JT Generalinėje Asamblėjoje Rusiją palaikė vos keturios šalys
Nauja dalis nuo 5 pastraipos
Šis žingsnis žymi griežtą tarptautinės organizacijos, kuriai yra patikėta siekti taikos ir saugumo mūsų planetoje, atkirtį Maskvos surengtai invazijai.
Po ilgiau kaip dvi dienas trukusių neįprastų debatų 141 iš 193 Generalinės Asamblėjos narių savo balsais palaikė neprivalomą rezoliuciją.
Kinija buvo tarp 35 susilaikiusių šalių.
Prieš dokumentą balsavo tik penkios šalys – Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja.
Rezoliucijoje „kuo griežčiausiai“ reiškiamas „apgailestavimas“ dėl invazijos į Ukrainą ir smerkiamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas paskelbti padidintą šalies branduolinių pajėgų parengtį.
Be to, Generalinė Asamblėja pasmerkė Rusijos įvykdytus Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo bei JT Chartijos pažeidimus, taip pat Maskvos sprendimą pripažinti nepriklausomomis Rytų Ukrainoje prorusiškų separatistų įkurtas Donetsko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Generalinė Asamblėja pareikalavo sprendimą atšaukti, nedelsiant nutraukti karinės jėgos naudojimą prieš Ukrainą ir išvesti karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos.
Generalinė Asamblėja išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui.
Rezoliucija taip pat reikalaujama leisti saugiai ir nevaržomai patekti į paskirties vietas už Ukrainos ribų ir palengvinti greitą, saugią ir netrukdomą humanitarinės pagalbos prieigą tiems, kam jos reikia Ukrainoje, siekiant apsaugoti civilius, įskaitant humanitarinius darbuotojus ir pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis ir gerbti žmogaus teises.
JT Generalinė Asamblėja šį dokumentą priėmė per ypatingos svarbos sesiją, kuri buvo tik 11-oji per šios organizacijos 77 metų istoriją. Vėliausias toks susitikimas buvo sušauktas 1997 metais.
Dėl Rusijos veto nepriėmus rezoliucijos JT Saugumo Taryboje, ši nusprendė surengti specialiąją JT Generalinės Asamblėjos sesiją.
Lietuva, kartu su Europos Sąjunga ir tarpregioninėmis partnerėmis aktyviai prisidėjo prie rezoliucijos rengimo ir paramos telkimo.
„Tai daugiašališkumo pergalė: dauguma tarptautinės bendruomenės vieningai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir pareikalavo tuoj pat nutraukti karinės jėgos naudojimą. Jungtinės Tautos įrodė gebančios susitelkti ir reaguoti į Chartijos pažeidimus. Vienas kertinių šio istorinės reikšmės dokumento įgyvendinimo elementų bus būtinybė skubiai užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą ir prieigą“, - Asamblėjai priėmus rezoliuciją pažymėjo Rytis Paulauskas, Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius.
Kaltina planuojant genocidą
Serhijus Kyslycia, Ukrainos ambasadorius prie Jungtinių Tautų, sakydamas kalbą per retus Generalinės Asamblėjos debatus apkaltino Rusiją siekiant vykdyti genocidą jo šalyje.
„Jie atėjo atimti iš Ukrainos pačią jos teisę egzistuoti, – sakė S. Kyslycia Generalinei Asamblėjai prieš balsavimą dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Ukrainos.
„Jau aišku, kad Rusijos tikslas – ne vien okupacija, bet ir genocidas“, – pridūrė ukrainiečių diplomatas.
Vėliau kalbėjęs Rusijos pasiuntinys Vasilijus Nebenzia apkaltino Ukrainą „siautėjančiu neonacizmu“, o Vakarus – mėginimais „atvirai ir ciniškai grasinant įtikinti kitas JT šalis balsuoti už rezoliuciją.
Diplomato teigimu, Maskva tenori sustabdyti separatistinį konfliktą Ukrainos rytiniame Donbaso regione.
Visas trečiadienio naujienas sekite šioje naujienų juostoje.
