Dėl migrantų antplūdžio valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija
Ekstremalios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ji teigė, kad ekstremali situacija skelbiama ne dėl išaugusios grėsmės, o tam, kad būtų galima greičiau priimti sprendimus dėl logistikos, finansavimo ir t. t.
„Nėra tokia situacija, kad būtų didžiuliai iššūkiai, kurių nesuvaldom, bet labai svarbu turėti tokią teisinę sistemą ir instrumentus, techninius ir logistinius įrankius, kad galėtume greitai ir operatyviai priimti sprendimus pagal kylančius iššūkius“, – per Vyriausybės posėdį sakė A. Bilotaitė.
Premjerė Ingrida Šimonytė irgi siūlė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai (VESK) pasiūlius dėl migrantų iš Baltarusijos antplūdžio paskelbti ekstremaliąją situaciją šio sprendimo nedramatizuoti.
„Bus ta ekstremali padėtis, nereikėtų dramatizuoti to paskelbimo, nes ekstremali padėtis reikalinga dėl tam tikrų logistinių dalykų, kad galėtume pasitelkti savivaldos pagalbą“, – po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.
„Vienas iš didesnių iššūkių yra dėl pandeminės situacijos, kad atvykstančius žmones reikia karantinuoti ir tai reiškia, kad pajėgumų ar fizinių išteklių reikia daugiau, nei reikėtų, jei situacija būtų kitokia“, – pabrėžė ji.
Anot Vyriausybės vadovės, pastarosios paros sulaikytų migrantų skaičius, siekęs 150, neparodo aiškios tendencijos apie augančius nelegalių migrantų srautus.
„Yra dienų, kai yra vienženkliai skaičiai, yra dienų kaip šiandien, buvo dienų, kai buvo 80. Manau, kad kaip ir kovido atveju, reikia mažiau žiūrėti į konkretų skaičių, o daugiau žiūrėti, kaip su ta problema susidoroti“, – sakė I. Šimonytė.
„Dabar matome, kad reikia papildomų pajėgumų, tuos pajėgumus išplėsime, paskelbę ekstremalią padėtį“, – pridūrė ji.
Premjerė teigė mananti, jog nelegalių migrantų antplūdis iš Baltarusijos yra kerštas už Europos Sąjungos bendrą poziciją dėl Minsko režimo susidorojimo su pilietine visuomene, represijų, civilinio orlaivio užgrobimo gegužę.
Skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją pasiūlė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kurios pareigūnai per praėjusią parą sulaikė 150 neteisėtų migrantų – tai yra beveik tris kartus daugiau nei ankstesni paros rekordai.
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 822 neteisėti migrantai – dešimt kartų daugiau nei per visus 2020-uosius.
Problemos dėl apgyvendinimo
Kaip teigė VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Vidas Mačaitis, per pastarąją naktį neteisėti migrantai buvo sulaikyti per visą pasienį – penkiose savivaldybėse.
„Penkiose savivaldybėse buvo sulaikyti neteisėti migrantai, praktiškai per visą pasienį: Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų, Lazdijų rajonuose ir Druskininkuose. Didžiausias krūvis teko Druskininkų užkardos pasienio pareigūnams, kadangi ten didžiausias skaičius buvo, beveik 80 neteisėtų migrantų“, – sakė V. Mačaitis.
Vienas VSAT vadovų taip pat tvirtino, jog situacija pasienyje yra valdoma, problemų kyla tik dėl migrantų apgyvendinimo.
„Jeigu mes turime 835 apgyvendinimo vietas, tai virš 500 vietų šiandien yra apgyvendinta, URC vietų nebeužtenka, todėl toje vietoje įrengtas palapinių miestelis, taip pat esame skyrę pasieniečių mokykloje savo kursantų sąskaita du bendrabučius pažeidžiamiems asmenims, ten daugiausiai apgyvendintos šeimos su mažais vaikais“, – pasakojo V. Mačaitis.
Anot jo, rugpjūtį Pasieniečių mokyklos stadione planuojama įrengti modulinių namelių miestelį – jame būtų 800 vietų, taip pat dėkojo jau šiuo metu dalį migrantų ketinančiai apgyvendinti Lazdijų savivaldybei.
„Sprendimai ateičiai tokie, kad yra paskelbti pirkimai, rugpjūčio mėnesį turime įrengti savo teritorijoje pasieniečių mokyklos stadione konteinerinio-modulinio tipo miestelį, kur bus virš 800 vietų sulaikymui“, – teigė V. Mačaitis.
„Norėčiau padėkoti Lazdijų rajono savivaldybei, kuri jau sprendžia šį klausimą, vyksta ekstremalių situacijų centro posėdis, kur bus priimti sprendimai, ten numatyta patalpa, kur bus šį vakarą apgyvendinti neteisėti migrantai, pirmi žingsniai padaryti“, – pridūrė jis.
Pasieniečiai, pasitelkę sraigtasparnį, atidžiai stebi situaciją, ar nėra Baltarusijos pusėje susibūrusių didelių migrantų grupių.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirta papildomų techninių išteklių
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnai.
