Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl penkių afganistaniečių slėpimo
Prokurorės nutarime konstatuota, kad šiame ikiteisminiame tyrime specialiaisiais liudytojais apklaustų asmenų, kurių sodyboje kelias paras buvo apsistoję penki Afganistano piliečiai, veiksmai negali būti vertinami kaip aktyvūs slėpimo veiksmai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia.
Ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną šių metų rugsėjo viduryje pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, gavusi duomenų, kad penki neteisėtai Lietuvos sieną perėję afganistaniečiai kelias paras gyvena Ignalinos rajone esančioje sodyboje.
Apie juos pasieniečiai sužinojo, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš Lietuvos.
Anot prokuratūros pranešimo, atliekant ikiteisminį tyrimą, trys minėtoje sodyboje gyvenantys Lietuvos piliečiai apklausti specialiaisiais liudytojais. Kaip liudytojai apklausti sodyboje rugsėjo 5–8 dienomis gyvenę afganistaniečiai, Lietuvos advokatė, teikusi jiems teisinę pagalbą, surinkti kiti tyrimui svarbūs duomenys.
Nustatyta, kad neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą patekę penki Afganistano piliečiai į sodybą Ignalinos rajone rugsėjo 5 dieną atėjo prašyti maisto ir nakvynės. Sodybos šeimininkai leido jiems apsistoti, davė maisto, suteikė galimybę susisiekti telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis su Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) atstovu ir lietuve advokate.
Ši kreipėsi į EŽTT, prašydama taikyti užsieniečių atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Rugsėjo 8 dieną Strasbūro teismas priėmė sprendimą jas taikyti, kad afganistaniečiai nebūtų išsiųsti iš Lietuvos į tėvynę, kur jiems gresia kankinimai ir mirtis.
Ikiteisminiam tyrimui dėl galimo neteisėtų migrantų slėpimo vadovavusi prokurorė Renata Blaškauskienė konstatavo, kad aktyvių slėpimo veiksmų specialieji liudytojai neatliko, jokio atlygio už suteiktą užsieniečiams prieglobstį negavo.
Nustatyta, kad priglaudusi sodyboje migrantus L. M. aktyviai bendravo telefonu su JTO atstovu ir advokate, pastarosios ne kartą teiravosi dėl savo veiksmų teisinio įvertinimo ir buvo patikinta, kad jos veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties.
Dėl neteisėto sienos kirtimo fakto ikiteisminis tyrimas nepradėtas, konstatavus, kad afganistaniečiai tai padarė turėdami tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise ir jų veika vertintina kaip padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko daugiau nei 4.200 neteisėtų migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija, o iki sausio vidurio pasienyje su Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis.
