VRM vadovė: yra priežasčių pratęsti nepaprastąją padėtį, situacija nepagerėjusi
„Priežastys pratęsti nepaprastąją padėtį yra ir mes šį pasiūlymą pateiksime Vyriausybei su tam tikrais pakeitimais, atsižvelgus į tą praktiką ir iškilusius naujus poreikius“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovė.
Jos teigimu, situacija nėra pagerėjusi, kadangi Baltarusijoje esančių migrantų skaičius vis dar nesikeičia, taip pat negerėja ir situacija pasienyje su Lenkija.
„Mes vertiname situaciją kaip nepagerėjusią todėl, kad nuo 7.000 iki 15.000 migrantų vis dar yra Baltarusijoje ir jie dar nėra grąžinti į savo kilmės šalis. Mes matome situaciją tarp Baltarusijos ir Lenkijos sienos – įtampos tikrai nemažėja“, – teigė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, šiuo metu matome ir kitų rizikų, dėl kurių verta pratęsti nepaprastąją padėtį.
„Taip pat matome ir naujas tendencijas, kurios atskleidžia, kad bandoma koncertiną ar fizinį barjerą pažeisti, ir tame galimai dalyvauja Baltarusijos pareigūnai, taip pat mes matome ir antrinės migracijos rizikas“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
„Matome, kad bandoma ieškoti naujų būdų organizuojant žmonių kontrabandą, tame yra Baltarusijos, Ukrainos piliečiai, matome ir mūsų nusikalstamo pasaulio susivienijimo bandymų bendradarbiauti su Baltarusijos nusikaltėliais“, – pridūrė ji.
Ketinama pratęsti mėnesiui
VRM siūlo nepaprastąją padėtį pasienio ruože su Baltarusija ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo pratęsti iki kitų metų sausio 9 d. 24 val.
Ministerija taip pat siūlo ir išplėsti teritoriją, kurioje galiotų nepaprastosios padėties ribojimai – norima, kad režimas galiotų ir pasienyje su Lenkija.
„Su Lenkija atsirado sprendimas dėl antrinės migracijos, nes matome jos riziką. Matome nusikalstamo pasaulio bandymus organizuoti, bendradarbiaujant su Baltarusijos nusikaltėliais“, – sakė A. Bilotaitė.
„Mes turime ne vieną tokį atvejį. Mūsų žvalgybos institucijos taip pat indikuoja apie tokias rizikas ir tai yra būdas užtikrinti griežtesnę kontrolę, patikrinimus ir užkirsti kelią antrinei migracijai“, – kalbėjo ji.
Ministrė patikino, kad Lietuvos piliečiai turės galimybę vykti į Lenkiją, tačiau nepaprastosios padėties režimas leis pareigūnams tikrinti įtarimą keliančius automobilius.
Turi klausimų dėl pasienio su Lenkija
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako palaikantis siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, tačiau ragina diskutuoti dėl tokio režimo įvedimo būtinybės pasienyje su Lenkija.
„Nepaprastosios padėties įvedimo pagrindai visada turi būti aiškūs ir pagrįsti tam tikrais reikalavimais. Jei per Lenkijos ir Lietuvos sieną būtų suaktyvėjęs nelegalų pervežimas, kol kas mes žinome, kad fiksuoti pavieniai atvejai. Ar to pakanka? Svarstysime, žiūrėsime, ką siūlo tarnybos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė ministras.
A. Anušausko teigimu, dėl būtinybės pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija „nekyla didelių klausimų ir abejonių“.
„Manau, kad dabar ji bus pratęsta, o ar bus sausio mėnesį, priklausys, kaip keisis situacija“, – sakė jis.
Siūloma uždrausti palikti apgyvendinimo vietas
VRM taip pat siūlo nustatyti asmenų, esančių stovyklose Lietuvoje, kurie oficialiai nėra įleisti į Lietuvą, judėjimo ribojimą – uždrausti jiems palikti apgyvendinimo vietas.
Taip pat numatoma ir atsisakyti tam tikrų priemonių – nebetaikyti nepaprastosios padėties ribojimų 200 m teritorijoje aplink migrantų apgyvendinimo centrus, nes „iki šiol nenustatyta jokių rizikų, dėl kurių reikėtų nepaprastųjų priemonių taikymą tęsti tokioje teritorijoje“.
A. Anušausko teigimu, karių pasitelkimas priklauso nuo VRM poreikių.
„Dabar akivaizdu, kad nereikia karių padėti Migracijos departamentui, jie baigė darbą šią savaitę, nebereikia karių saugoti apgyvendinimo vietų, nes ten jų buvo 14 ir parama iš esmės situacijos nekeitė ir tų pabėgimų skaičius reikšmingai sumažėjęs“, – dėstė ministras.
Kariai Migracijos departamentui talkino teikdami užsieniečiams informaciją apie jų teisinę padėtį šalyje.
Kol kas galioja iki gruodžio 9-osios
Be kita ko, anot ministrės A. Bilotaitės, siūloma užtikrinti galimybę žurnalistams patekti į migrantų apgyvendinimo vietas.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis įvesta iki gruodžio 9 d.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko beveik 7.700.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4.200 migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
