Tvora pasienyje bus statoma iš Lietuvos skolintų lėšų, teigia premjerė
„Tai bus lėšos, kurios bus skiriamos ir valstybės biudžeto lėšų, turint minty, kad valstybės biudžeto balansas yra neigiamas, t. y. biudžetas yra deficitinis, tai reikš tiesiog skolintas lėšas“, — po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.
„Apeliuoti tikrai galėsim, bet ar galėsim aplikuoti į ES finansinę paramą – kol kas dar tas klausimas išlieka atviras. Manau, kad tą klausimą kelsime ne tik mes, bet ir kitos ES sieną saugančios valstybės, nes rizika, su kuria mes susiduriame, nėra kažkaip specifiškai lietuviška, ji gali susiklostyti ir kituose pasieniuose“, — pažymėjo premjerė.
Ji informavo, kad penktadienį Vyriausybė ketina patvirtinti tvoros statybai paspartinti reikiamus teisės aktų projektus, kurie kitą savaitę neeilinės sesijos metu bus teikiami Seimui. Pasak jos, ekstremali situacija leidžia paprastesnes viešųjų pirkimų procedūras.
„Seimui tai pat bus pateiktas dar vienas paketas projektų, jie bus susiję su fizinio užtvaro, kitaip sakant, tvoros ar sienos statymu ES ir Baltarusijos pasienyje, bus reikalingos tam tikros išlygos šitam projektui ir šito projekto svarbos pripažinimo Seime, kad procesas judėtų sparčiau“, – sakė premjerė.
Ji sakė, kad tvoros statyboms ketinama pasitelkti valstybės kontroliuojamas įmones, kurios „galėtų užtikrinti sklandų proceso įgyvendinimą vadybiniu požiūriu ir taip pat skaidrų įgyvendinimą“.
Pasak I. Šimonytės, galėtų būti pasitelktos energetikos sektoriaus įmonės, kurios turi patirties įgyvendinant didelius infrastruktūrinius projektus.
Prezidentas: dalį tvoros reikia pastatyti iki pavasario
rezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad sprendžiant migrantų krizę dalis tvoros pasienyje su Baltarusija turėtų atsirasti iki pavasario, o projektą galėtų įgyvendinti valstybinė įmonė.
„Turime paskubėti labiau, kad atsirastų institucijos, rangovai, generalinis rangovas, kuris būtų atsakingas už visą procesą. (...) Valdžios institucijos nėra patys geriausi verslininkai arba projekto įgyvendintojai“, – interviu naujienų portalui 15min.lt trečiadienį sakė šalies vadovas.
„Aš manau, kad tai galėtų būti viena iš energetikos įmonių, kurios turi patirties įgyvendinant infrastruktūros projektus“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos siūlymas statyti sieną su pjaunančia viela yra ekonomiškai priimtinas sprendimas. Tokio fizinio barjero įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 152 mln. Eur.
„Tai yra ganėtinai efektyvus sprendimas, kurį galėtume įgyvendinti pirmuoju etapu jau iki kito pavasario ir tai turbūt leistų mums apginti sieną pačiose jautriausiose vietose, kuriose šiuo metu mes matome didžiausią migrantų srautą“, – kalbėjo prezidentas.
Jis tvirtino šį klausimą aptaręs su premjere I. Šimonyte.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba siūlo statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą, kurios ilgis siektų 508 km.
