EK pirmininkė apie ES iššūkius: pandemija nesibaigė, Lietuva dėl migrantų krizės neliks viena
„Tikimasi, kad 19 ES šalių ekonomikų dar šiais metais pasieks ikipandeminį lygį, o kitos prie jų prisijungs kitais metais. Euro zonos ekonomikos augimas paskutinį ketvirtį pralenkė JAV ir Kinijos augimą“, – trečiadienį Strasbūre skaitydama savo metinį pranešimą sakė U. von der Leyen.
U. von der Leyen pabrėžė, kad nori „konsensuso“ dėl potencialų reformų Bendrijos fiskalinių taisyklių srityje, kurios iki pandemijos ribojo ES valstybių skolos ribas.
ES, anot EK pirmininkės, turi įvertinti, kaip krizė paveikė ekonomiką, padidino valstybių skolas ir nevienodai paveikė skirtingus sektorius.
„Europos Komisija atnaujins diskusijas dėl fiskalinės politikos taisyklių artimiausiomis savaitėmis. Mūsų tikslas yra surasti konsensusą dar iki 2023 m.“, – nurodė EK pirmininkė.
ES fiskalinių taisyklių pamatai dėl valdžios sektoriaus deficito bei skolos dydžio – atitinkamai 3% ir 60% BVP – buvo padėti dar 1992 m. pasirašytoje Mastrichto sutartyje. Joje iškelti reikalavimai po kelerių metų buvo įtvirtinti Stabilumo ir augimo pakte, kuris iki šių dienų yra pagrindinis fiskalinių taisyklių ramstis. ES šalys teigia, kad seniai įsigalėjusios taisyklės nebeatitinka šių dienų realijų ir turėtų būti peržiūrėtos. Italija ir Prancūzija laikosi vieno požiūrio šiuo klausimu.
EK pirmininkės pristatyta užduotis nebus lengva, nes Šiaurės šalys aktyviai priešinasi Pietų Europos šalių norams atlaisvinti skolinimosi varžtus.
ES nepakartos 2007–2008 metų finansų krizės klaidos ir, Bendrijai atsigaunant po COVID-19 pandemijos, staigaus perėjimo prie griežto biudžeto taupymo nebus, sakė EK pirmininkė.
Anot U. von der Leyen, praėjusį kartą prireikė aštuonerių metų, kol ES bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl pasiekė ikikrizinį lygį.
„Tos pačios klaidos nebekartosime“, – pareiškė ji.
Finansų krizę ji pavadino „pamokoma istorija“, kurioje „Europa per anksti paskelbė pergalę ir tai mums brangiai kainavo“.
EK pirmininkė teigė, kad pandemija parodė, kad ES yra pernelyg priklausoma nuo Azijos rinkos.
„Mes šiuo metu priklausome nuo produkcijos, kuri gaminama Azijoje, turime dėti visas pastangas, kad situacija pasikeistų. Pasiūlysime naują Europos lustų aktą. Turime sujungti mūsų pasaulinės klasės mokslo, projektavimo ir bandymų pajėgumus. Turime koordinuoti ES ir nacionalines investicijas visoje vertės grandinėje. Tikslas yra drauge sukurti moderniausią europinę lustų ekosistemą, taip pat ir pramonę, kad galėtume patys saugiai jais apsirūpinti ir plėtotume naujas rinkas novatoriškoms Europos technologijoms“, – kalbėjo EK pirmininkė.
EK pirmininkė, kalbėdama Strasbūre, teigė, kad Bendrija tikrai gali įgyvendinti ir šį ambicingą tikslą.
„Žinau, kad tai yra labai platūs užmojai, kad kažkas sakys, kad to neįmanoma padaryti, tačiau patirtis rodo kitaip. Užsitikrinkime lyderio poziciją šioje srityje“, – teigė EK pirmininkė.
Dėmesys – saugumui
EK pirmininkė pranešė, kad ES padidins savo finansinę pagalbą Afganistanui 100 mln. Eur. Tiesa, U. von der Leyen nepasakė, kaip parama bus dalinama, nes Talibanas šiuo metu visiškai kontroliuoja šalį.
