JAV, JK ir Australijos aljansas prieš stiprėjančią Kiniją supykdė Prancūziją
Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas, JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir Australijos vyriausybės vadovas Scottas Morrisonas paskelbė bendrą pareiškimą dėl naujos saugumo partnerystės, pavadintos AUKUS, pranešė BBC.
Pareiškime skelbiama, kad AUKUS susitarimo dalyvės rems Australiją įsigyjant branduolinius povandeninius laivus Karališkajam Australijos kariniam jūrų laivynui.
„Šie pajėgumai skatins stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir bus panaudotos remiant mūsų bendras vertybes ir interesus“,- teigiama pareiškime.
„Mūsų šalys atnaujins ir sustiprins mūsų bendras galimybes atremti XXI amžiaus iššūkius“, — kalbėjo JAV prezidentas Joe Bidenas prezentacijos metu.
Nors partnerystė leidžia Australijai kurti branduolinius povandeninius laivus, valstybių vadovų komunikate pabrėžiama, kad Australija toliau lieka nebranduolinio ginklo valstybe ir laikysis šio įsipareigojimo.
Australija atsisakė sandorio dėl Prancūzijos suprojektuotų povandeninių laivų statybos.
2016 m. Prancūzija pasirašė 31 mlrd. Eur kontraktą dėl 12 povandeninių laivų Australijos kariniam jūrų laivynui statybos. Tačiau projektas vėlavo dėl Kanberos reikalavimų, kad daugelis komponentų būtų tiekiami vietoje.
AUKUS partnerystė taip pat apima dirbtinį intelektą, kvantines technologijos ir kibernetinę veiklą.
Trys lyderiai paskelbdami partnerystę AUKUS, Kinijos nepaminėjo, bet šis motyvas yra akivaizdus.
„Mūsų pasaulis tampa sudėtingesnis, ypač čia, mūsų regione, Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Tai veikia mus visus. Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono ateitis paveiks visų mūsų ateitį“, – sakė S. Morrisonas.
B. Johnsonas pridūrė, kad drauge su kolegomis dirbs dėl „stabilumo ir saugumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione išsaugojimo“.
Praėjusią savaitę lankydamasi Pietryčių Azijoje, JAV viceprezidentė Kamala Harris apkaltino Pekiną „veiksmais, keliančiais grėsmę taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai“, ypač Pietų Kinijos jūroje, kur pastaraisiais metais dažnai kildavo Kinijos teritorinių ginčų su kaimynėmis.
Sudėtingas projektas
Ateinančius pusantrų metų minimų trijų šalių techniniai darbuotojai ir karinių jūrų laivynų atstovai spręs, kaip modernizuoti Australijos pajėgumus. Pasak B. Johnsono, tai bus „vienas sudėtingiausių ir techniškai sunkiausių projektų pasaulyje, truksiantis dešimtmečius“.
Be povandeninių laivų laivyno, AUKUS suvienys jėgas ir dėl „kibernetinių, DI (dirbtinio intelekto), ypač taikomojo DI, kvantinės technologijų, tam tikrų povandeninių pajėgumų“, sakė J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas.
Jis ne kartą pabrėžė, kad sprendimas yra unikalus ir kad, neskaitant Australijos, JK yra vienintelė kita valstybė, gavusi JAV pagalbą atominių laivų laivynui sukurti.
„Ši technologija itin delikati, – sakė pareigūnas. – Laikome ją skirta ypatingam atvejui“.
Kinijai kuriant savo karinį jūrų laivyną ir nuolat metant iššūkį dešimtmečius trukusiam JAV kariniam dominavimui Azijoje, AUKUS sukūrimas akcentuojant povandeninius laivus turi „pasiųsti patikinimo ir ryžto išlaikyti stiprią atgrasomąją poziciją signalą“, pabrėžė minimas JAV pareigūnas.
Pasak jo, net ir be branduolinių ginklų naujieji povandeniniai laivai sudarys sąlygas Australijai „veikti daug aukštesniu lygiu“.
„Atominiai povandeniniai laivai tikrai turi geresnes nesusekamumo radiolokatoriais („stealth“), greičio, manevringumo, išlikimo charakteristikas ir išties didelį patvarumą“, – sakė pareigūnas.
