Viešieji pirkimai keliasi į naują lygį – geriausiųjų laukia apdovanojimai
Viešųjų pirkimų procesų valdymo sistemą kurianti UAB „EcoCost“ antrą kartą iš eilės organizuoja efektyviausių ir pažangiausiai skaitmenines technologijas naudojančių perkančiųjų organizacijų rinkimus.
Apdovanojimai bus įteikti 2022 m. sausio 20-21 d. „Verslo žinių“ ir UAB „EcoCost“ organizuojamoje konferencijoje „Viešieji pirkimai 2022: sprendimai verslui“.
„Įprastiniai organizacijų viduje vykstantys viešųjų pirkimų procesai yra orientuoti į kontrolę. Tai nestebina, nes iki šiol viešųjų pirkimų (VP) reglamentavimas nuolat griežtėjo. Dabar pasiekėme tokį tašką, kai dar didesnis ir detalesnis reglamentavimas veda į aklavietę, todėl turime pakeisti savo požiūrį į VP organizavimą,“ – ragina Karolis Šerpytis, UAB „EcoCost“ vadovas. Anot jo, kontrolė, kaip pagrindinis tikslas viešuosiuose pirkimuose turi po truputį užleisti vietą veiklos efektyvumui. Toks kelias paskatintų savaime keistis organizacijas į gerąją pusę.
„Organizacijos, kurios stengiasi, kad pirkimai iš tikrųjų suteiktų kuo daugiau naudos pačiai įstaigai, turi būti pastebėtos ir pripažintos“, – apie apdovanojimų svarbą kalba K. Šerpytis.
[infogram id="5e552f2c-48fb-407e-80ee-0498d433b18f" prefix="T53" format="interactive" title="TR: Ecocost"]
[infogram id="ae7318a2-fe3e-4fee-bbdb-db3548cf60a0" prefix="LNU" format="interactive" title="TR:Ecocost"]
Perkančiosios organizacijos rungiasi 4 kategorijose: labiausiai skaitmenizuotos ir efektyvios centrinės valdžios institucijos, vietos savivaldos organizacijos, valstybės ir savivaldybių įmonės, viešieji juridiniai asmenys.
Užsiregistruoti į konferenciją ir nominuoti perkančiąsias organizacijas galima šiame tinklapyje: konferencijos.vz.lt/viesieji-pirkimaiPereiti prie VP skaitmeninėje aplinkoje – rimtas iššūkis, nes pirkimo procesų valdymas duomenų lygyje keičia organizacijos nusistovėjusius procesus ir darbuotojų elgesį. Perėjus prie skaitmeninės aplinkos daugelis proceso dalyvių: iniciatorių, pirkimo vykdytojų, komisijos narių, ekspertų, – pildo, papildo, keičia konkretaus pirkimo duomenis, o dokumentai pagal tuos duomenis parengiami automatiškai.
Šiuos procesus sunkiau įdiegti, tačiau jie turi didžiulę naudą – reikšmingai sumažėja techninio darbo ir klaidų tikimybė, surenkama daug duomenų apie darbuotojų veiksmus ir pačius sprendimų priėmimo procesus.
Šie duomenys tinka ne tik analizei ir įžvalgoms. Jie leidžia nustatyti, kaip organizacijos viešųjų pirkimų funkcija atrodo svarbių VP kriterijų šviesoje.
Įvairūs pjūviai
„Duomenys yra atspirties taškas, kuris leidžia suderinti valstybės keliamus tikslus, organizacijų vadovų keliamus tikslus bei darbuotojų darbą į vientisą sistemą. Sistema pateikia rodiklius, kurie leidžia įvertinti, ar pasiekti nustatyti tikslai, o šie rodikliai skaičiuojami įvairiais lygiais – darbuotojo, skyriaus, departamento, organizacijos“, – pasakoja K. Šerpytis.
Darbuotojams nebereikia „Excel“ lentelėje pildyti ataskaitų vadovui, kurias vadovas teikia kitam vadovui. Kiekvienas vadovas ar darbuotojas turi prieigą prie ataskaitų bet kuriuo metu. Kiekvienas darbuotojas gali susipažinti su rodikliais, pagal kuriuos vertinamas jo darbas.
Dalis organizacijų jau priėmė šį iššūkį ir teigiamai vertina rezultatus. Pirkimus centralizavo ir skaitmenizuotai valdo Krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų pirkimus centralizuojanti Gynybos resursų agentūra, Lietuvos geležinkelių įmonių grupė, Policijos departamentas, CPO LT ir kitos organizacijos. Šios organizacijos centralizavo pirkimus naudodamos „EcoCost“ viešųjų pirkimų valdymo sistemą.
„Vargu ar būtų įmanoma be informacinių sistemų suformuoti didelius pirkimo centrus, kuriuose sutelkti pirkimo specialistai teikiantys savo paslaugas perkančiosioms organizacijoms“, – pažymi „EcoCost“ vadovas. Sistemos, duomenys, vertinimo rodikliai yra tos dėlionės dalys, be kurių vargu ar įmanoma viešuosius pirkimus pakelti į aukštesnį lygį.
