Pekino žaidynėse – kontroversija dėl ugnį olimpiniame aukure įžiebusios uigūrų sportininkės
20-metė slidininkė Dinigeer Yilamujiang kelerius metus uoliai treniravosi, kad išpildytų svajonę tapti olimpiados žvaigžde.
Tačiau besišypsančios sportininkės pasirodymas olimpinės ugnies nešimo estafetės paskutiniojoje atkarpoje per penktadienį nacionaliniame stadione, vadinamame „Paukščio lizdu“, vykusią žaidynių atidarymo ceremoniją tūkstančių žiūrovų akivaizdoje turėjo aiškią politinę potekstę.
Dinigeer Yilamujiang yra kilusi iš daugiausiai musulmoniškos uigūrų mažumos Sindziango regione, kur, kaip teigia žmogaus teisių organizacijos, valdančioji Kinijos komunistų partija vykdo didelio masto pažeidimus.
Po Dinigeer Yilamujiang pasirodymo per nacionalinę ir tarptautinę televiziją Kinijos diplomatai per „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose matyti sportininkės artimieji, plojantys ekrane stebėdami ceremoniją. Kai kurie jų braukė džiaugsmo ašaras.
Kinija ne kartą ragino savo kritikus „nepolitizuoti“ šių olimpinių žaidynių, temdomų žmogaus teisių padėties šalyje, koronaviruso pandemijos ir nuogąstavimų, kad atvirai pasisakantys atletai gali būti persekiojami.
Paklaustas žurnalistų, ar Dinigeer Yilamujiang įtraukimas į ceremoniją atitinka politinio neutralumo standartus, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad sportininkė turėjo „visas teises“ dalyvauti.
„Kaip žinote iš Olimpinės chartijos, mes nediskriminuojame žmonių, nepriklausomai iš kur jie kilę, kokia jų kilmė“, – sakė TOK atstovas Markas Adamsas.
„Manau, kad sumanymas įtraukti visas kartas buvo išties puikus“, – pabrėžė jis.
Paskutiniame olimpinio deglo nešimo estafetės etape stadione dalyvavo Kinijos žiemos sporto šakų atstovai, atstovaujantys kiekvienam dešimtmečiui nuo praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki šio tūkstantmečio pradžios.
Kinijos uigūrų padėtis kelia susirūpinimą tarptautinei bendruomenei.
Anot aktyvistų, mažiausiai 1 mln. šios mažumos narių buvo uždaryti vadinamosiose „perauklėjimo stovyklose“ Sindziange. Be to, Kinijos valdžia kaltinama vykdanti uigūrų moterų priverstinės sterilizacijos programą ir taikanti Sindziange priverstinį darbą.
Jungtinės Valstijos kaltina Kiniją genocidu, bet Pekinas tokius pareiškimus atmeta.
Penktadienį atidarymo ceremonijoje dalyvavo nedaugelis pasaulio lyderių, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. JAV, Australija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir dar virtinė šalių nepasiuntė į ceremoniją savo diplomatinių atstovų, reikšdamos savo nepritarimą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, įskaitant priemones prieš uigūrus.
