Metrologijos įmonių licencijavimo tvarka iškreipia konkurenciją

Šiais metais Lietuvos metrologijos inspekcija pradėjo išdavinėti licencijas toms įmonėms, kurios nėra akredituotos kaip kalibravimo ir bandymo laboratorijos ar kontrolės įstaigos. Pavyzdžiui UAB „Metrologinės patikros“, „UAB „Metmatus“, UAB „Tetas“. Dar dalis įmonių plėtė veiklos sritis ir gavo paskyrimą konkrečioms matavimo priemonėms, kurioms nėra akredituotos.

Todėl rinkoje atsiranda eilė nekompetentingų paslaugų teikėjų, kurių paslaugų kokybės niekas nekontroliuoja. Akredituotoms kontrolės įmonėms konkuruoti su tokiais rinkos dalyviais tampa sudėtinga – akreditacijos gavimas atsieina nemažus kaštus.

Jei akreditacija nesuteikia jokio konkurencinio pranašumo, mažėja metrologinių paslaugų patikimumas, kokybės požiūriu įmonės nekonkuruoja, mat investicijos į kompetenciją ir kokybės užtikrinimą neatsiperka. Vartotojui tai daugeliu atveju nesvarbu, jam tik užtenka gauti oficialius dokumentus, jog matavimo priemonė tinkama naudoti.

Nekokybiškos metrologijos paslaugos gali paliesti kiekvieną, tai susiję ir su konstituciniais žmogaus teisių apribojimais, kai teisme reikia pateikti tinkamai užfiksuotus įrodymus. Metrologai tikrina ir medicininius prietaisus, tad netikslūs parodymai gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai. Metrologija apima daugelį sričių. Klaidų išaiškinti vėliau praktiškai neįmanoma, nes gavus licenciją turinčios įmonės patvirtinimą, prietaiso rodmenimis paprastai neabejojama.

Dabar Lietuvoje galiojantys teisės aktai prieštarauja vienas kitam. Pavyzdžiui, Metrologijos įstatyme įtvirtintas paskirtų įstaigų licencijavimo modelis prieštarauja Vyriausybės patvirtintam Licencijavimo pagrindų aprašui.

Metrologijos įstatyme numatyta, kad licencija gaunama jau kitą dieną nuo prašymo pateikimo. Net jeigu Metrologijos inspekcija operatyviai nustato, kad prašymą pateikusi įmonė neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, per tą laiką įmonė jau spės suteikti metrologines paslaugas, pavyzdžiui, išduos sertifikatus matavimo priemonėms.

Net jeigu Metrologijos inspekcija panaikins licenciją, jau suteiktos paslaugos nebus anuliuotos ir į rinką patektų galimai nepatikimi prietaisai.

Dabar ES direktyvose numatyta, kad matavimo priemonėms licencijos turėtų būti išduodamos pagal griežtąjį „G“ modelį. Tai reiškia, kad įstaigos turi būti patikrintos prieš išduodant joms licenciją, o ne pagal dabar Lietuvoje faktiškai veikiantį deklaravimo („D“) modelį.

Taip pat būtų galima įvesti reikalavimą pateikti akreditaciją, net ir paliekant deklaravimo modelį, nes akreditacija reiškia išankstinį kompetencijos patikrinimą.

Metrologijos įstatyme taip pat numatyta, jog licenciją galima suteikti patvirtinant savo kompetenciją kitu nei akreditacija būdu, tačiau tai nukrypsta nuo ES praktikos.

Licencijavimo procese savo kompetencijas grindžianti įmonė kitu būdu sutaupo pinigų, nes nekainuoja nei akreditacija, nei vėlesni periodiniai patikrinimai, kurie nebūtini, skirtingai nei akreditavimo procese. Tad į savo kompetencijų kėlimą ir akreditavimą investavusi įmonė neturi jokio konkurencinio pranašumo.

Suteikiant akreditaciją vertinama, ar įmonė atitinka platesnius reikalavimus, tuo tarpu paprastas Metrologijos inspekcijos patikrinimas yra gerokai siauresnis, nes yra išimtinai dokumentinis. Akreditacijos metu bendraujama ir su darbuotojais, vykdomas veiklos įrašo patikrinimas, stebima, kaip procesai įgyvendinami praktikoje.

Komentaro autorė - Rūta Klevėnė, „Vilniaus metrologijos centro“ direktorė

Rašyti komentarą 0