„Bus daug daugiau mūsų karinių laivynų ir branduolinės infrastruktūros suderinamumo, – sakė jis. – Tai esminis sprendimas. Juo Australija, JAV ir JK susiejamos ištisoms kartoms.“
Dūris į nugarą
Bandydamas nuraminti Paryžių J. Bidenas sakė, kad Prancūzija yra „svarbi partnerė ir sąjungininkė“ Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Tačiau naujasis aljansas torpedavo Australijos susitarimą su Prancūzija dėl įprastinių povandeninių laivų pirkimo, asmeniškai remtą prezidento Emmanuelio Macrono.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Augant kibernetinių grėsmių skaičiui, didėja poreikis apsaugoti strateginės reikšmės objektus. Vienas iš būdų sustiprinti savo organizacijos sistemų atsparumą – saugumo operacijų centrų (SOC) paslauga, kuria pradėjo naudotis Ignalinos atominė elektrinė. Agnės Pastalienės, „Telia“ kibernetinio saugumo produktų vadovės, teigimu, tinkamas šios paslaugos teikėjo pasirinkimas gali lemti sėkmingą organizacijos veiklos tęstinumą.
S. Morrisonas ketvirtadienį ryte patvirtino, kad Australija atsisako šio kontrakto.
Anksčiau paskelbtame Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad amerikietiškų povandeninių laivų pasirinkimas „prieštarauja tarp Prancūzijos ir Australijos vyravusio bendradarbiavimo raidei ir dvasiai“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas ketvirtadienį piktinosi netikėtu Australijos sprendimu atsisakyti didelio povandeninių laivų pirkimo kontrakto, iškeičiant jį į amerikietiškus atominius povandeninius laivus.
„Tai tikrai dūris į nugarą. Užmezgėme pasitikėjimu grindžiamus ryšius su Australija ir šis pasitikėjimas buvo išduotas“, – radijui „France Info“ sakė J. Y. Le Drianas.
„Šiadien labai pykstu. Tokių dalykų sąjungininkai vieni kitiems nedaro“, – sakė jis.
„Šis staigus ir neprognozuotas sprendimas labai primena tai, ką darytų p. Trumpas“, – pareiškė J.-Y. Le Drianas, paminėdamas ankstesnį JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly Australijos apsigalvojimą ketvirtadienį pavadino „labai blogomis naujienomis kalbant apie žodžio tęsėjimą“ ir pridūrė, kad Paryžius „aiškiai mato, kaip JAV elgiasi su savo sąjungininkėmis“.
„Geopolitikos ir tarptautinių santykių prasme tai rimta“, – sakė ji radijui RFI.
Kontraktas su Prancūzija pasirašymo metu buvo vertas maždaug 50 mlrd. AUD (31 mlrd. Eur). Pastaruoju metu jis buvo vertinamas maždaug 90 mlrd. AUD.
Prancūzų kompanija buvo sutikusi pastatyti 12 įprastinių povandeninių laivų, bet užsakymo įvykdymas vėlavo kelerius metus, biudžetas buvo gerokai viršytas, kilo komplikacijų dėl Australijos vidaus politikos.
Apie AUKUS paskelbta Kinijai užimant vis agresyvesnę poziciją ir Australijai dėl to didinant išlaidas gynybai.
S. Morrisonas su J. Bidenu vėl kalbėsis rugsėjo 24 dieną, šįkart – akis į akį. Susitikimas įvyks per pirmą „Ketverto“ („Quad“) diplomatinės grupės – JAV, Australijos, Japonijos ir Indijos (ši grupė laikoma atsvara Kinijai regione) susitikimą Baltuosiuose rūmuose.
ES neinformavo
Europos Sąjunga nebuvo (ES) informuota apie kuriamą naują JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos saugumo aljansą (AUKUS), ketvirtadienį pareiškė Bendrijos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano.
„ES nebuvo informuota apie šį projektą, apie šią iniciatyvą“, – sakė P. Stano, per spaudos konferenciją atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą.
Jis nurodė, kad Briuselis palaiko kontaktus su virtine partnerių, siekdamas „daugiau sužinoti“ apie šį aljansą, ir pabrėžė, jog būtina įvertinti tokio projekto pasekmes.
„Turėsime aptarti tai ES viduje, su valstybėmis narėmis, siekiant įvertinti tokio pareiškimo apie aljanso sukūrimą pasekmes“, – kalbėjo J. Borrellio atstovas.
