininko, Lietuva padės Suomijai užtikrinti kuo sklandesnį narystės NATO ratifikacijos procesą.
Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Karine prasme Rusijos pozicijos silpnėja ir jie tai puikiai supranta. Bet kokie jų demonstratyvūs veiksmai, kuriuos jie dabar stengiasi daryti, yra tik demonstratyvūs veiksmai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.
„Iš esmės, Rusija, tęsdama agresyvią retoriką, politiką ir agresyvius veiksmus prieš kaimynes, aš manau, kad sulaukia kaip tik priešingo rezultato“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, Suomijai tapus Aljanso nare, Lietuvai ir Baltijos valstybėms atsivertų „šiaurinis kelias“, planuojant pastiprinimo atvykimą.
„Tai yra tai, ko Lietuva ir Baltijos regiono valstybės neturėjo. Per Suomiją iš Norvegijos“, – kalbėjo A. Anušauskas.
