Seimas ėmėsi Vyriausybės siūlymo pataisyti biudžetą

Pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą, Seime teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  

„Pakeitimas inicijuotas atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, pirmiausia dėl to, kad įvyko Rusijos invazija į Ukrainą ir tai iš esmės pakeitė tiek visos Europos Sąjungos ekonomines prognozes, tiek ir mūsų valstybės, tiek ir energijos kainų projekcijas, tiek ir būsimos infliacijos, ir tai pareikalavo papildomų pakeitimų“, – pristatydama pataisas teigė G. Skaistė.  

Pasak jos, pakeitimai susiję su trimis kryptimis: infliacijos pasekmių švelninimu ir energetinės nepriklausomybės stiprinimu, pagalba karo pabėgėliams iš Ukrainos bei su sankcijų Rusijai ir Baltarusijai poveikiu „Lietuvos geležinkeliams“. 

„Pirmoji – infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas, jo įgyvendinimas susijęs su nacionalinio biudžeto lėšomis, antroji – pagalba karo pabėgėliams iš Ukrainos, nes jų Lietuvoje yra jau 45.000 žmonių ir jų išlaikymui reikalingos lėšos ir jas reikia suplanuoti biudžete. Ir trečioji kryptis susijusi su tarptautinėmis sankcijomis, kurios taikomos Rusijai ir Baltarusijai ir dėl to turimu poveikiu mūsų ekonominei situacijai ir strateginei įmonei „Lietuvos geležinkeliai“, – kalbėjo ministrė.  

Ukrainos pabėgėliams biudžete siūloma skirti 370 mln. Eur – didžioji dalis lėšų būtų skiriamos jų socialinei apsaugai.

„Tie žmonės bėga nuo karo, dažnai bėga neturėdami nei namų, nei daiktų, nei kitų dalykų, ir jiems tikrai reikalinga mūsų parama ir solidarumas. Todėl, man atrodo, šioje vietoje reikia parodyti solidarumą ne tik žodžiais, bet taip pat ir skiriamomis lėšomis“, – pabrėžė G. Skaistė.    

Finansų ministrė, be kita ko, sakė, kad biudžetas šiemet gali būti tikslinamas dar kartą.  

„Jeigu karas užtruks ilgiau, jeigu sankcijos bus griežtesnės, daug tų variantų gali nutikti, kurie  paveiktų Europos Sąjungos ekonomiką pirmiausiai ir tuo pačiu paveiktų ir Lietuvos ekonomiką, todėl jeigu situacija keisis, bus platesnis sankcijų ratas, kuris atsilieps ne tik Rusijos, bet ir  ES bei Lietuvos ekonomikai, jeigu karinė situacija bus drastiškesnė tų variantų gali būti daug ir todėl neatmetu galimybės grįžti su papildomu biudžeto patikslinimu“,  – teigė G. Skaistė.   

Vyriausybė išvakarėse pritarė šių metų biudžeto pataisoms, numatančioms, kad vien valstybės biudžeto išlaidos didės beveim 900 mln. Eur, o visų biudžetų – valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ – paaugs apie 1,47 mlrd. Eur.  

Patikslintame biudžeto projekte numatoma 973 mln. Eur skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui, iš jų 570 mln. Eur – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų. 

Pasak G. Skaistės, pasakyti, kiek dujos kainuos ateityje, dabar pakankamai sudėtinga, todėl dalis šių lėšų yra numatoma „kaip valstybės teisė skolintis“. 

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) numatoma kelti nuo 460 Eur iki 540 Eur, tam skiriant 103 mln. Eur. Senatvės ir valstybines pensijas siūloma indeksuoti 5%, tam skiriant apie 57 mln. Eur (dar apie 53 mln. Eur – iš „Sodros“), didinti išmokas ir šildymo kompensacijas – per 30 mln. Eur. 

Paramai verslui dėl išaugusių energetikos kainų numatoma skirti 120 mln. Eur, dar 9,3 mln. Eur – nukentėjusiam žemės ūkiui, o bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ – daugiau nei 70 mln. Eur, dar iki 83 mln. Eur bus paskolinta įmonės infrastruktūros išlaikymui.

Pirmas svarstymas numatytas balandžio 28-ąją, antrasis – gegužės 10-ąją, o priėmimas numatytas gegužės 17 d. 

[infogram id="0819111d-a5a0-45a3-ab45-20cd40c4ff67" prefix="z01" format="interactive" title="Biudžeto pajamos ir išlaidos, korekcijos"]