Prezidentas pasirašė įstatymą dėl 100 Eur išmokos senjorams už skiepus

„Pasirašiau įstatymą dėl 100 Eur, nors jis turi tam tikrų aspektų, kurie galbūt ir iš moralinės, ir iš kitos pusės yra kritikuotini ar kvestionuotini. Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, bet mums reikia galvoti ir apie paskatas“, – ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį sakė šalies vadovas.

Jis teigė, kad jei apie paskatas skiepijant nuo COVID-19 būtų pradėta svarstyti anksčiau, šiuo metu būtume geresnėje epidemiologinėje situacijoje.

G. Nausėda dar kartą pažėrė kritikos Vyriausybei dėl skiepijimo tempų sulėtėjimo vasaros pradžioje.

„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimo tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70% iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – nurodė jis.

Šalies vadovas sakė, kad koronavirusu užsikrečia ir skiepyti, tačiau jų sergamumas ir mirtingumas yra ženkliai mažesnis nei neskiepytųjų.

„Skiepijimasis lieka pačia svarbiausia priemone ir svarbiausia, kad mes turėtume Europos Sąjungos mastu galvoti apie bendrus pirkimus, rengiantis pandemijos tąsai“, – dėstė G. Nausėda.

Reaguodamas į prezidento kritiką, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje.

„Suvaldžius tuometinę pandemijos bangą ir sumažėjus naujų atvejų skaičiui, dalis žmonių klaidingai pamanė, kad ir grėsmė susirgti gerokai sumažėjo. Ir dėl to, deja, nukėlė savo apsisprendimą skiepytis vėlesniam laikui“, – ministerijos perduotame komentare teigia ministras.

Jis sako, kad, nepaisant pastangų skatinti gyventojus skiepytis, „dalis žmonių vis dar nepasitiki mokslu ir medicina, o dalis piliečių nepasitiki ir vieni kitais, ir valstybe“.

Ministras atkreipia dėmesį, jog iki pat liepos pradžios Lietuvoje vakcinacija vyko sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Pasak jo, besiskiepijančių žmonių pastangomis „nuo pačios vakcinacijos pradžios buvome ir šiandien tebesame sparčiausiai besiskiepijanti valstybė visoje Rytų Europoje“.

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1.787.000 žmonių – 63,9% gyventojų.