Į pareigūnus prie Seimo paleistas sprogmuo, protestuotojai išvaikyti
Sprogimo garsas buvo girdėti už kelių kilometrų. Vietoje dirbantys pareigūnai BNS patvirtino, kad sprogmenį panaudojo ne jie.
Riaušių policija apie 2 val. nakties baigė išsklaidyti nuo Seimo nesitraukusius protesto akcijos dalyvius. Jie išvaikyti pareigūnams su skydais pamažu judant į priekį ir naudojant ašarines dujas.
Trečiadienio ryto duomenimis, dėl riaušių prie Seimo rūmų sulaikyti 26 asmenys.
Užtvėrė išėjimus
Antradienio pavakarę mitinguojanti minia užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo.
Prie parlamento rūmų atvykę riaušių policijos pareigūnai ėmė po vieną išvesti aršiausius mitinguotojus, paleido ašarinių dujų srovę, ėmė stumti juos nuo įėjimų į Seimą.
Pareigūnai taip pat atkirto žmones nuo vidinio Seimo kiemo vartų, kuriuos mitinguotojai buvo užblokavę. Taip buvo siekiama parlamentarams sudaryti galimybę išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės.
Anot LRT, per susirėmimą protestuotojai policiją apmėtė akmenimis ir buteliais, vienas policijos pareigūnas buvo sužeistas.
Nukentėjo ir keletas protestavusių žmonių, kuriems prireikė medikų pagalbos. BNS praneša apie mažiausiai porą asmenų subintuotomis galvomis, keliems buvo plaunamos akys dėl ašarinių dujų.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių organizavimo prie Seimo rūmų, pranešė policijos vadovas Renatas Požėla.
Keli tūkstančiai žmonių antradienio rytą susirinko prie Seimo išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams imuniteto koronavirusui neturintiems ar nesitestuojantiems žmonėms.
Vakarop protestuotojai blokavo išėjimus tiek iš trečiųjų, tiek antrųjų Seimo rūmų, pranešė BNS. Pirmieji parlamentarai, palikę patalpas vos pasibaigus neeiliniam Seimo posėdžiui, išėjo iš pastato. Kita dalis politikų liko viduje.
Iš Seimo bandęs išeiti konservatorius Laurynas Kasčiūnas buvo apsuptas ir aprėktas minios, o į kitą konservatorių Sergejų Jovaišą vienas protestuotojų metė vėliavos kotą, tačiau nepataikė, teigia liudininkai.
Pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl situacijos buvo sukviesti frakcijų seniūnai, BNS patvirtino parlamento vadovės atstovė spaudai Ilona Petrovė.
A. Sysas: policijai trūksta pajėgų
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sako, kad policijai trūksta pajėgų išvaikyti minią, blokuojančią išėjimus ir išvažiavimus iš Seimo.
„Tie, kas planavo šitą nesankcionuotą akciją, labai gerai supranta, kad pareigūnų šiandien Vilniuje tiek nėra, kad didžioji dalis yra atitraukta ir galima daryti ką nori“, – žurnalistams antradienį sakė parlamentaras.
Seimo frakcijų seniūnų susitikime su policijos generaliniu komisaru R. Požėla dalyvavęs A. Sysas teigė, kad policija iš Vilniaus atitraukta trūkstant pajėgumų regionuose saugoti neteisėtiems migrantams.
Jis tvirtino, kad dabartinis protestas prie Seimo nebėra sankcionuotas, nes mitingo organizatoriams buvo išduotas leidimas protestuoti iki 18 valandos.
Prezidentas: demokratija nėra anarchija
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina prie Seimo esančius mitinguotojus sudaryti sąlygas civilizuotai parlamentarams išeiti iš Seimo.
„Demokratija nėra anarchija. Taip, piliečiai gali protestuoti ir reikšti savo nuomonę. Taip, politikai neturėtų kabinti piliečiams etikečių, o argumentuoti ir aiškinti savo sprendimus, net jei tai atima daug laiko, energijos, o kartais net gali atrodyti beviltiška. Tačiau demokratija nėra anarchija. Žodžio laisvė nėra laisvė įžeidinėti, o protesto laisvė nėra smurto laisvė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė valstybės vadovas.