„Ir svarbiausia – perkančiosios organizacijos turi norėti pasiekti vis geresnių rezultatų viešuosiuose pirkimuose, tikimės, kad labiausiai skaitmenizuotų ir efektyvių organizacijų apdovanojimai taps nuolatiniai ir paskatins perkančiąsias organizacijas siekti įvertinimo ir tobulėjimo“, – mintimis dalinasi K. Šerpytis.
Reglamentavimo gniaužtai
Anot jo, šis jau antrus metus organizuojamas konkursas turi atkreipti dėmesį į viešuosiuose pirkimuose susidariusią padėti ir paskatinti ją keisti.
Lietuvos Viešųjų pirkimų įstatymo apimtis per pastaruosius dešimt metų nuo 65 puslapių išaugo iki 140. Tokia reglamentavimo ir kontrolės lavina nulėmė, kad VP dalyviu pagrindiniu tikslu tampo siekis atitikti reikalavimams.
„Dabar dažnai sulaukiame veiklos imitavimo, o ne geriausio įmanomo pirkimų rezultato“, – akcentuoja K. Šerpytis.
Pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) įrašyta, kad vadovas atsakingas už visus pirkimus. Vadovas savo ruožtu vidaus įstaigos taisyklėse paprastai nustato, kad pirkimo iniciatorius yra atsakingas už pirkinio specifikaciją, pirkimo vykdytojas – už procedūrą, o VP komisija – už sprendimą. Tokiu būdu nubrėžiamos labai aiškios atsakomybės ribos, tačiau už galutinio rezultato kokybę neatsako niekas.
„Pirkimo iniciatorius parengia pirkimo specifikacijas ir perduoda jas pirkimų vykdytojui, kuris, kaip ir pirkimų komisijos nariai, stengiasi atitikti įvairius reglamentavimo punktus, ir niekas šioje grandinėje nesistengia įsigyti tinkamos prekės ar paslaugos už geriausią kainą“, – komentuoja „EcoCost“ vadovas. Anot jo, pirkimo iniciatorius turėtų bendradarbiauti su pirkimų vykdytoju.
Kai atitikti neįmanoma
Dažnai perkančiosios organizacijos paprastus kasdieninėje veiklos naudojamas prekes ir paslaugas perka konkursuose, kuriuose dalyvauja vienas ar du tiekėjai.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus pietinė dalis sparčiai keičiasi – už Liepkalnio viena po kitos kuriasi gamybos ir logistikos įmonės. Čia jau formuojasi pramonės ašis, tampanti naujuoju sostinės verslo magnetu.
Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderės Skaylink akcijų paketą Vodafone.
Kaunas keičiasi, auga ir gražėja – su šiuo pastaraisiais metais vis dažniau kartojamu teiginiu nebesiginčija niekas. Tačiau laikinosios sostinės ir jos apylinkių transformacija nebūtų įmanoma be nekilnojamojo turto vystytojų, kurie įgyvendindami ambicingus projektus keičia miesto veidą ir kuria naujus gyvenimo kokybės standartus.
Europos Sąjunga imasi revoliucinės pakuočių politikos reformos. 2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių. Jos paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją, akcentuoja Živilė Ramoškienė, RecyClass auditorė ir MB „Ecogrant“ vadovė.
„Jeigu nori įsigyti tinkamą prekę už geriausią įmanomą kainą, turi pats ieškoti tiekėjų ir paraginti juos dalyvauti konkurse, tačiau dažnai VP konkursų organizatoriai nekelia sau tokio tikslo. Jiems svarbiau atitikti VPĮ, jo poįstatiminiams teisės aktams ir vidaus tvarkoms, – pažymi K. Šerpytis. – Pirkimų specialistai tokiu būdu stengiasi išvengti biurokratinio terorizmo, kuris vadovaujasi VPĮ ir kurio realiame gyvenime neįmanoma atitikti.“ „EcoCost“ pastebėjo, kad yra organizacijų sugebančių į savo konkursus pritraukti daugiau tiekėjų. Paaiškėjo, kad jos savo pirkimų specialistams iškėlusios tikslą, jog konkurse turi dalyvauti mažiausiai trys tiekėjai. Tokiu būdu specialistai patys ieško tiekėjų ir didina konkurenciją.
Išeitis yra
Organizacijos ir verslas sukasi nepasitikėjimo karuselėse. Tiekėjai nepasitiki organizacijomis, pastarosios nepasitiki tiekėjais. Kai yra toks nepasitikėjimas, organizacijos stengiasi sutartyse aptarti visus atvejus, tačiau visko numatyti neįmanoma. Ypač sunku iš anksto standartizuoti visus procesus, kai perkami informacinių technologijų sprendimai.
„Tam tikru metu IT bendrovė pradeda stengtis formaliai įvykdyti visus punktus, o ne patenkinti pirkėjo poreikius. Organizacija negauna to, ko nori, tačiau nieko negali padaryti“, – komentuoja „EcoCost“ vadovas.
Tačiau išeitis iš šio užburto rato yra. Anot jo, VP vykdytojai ir iniciatoriai turi būti suinteresuoti kartu pasiekti kuo geresnį pirkimų rezultatą.
„Reikia nusistatyti tinkamus tikslus ir mažiau reglamentuoti, kaip juos pasiekti“, – pataria K. Šerpytis. Įstaigos gali pasitelkti ir tokius procesų valdymo įrankius kaip „EcoCost“ skaitmeninė viešųjų pirkimų platforma.