EK pirmininkė teigė, kad tai, kad ES neįsitraukia aktyviau į užsienio politiką, yra visų pirma ne pajėgumų, o politinės valios trūkumo išraiška.
EK pirmininkė pastebėjo, kad šalys narės net aktyviai nesidalina žvalgybine informacija.
EK pirmininkė pranešė, kad kitais metais, Prancūzijai perimant pirmininkavimą ES, EK kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanuelliu Macronu ketina sušaukti ir Europos gynybos viršūnių susitikimą. Kol kas U. von der Leyen neįvardijo, kada tiksliai ji turėtų įvykti.
„Laikas Europai pakilti į kitą lygį“, — sakė EK pirmininkė.
U. von der Leyen pabrėžė, kad grėsmių pobūdis pastaruoju metu keičiasi. Tam, kad pakenktum kitai šaliai, pakanka telefono ir kompiuterio, nebereikia kariuomenės. Autoritatiniai režimai ieško ir kitų būdų pakenkti ES.
„Pažvelkite, kas dedasi prie mūsų sienos su Baltarusija. Minsko režimas žmones pavertė įrankiais. Susodino juos į lėktuvus ir parodė kelią Europos sienos link. To negalima toleruoti. Ir tai rodo greita Europos reakcija. Galite būti tikri, toliau palaikysime Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Ir vadinkime daiktus tikraisiais vardais: tai hibridinė ataka, kuria siekiama destabilizuoti Europą“, — trečiadienį nurodė EK pirmininkė.
„Ieškosime būdų, kaip galime reaguoti į tokią agresiją. Kol nerasime būdų, kaip suvaldyti migraciją, mūsų priešininkai tuo naudosis“, – sakė EK pirmininkė.
Anot EK pirmininkės, kiekviena šalis privalo prisidėti prie ES pastangų kurti bendrą migracijos sistemą. EK pirmininkė paragino paspartinti procesą ir aktyviai prisijungti prie migracijos problemos sprendimo.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
„Autoritariniai režimai bando plėsti savo įtaką, Europa privalo būti labiau matoma užsienio politikos kontekste“, – sakė EK pirmininkė.
Sveikino solidarumą
EK pirmininkė savo metiniame pranešime didelį dėmesį skyrė sėkmingai ES skiepijimo kampanijai ir džiaugėsi, kad ES pavyko paskiepyti daugiau nei 70% suaugusiųjų.
„Vadovaujamės mokslininkų rekomendacijomis, mes aprūpinome vakcina ne tik Europą, bet ir tiekėme vakciną visam pasauliui. Mes vieninteliai 50% ES pagamintų vakcinų dozių išdalijome likusiam pasauliui. Mums pavyko, nes mes elgėmės vieningai – teigė EK pirmininkė.
U. von der Leyen paskelbė, kad ES skurdžioms šalims ketina iki kitų metų vidurio skirti papildomas 200 mln. COVID-19 vakcinos dozių. Tai bus papildomos vakcinos dozės prie ES jau pasižadėtų 200 mln. vakcinos dozių. EK pirmininkė trečiadienį priminė, kad ES eksportavo daugiau nei 700 mln. vakcinos dozių į 130 šalių. 700 mln. vakcinos dozių buvo padalintos Bendrijos viduje.
„Pandemija dar nesibaigė. Mūsų visuomenė vis dar kenčia, kadangi gyvybes ir toliau gęsta ir negalime jų grąžinti, negalime grąžinti ir prarasto laiko jaunajai kartai“, – teigė EK pirmininkė.
U. von der Leyen pabrėžė, kad kiti metai Europai taip pat bus „egzaminų metai“.
Tai buvo antroji U. von der Leyen metinė kalba. Kalba truko apie valandą laiko. Praėjusiais metais jos kalba truko 79 minutes, daugiausiai dėmesio tuomet buvo skirta sveikatos temai, naujo koronaviruso pandemijai. Dažniausiai kalboje vartoti žodžiai buvo – ekonomika, technologijos ir solidarumas.