Prezidento teigimu, Lietuvai susiduriant su didžiuliais iššūkiais, pyktis, susiskaldymas yra tai, kas silpnina valstybę labai atsakingu metu.
„Nepateisinu Seimo užblokavimo. Kviečiu sudaryti sąlygas civilizuotai išeiti iš Seimo“, – rašė G. Nausėda.
Reikalavo laisvės rinktis
Nešini tautinėmis, savivaldybių vėliavomis ir plakatais, tokiais kaip „STOP diskriminacijai“, „Šiknon galimybių pasą“, mitingo dalyviai skanduoja „Gėda, gėda“.
VERSLO TRIBŪNA
Europos humanitarinis universitetas (EHU) Vilniuje, tęsiantis lyčių studijų tradicijas, pradėtas dar 2000-aisiais, vykdo išskirtinę į praktinę sociologiją orientuotą „Lyčių studijų“ magistrantūros programą, skirtą gilintis, kaip lyties aspektas veikia mūsų kasdienį gyvenimą, darbo rinką, politiką, kultūrą ir visuomenės gerovę. Ši programa suteikia žinių ir kompetencijų, leidžiančių veiksmingai nagrinėti sudėtingas visuomenės problemas, kurių ištakos susijusios su lyčių normomis ir stereotipais, ir siūlyti jų sprendimus.
Vairuodami ir kalbėdami telefonu vairuotojai dažnai praranda koncentraciją, dėmesio kontrolę, jų reakcijos sulėtėja, o sprendimai tampa mažiau apgalvoti. Vis dėlto nemaža dalis pripažįsta, kad vairuodami telefoną vis tiek naudoja.
Kaune įsikūrusios kredito unijos „Delta“ atstovai savo būstinėje priėmė aukšto lygio tarptautinę delegaciją: kauniečius aplankė kredito unijų atstovai iš Afrikos, JAV ir Centrinės Amerikos. Susitikime dalyvavo Pasaulio kredito unijų tarybos (WOCCU), Kamerūno kooperatinių kredito unijų lygos (CamCCUL), Kenijos taupymo ir kredito kooperatyvų sąjungos (KUSCCO – Kenya Union of Savings & Credit Co-operatives Ltd.), „Harambee DT Sacco“ atstovai.
Nors daugelis investuotojų žvalgosi į tolimas pasaulio rinkas, verta nepamiršti, kad gera investicija gali būti ir čia pat – Baltijos šalių biržoje. Vietos rinka turi daug privalumų: suprantamesnė verslo aplinka, artimas kontaktas su įmonėmis bei, lyginant su kitomis rinkomis, dažnai aukštesnė ilgalaikė grąža. Ekspertai rekomenduoja savo investicijų portfelyje turėti bent dalį „namų rinkos“ įmonių, kurios dažnai siūlo aukštesnį pajamingumą ir mažesnius svyravimus.
„Reikia saugoti valstybę, Konstituciją, apginti savo teises, laisvą pasirinkimą, kad nebūtų varžomos mūsų teisės, nesvarbu, ar žmogus nori skiepyti, ar nenori. Galų gale – vakcinavimasis yra dalyvavimas eksperimente“, – BNS sakė protesto dalyvis, 49-erių ūkininkas Ričardas Lekavičius.
„Jei mes deklaruojame, kad esame demokratinė valstybė, tai demokratija turi galioti nuolat, o ne tik rinkimų periodu“, – pridūrė jis.
Grožio paslaugų srityje dirbanti Diana Verikienė tvirtino, kad skiepytis „turi būti laisva teisė rinktis“.
„Atėjau, nes nesutinku, kad valdžia į tautą nežiūri. Turiu omeny vakcinavimą ir žmonių skirstymą – turės ar neturės galimybių pasą. Tai yra neteisinga“, – kalbėjo 51-erių moteris.
Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti nutarimo projektą, pagal kurį numatoma, kad galimybių paso neturintys asmenys nuo rugsėjo vidurio galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų renginiai, viešojo maitinimo įstaigos, ligoninės ir kitos paslaugos.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1011?placement=
Kaltina karinio perversmo planais
Prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įrengtos kartuvės, virš jų užrašyta „Vieta Lietuvos išdavikams“. Šalia jų – scena, ant jos mušamas būgnas ir sakomos protesto organizatorių kalbos.
