A. Lukašenka kalba apie sienos uždarymą, Lietuva turi signalų apie tolesnę potencialių migrantų paiešką
„Nuo šios dienos nė viena koja neturi įžengti į Baltarusijos teritoriją iš kitos pusės – ar iš Pietų, ar iš Vakarų“, – pareiškė A. Lukašenka.
„Kaip tai padarysite – aptarsime po šio susitikimo, susirinksite pas valstybės sekretorių. Čia yra vidaus reikalų ministerijos ministras, gynybos ministras. Uždarykite kiekvieną sienos metrą“, – kalbėjo jis.
„Privalome tai padaryti. Elementaru. Neduok Dieve, jie pradės įgyvendinti taktiką, kai per oficialius patikrinimo punktus išvaromi ten jų pakviesti žmonės, – tvirtino A. Lukašenka. Jūs pasekmes žinote, jie – taip pat. Taigi, tegul galvoja. Mes juos perspėjome, o jie tegul galvoja.“
„Kamuolys jų pusėje. Bet prieiti prie to, kad būtų žudomi žmonės ir pusgyviai išmetami į mūsų teritoriją... Na, naciai ir viskas, ką dar apie juos pasakyti“, – pareiškė jis.
VŽ rašė, kad Lietuva Baltarusijos skelbiamą žinią apie irakiečio mirtį ir panašias vertina kaip dezinformaciją.
Ukrainos požiūrį įvardijo kaip papildomą grėsmę
Anot A. Lukašenkos, paskutiniai įvykiai prie vakarinių sienų, visų pirma su Lietuva ir Lenkija, „mažų mažiausiai kelia nerimą“.
„Manau, kad jei palygintume visus veiksnius ir faktus, kuriuos neseniai pastebėjome, perėję septynis ar aštuonis vadinamosios spalvų revoliucijos etapus, jų arsenale nieko nebeliko. Todėl sugrįžta prie seniai išbandytos taktikos – šantažo, spaudimo. Ir netgi pereita prie grasinimo jėga“, – susitikime kalbėjo A. Lukašenka.
Viena iš grėsmių yra ta, kad nelegalūs migrantai neva bus sutelkti oficialiuose kontrolės punktuose.
„Tarp, tarkim, Lietuvos ir Baltarusijos. Tai keli šimtai, o gal ir tūkstantis žmonių. Ir grasinant ginklais išstumti į Baltarusijos teritoriją“, – A. Lukašenką cituoja portalas „naviny.by“.
Jo nuomone, tokie kaimyninės pusės veiksmai gali sukelti konfliktą, nes pasieniečiai, pagal įstatymus, privalo saugoti sieną ir užkirsti kelią jos pažeidimui.
„Todėl, atvirai kalbant, susidaro labai pavojinga situacija. Tačiau sakyti, kad mes to nenumatėme būtų klaidinga. Todėl savo laiku ir raginau jus būti mūsų „draugams -bendražygiams“ – kaimynams, ypač Vakaruose, labai dėmesingiems“, – pabrėžta susitikime.
Jis taip pat įvardijo Ukrainos požiūrį kaip papildomą grėsmę.
„Artima, gimininga tauta, bet Ukrainos vadovybė, vykdydama prieš savo tautą nukreiptą kursą, pasirinko konfrontacijos kryptį. Mes nesakome, kur jie yra – į vakarus, į rytus, į pietus – nesvarbu. Jiems spręsti. Tačiau jų politika grindžiama konfrontacija. Mums tai yra papildoma grėsmė, kurios anksčiau neturėjome“, – jėgos struktūrų atstovams aiškino A. Lukašenka.
„Būtų neįtikėtina“
Lietuvos pareigūnai įtaria, kad A. Lukašenkos režimas organizuoja precedento neturintį nelegalių migrantų antplūdį, keršydamas už Europos Sąjungos sankcijas dėl autoritarinio prezidento represijų prieš kitaminčius po pernai vykusių ginčijamų rinkimų.
„Jeigu Lukašenka tikrai imsis rūpintis sienomis, čia būtų neįtikėtina, nes iki šiol viskas buvo daroma taip, kad tie žmonės su pareigūnų pagalba lengvai galėtų kirsti Lietuvos sieną“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau nei 4.000 neteisėtų migrantų, dauguma jų prisistao irakiečiais.
ES ambasadorius Irake Martinas Huthas trečiadienio vakarą pranešė, kad skrydžiai iš Irako į Minską ateinančioms dešimčiai dienų turėtų būti atšaukti. Ketvirtadienį iš tiesų atšauktas „Iraqi airways“ skrydis iš Irako pietrytinio miesto Basros į Minską.
Neteisėtų migrantų ieško ne tik Irake
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog esama signalų, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas potencialių neteisėtų migrantų ieško ne tik Irake, bet ir kitose valstybėse.
„Turime indikacijų, bet jos tokios besikeičiančios. Praėjusią savaitę buvo kalba apie Lukašenkos diskusiją su Maroku, dabar girdėjome apie Pakistaną“, – ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot jo, akivaizdu, kad procesai vyksta, tik kol kas neaišku, kiek jie efektyvūs ir koks jų tikrasis tikslas.
„Ar tai yra politinio spaudimo priemonė? Akivaizdu, kad jie bando turėti daugiau negu vieną maršrutą į Minską“, – sakė ministras.
VERSLO TRIBŪNA
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
„Ko gero, tai yra arba bandymas plėsti migrantų srautą, kas yra pavojinga tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai, arba bandoma ieškoti, jeigu ES vis dėlto pavyktų uždaryti Irako maršrutą, tuo metu, kad turėtų kuo pasikeisti“, – svarstė jis.
G. Landsbergis pabrėžė, kad būtina uždaryti kelią irakiečiams per Lietuvą į Europos Sąjungą.
„Irako linija yra labai svarbi. Jeigu ta linija lieka, gali būti (paskatinimas – BNS) ir kitiems – va Europa nieko nepadarė, ta linija yra veiksminga, galima ir kitas šalis atidarinėti“, – teigė G. Landsbergis.
Liepos 15 dieną įsigaliojo prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsakas dėl bevizio režimo suteikimo 73 valstybių piliečiams, norintiems pasiskiepyti nuo COVID-19. Pagal šią tvarką, be vizos Baltarusijoje jie gali būti iki penkių dienų.
Lietuvoje dėl išaugusių neteisėtų migrantų srautų paskelbta ekstremali padėtis.
Ketvirtadienį pasienyje su Baltarusija atnaujinamas aštrios vielos, vadinamosios koncertinos, tiesimas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu koncertinos turima tiek, kada pakaktų padengti 20 km ruožą. Taip pat bus statoma ir tvora.
