2021-10-08 16:30

Pandoros šešėlio persekiojamas A. Babišas mėgina išlaikyti valdžią parlamento rinkimuose

Čekijos premjero Andrejaus Babišo rinkiminės agitacijos plakatas. Bernadetto Szabo („Reuter“/„Scanpix“) nuotr.
Čekijos premjero Andrejaus Babišo rinkiminės agitacijos plakatas. Bernadetto Szabo („Reuter“/„Scanpix“) nuotr.
Čekija šį savaitgalį sugužės prie balsadėžių, kur valdančiajai verslininko Andrejaus Babišo partijai „ANO 2011“ rimtą iššūkį turėtų mesti ne tik opozicinė centro dešinė, tačiau ir euroskeptinės jėgos, o apklausos prognozuoja atkaklią kovą.

„Politico“ skelbiamų apklausų duomenimis, A. Babišo partija turėtų surinkti apie 26% balsų, antra vieta prognozuojama aljansui „Einame kartu“ su 21% palaikymu, o 18% apklaustųjų paramą išreiškė Piratų partijai ir nepriklausomai Merų sąjungai. Apie 11% balsų turėtų atitekti euroskeptikams bei griežtos imigracijos politikos šalininkams „Laisvės ir tiesioginės demokratijos“ partijai.

Dar po 5% balsų turėtų pasidalinti trys partijos – Bohemijos ir Moravijos Komunistų partija, Čekijos socialdemokratų partija bei naujai įkurta partija „Pažadas“.

A. Babišui tenka atlaikyti spaudimą dviem frontais. Vienoje pusėje rimtą kovą žada „Einame kartu“ sąjunga, kurią sudaro trys konservatyvios krikščionių-demokratų partijos, rašo BBC. Čekijos Piratų partija, kontroliuojanti sostinės Prahos savivaldybę bei sudariusi sąjungą su mažesnių miestų merų koalicija taip pat pretenduoja atsiriekti nemažą porciją balsų.

Kitoje pusėje – kraštutinės dešinės jėgos su „Laisvės ir tiesioginės demokratijos“ (SPD) partija irgi kėsinasi nugvelbti dalį rinkėjų iš valdančiųjų. Partijos lyderis Tomio Okamura rinkimų kampanijoje pasižymėjo aštriais pasisakymais migracijos klausimu, o po partijos skėčiu vietą rado skiepų priešininkai. Partija neslepia apetito dalyvauti formuojant būsimą vyriausybę, tačiau jau iškėlė sąlygą, kad dalyvaus vyriausybės veikloje tik tuo atveju, jei bus pažadėtas referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje.

„Čekija šiuo metu yra kryžkelėje tarp to, kas yra nauja ir sena, tarp Rytų ir Vakarų“, — BBC sakė Ludekas Stanekas, komikas ir politikos apžvalgininkas. „Vyrauja didelis nerimas, kad šalis gali būti labiau pastūmėta į Rusijos įtakos sferą. O to tikrai nesinori, nes puikiai prisimenu rusų okupaciją, tai nebuvo smagu“, — įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Šalyje yra nemažai manančių, kad A. Babišas tapo politiškai izoliuotas, o jo vienintelis būdas išlikti valdžioje – koalicija su euroskeptiškomis ir populistinėmis jėgomis. Patys rinkimai šalyje laikomi referendumu dėl A. Babišo vykdomos politikos, rašė „Euronews“.

Atverta Pandora

Papildomų nežinomųjų į rinkimus atnešė neseniai per pasaulį nuvilnijęs „Pandoros popierių“ skandalas, kuriame minimas ir pats A. Babišas. Išaiškinta, kad A. Babišas naudojosi ofšorinės kompanijos paslaugomis britų kontroliuojamose Mergelių salose tam, kad 2009 metais įsigytų nekilnojamo turto Prancūzijos Rivjeroje, nors pats sandoris laikytas paslaptyje. 22 mln. Eur vertės 5 miegamuosius turintys apartamentai yra Mouginso miestelyje, apie 20 km į šiaurę nuo Kanų kurorto, ir yra įsispraudę tarp istorinės pilies bei miško.

Apartamentai įsigyti maždaug tuo metu, kai čekų spauda ėmė aprašinėti kitą istoriją, susijusią su A. Babišo verslu. Paaiškėjo, kad jo valdomas konglomeratas per tarpininkus valdė į pietus nuo Prahos įsikūrusį prabangų kurortą, kuris buvo įtariamas nesąžiningai pasisavinęs ES pinigus, skirtus smulkaus verslo skatinimui regione. ES prievaizdai vėliau aptiko „neatitikimų“ dėl to, kaip A. Babišo kompanijos įsisavino paramą, rašė „International Consotrium of Investigative Journalists“ (ICIJ), tačiau nėra įrodymų, kad ES pinigai būtų panaudoti perkant nekilnojamą turtą Prancūzijoje.

ICIJ kalbinti ekspertai teigė, kad sandoriui naudota ofšorinė schema galėjo padėti sumažinti mokesčius už pirkinį ir padėti paslėpti nuosavybę.

Šis skandalas pakerta A. Babišo kruopščiai kurtą ir puoselėtą įvaizdį, kaip politiko, nusiteikusio rimtai kovoti su korupcija ir mokesčių vengimu. Pats politikas kaltinimus atmeta ir pagrasino paduoti į teismą Piratų partijos lyderį Ivaną Bartošą dėl to, kad jis schemą pavadino „pinigų plovimu“.

Rinkimuose taip pat gali būti svarbi prezidento Milošo Zemano parama, kuris jau spėjo viešai pripažinti balsuosiantis už ANO, o opoziciją išvadino „sukčiais“. Patį M. Zemaną pastaruoju metu kamuoja sveikatos problemos. Žalingų įpročių nevengęs 77-erių politikas neseniai buvo 8 dienas hospitalizuotas be jokio oficialaus paaiškinimo. Prezidentūra vėliau išplatino pranešimą, kad M. Zemaną kamuoja nuovargis ir dehidratacija, tačiau šalyje netruko pasklisti gandai apie rimtesnes sveikatos problemas, o kancleriui radijo eterio metu teko neigti gandus apie prezidento mirtį. M. Zemanui anksčiau diagnozuotas 2-ojo  tipo diabetas, jis nepakyla iš neįgaliųjų vežimėlio.

M. Zemanas pažadėjo, kad vyriausybę formuoti paves daugiausia balsų gavusios partijos lyderiui. Kol kas realiausia, kad tai bus A. Babišo partija, tačiau jai gali kilti keblumų formuojant koaliciją.

„A. Babišas turi stiprų sąjungininką prezidento M. Zemano asmenyje ir kadangi dvi pagrindinės A. Babišo varžovės yra koalicijos, kurių M. Zemanas nė nepripažįsta politiniais subjektais, jis dar kartą paskirs formuoti vyriausybę A. Babišui“, — „Euronews“ sakė politikos apžvalgininkas Jiri Pehe.

Piratų partija savo kampaniją orientuoja į jaunesnį elektoratą ir ragina sugrįžti prie šalies ateities kurso. „Melas yra nekompetentingų žmonių bruožas. A. Babišas gali meluoti kitiems, tačiau mums tiesa apie jį jau aiški“, — kalbėjo partijos lyderis I. Bartošas.

Rinkimai prasidėjo penktadienį ir baigsis spalio 9, o rezultatų tikimasi sulaukti netrukus po balsavimo šeštadienio vakarą.

52795
130817
52791