Viena organizatorių, mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė susirinkusiems žmonėms teigė, kad planuojami koronaviruso pandemijos ribojimai segreguoja piliečius, o „valstybingumas yra dideliame pavojuje“.
Ji tokius ribojimus lygino su nacistine Vokietija.
„Naudojamas valstybinis šantažas. Ir ne tik psichologinė, bet ketinama naudoti fizinę ir karinę prievartą“, – kalbėjo A. G. Astrauskaitė.
Ji taip pat pareiškė, kad migrantų krize tik naudojamasi siekiant išplėsti kariuomenės įgaliojimus.
Mitingo organizatorė kalbėjo apie Seimo antradienį neeilinėje sesijoje planuojamą priimti įstatymą, suteiksiantį kariuomenei daugiau teisių ekstremaliosios situacijos metu.
„Tai reiškia, kad šitie kariniai įstatymai bus naudojami prieš lietuvių tautą. Tai reiškia karinį perversmą šalyje“, – tvirtino A. G. Astrauskaitė.
Politikų vertinimai skiriasi
Kiek vėliau ant scenos užlipęs parlamentaras Dainius Kepenis perskaitė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kreipimąsi į valdančiuosius.
„Raginame atsisakyti žmonių gąsdinimo strategijos ir, užuot naudojus skaldančią bei į dvi Lietuvas – pasiskiepijusią ir nepasiskiepijusią – visuomenę dalijančią retoriką, nedelsiant vykdyti adekvačią mokslu ir pozityvia motyvacija grįstą vakcinacijos viešinimo kampaniją“, – kalbėjo politikas.
Renginyje pasirodė ir Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis valdančiuosius vadino populistais, o paskiepytus žmones lygino su narkomanais.
„Šiandien sveikas žmogus Lietuvoje tampa nusikaltėliu, jis neturi teisės vaikščioti laisvai gatvėje. (...) Pasirodo, kartą pasiskiepyti neužtenka, praeina pusė metų ir varo gauti trečią dozę. Suprantat, jie visi tapo narkomanais“, – kalbėjo Europos Parlamento narys.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamente žurnalistams sakė, kad protestuotojų šūkiai „yra prasilenkiantys su realybe“, todėl juos komentuoti sudėtinga.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi saugoti daugiau kaip pusės pasiskiepijusių Lietuvos gyventojų interesus.
„Tai tie žmonės taip pat yra tauta ir taip pat turi savo nuomonę apie tai, kokie yra jų interesai ir kaip tie interesai privalo būti apsaugoti. Todėl Vyriausybė prievarta nieko neskiepys – aš dar kartą noriu tai pabrėžti – bet prabanga priimti sprendimą nesiskiepyti tiems žmonėms, kurie tai daro ne dėl medicininių priežasčių, tiesiog kainuos jų kišenei“, – sakė politikė.
Protesto dalyviai scenoje sakė įvairias kalbas, o minia žmonių juos palydėjo palaikančiais šūksniais, vėliau uždegti įspėjamieji ir dūminiai deglai.
Akcijos metu dangumi praskrido lėktuvas su užrašu: „Ar jau pasiskiepijai?“ Jį pamatę žmonės ėmė baubti.
Mitingo prie Seimo organizatoriai protesto išvakarėse prašyme savivaldybei padidino dalyvių skaičių nuo 1.000 iki 5.000.
Socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, kad akciją organizuoja mokytoja A. G. Astrauskaitė ir viešoji įstaiga „Patriotiški Lietuviai“. Tai ne pirma šios moters rengiama akcija prieš valdžios sprendimus, susijusius su COVID-19 pandemijos valdymu.
Renginio išvakarėse ji ragino žmones ruošti „plakatus, būgnus, švilpynes, jau ir aliuminius puodus, jų dangčius, mažas balėjas, samčius triukšmui, net improvizuotas Egėjo arklidžių šakes mėšlui išmėžti“.
