IFO: „Brexit“ Jungtinei Karalystei kainuos daugiau negu Europos Sąjungai
„Brexit“, žinoma, reiškia, kad abi šalys kažką praras, tačiau JK praras kur kas daugiau. Abiejų šalių interesas yra susitarti dėl prekybos santykių po sausio 1 d.“, – IFO pranešime spaudai cituojama Lisandra Flach, IFO Tarptautinės ekonomikos centro direktorė.
ES yra didžiausia JK rinka. 2019 m. ES šalys sudarė 50% JK importo. ES valstybės taip pat sudarė 47% viso JK eksporto. 27 ES narėms JK yra mažiau svarbi rinka. 2019 m. tik 4% Bendrijos eksporto sudarė JK rinka. JK taip pat sudarė 6% viso Bendrijos importo.
Tokia pati proporcija fiksuota ir itin jautriuose sektoriuose, kuriuose sunku rasti alternatyvų, nes yra tik keli tokios produkcijos tiekėjai. Jungtinei Karalystei tokių sunkiai pakeičiamų prekių ES importo dalis siekia 64%, o Bendrijos narėms tokios prekės sudaro – nuo 2–7%.
„Visos ES mastu yra tik keletas prekių kategorijų, nuo kurių importo iš Jungtinės Karalystės yra priklausomos ES narės. Tai reiškia, kad padidėję prekybos kaštai dėl „Brexit“ bus labiau skausmingi JK negu ES“, – pridūrė L. Flach.
Iš ES valstybių narių dėl „Brexit“ labiausiai galėtų nukentėti Kipras, Malta, Airija.
„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenys rodo, kad „Brexit“ kol kas neturėjo neigiamo poveikio Lietuvos eksporto į Jungtinę Karalystę apimčiai. Priešingai, per ketverius metus lietuviškos kilmės prekių eksportas paaugo 3% ir pasiekė 930 mln. Eur vertę, o paslaugų eksportas ūgtelėjo dvigubai iki 513 mln. Eur (2019 m.).
Preliminariu „Verslios Lietuvos“ vertinimu, vien atsirandančios muitinės procedūros, pareikalausiančios papildomų administracinių resursų, ilgesnio transportavimo laikotarpio, gali padidinti eksporto sąnaudas iki 5%. Įvertinus kitus galimus pokyčius, Lietuvoje pagamintų prekių eksportas į JK gali vidutiniškai brangti 5–13%.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
[infogram id="ead96d89-73e4-4c22-b09e-a08fc4aa965c" prefix="TLb" format="interactive" title="Pagrindinės JK eksporto šalys 2019 m."]
Derybos – sudėtingoje stadijoje
IFO tyrimas parodė, kad Vokietija išskirtinai iš Jungtinės Karalystės importuoja tik devynių kategorijų prekes. Šios prekės sudaro mažiau negu 0,001% viso Vokietijos importo vertės. Tokiomis prekėmis laikoma chemijos produkcija, gyvūnų ir augaliniai riebalai. Taip pat prekės, skirtos fotografijos ir kino industrijai, branduoliniai reaktoriai, šildytuvai, įvairi mechaninė įranga.
VŽ primena, kad JK premjeras Borisas Johnsonas šią savaitę vyks į Briuselį susitikti su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, siekiant išgelbėti pastangas sudaryti susitarimą dėl prekybos santykių po „Brexit“.
Abiejų lyderių teigimu, vis dar lieka reikšmingų skirtumų dėl žuvininkystės, verslo konkurencijos taisyklių ir susitarimų laikymąsi užtikrinančių priemonių.
VŽ rašė, kad ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier ankstų pirmadienio rytą ES valstybes nares perspėjo, kad „negali garantuoti“, jog pavyks su JK susitarti dėl prekybos santykių.
JK atmeta bet kokią galimybę pratęsti pereinamąjį laikotarpį po „Brexit“ arba tęsti derybas dėl ateities santykių ir ateinančiais metais, pirmadienį pranešė premjero B. Johnsono atstovas.
Jeigu susitarimo nebus pasiekta, nuo kitų metų pradžios JK ir ES prekiaus pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PSO) taisykles.
„Niekada neprarandu vilties, bet turiu sąžiningai jums pasakyti: situacija šiuo metu yra kebli. Mūsų draugai turi suprasti, kad JK išstojo iš ES, kad galėtų perimti demokratinę kontrolę. Mūsų nuomonės tebėra smarkiai išsiskyrusios“, – pabrėžė britų vyriausybės vadovas, besiruošiantis vykti į Briuselį gelbėti aklavietėje atsidūrusių derybų.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier antradienį pareiškė, kad Bendrija išlieka vieninga ir nesutiks daryti jokių nepriimtinų nuolaidų, kad užsitikrintų prekybos susitarimą su JK, derybų procesui liekant įstrigusiam.
„Niekada neaukosime savo ateities dėl dabarties. Prieiga prie mūsų rinkos suteikiama su sąlygomis“, – per „Twitter“ parašė M. Barnier, informavęs apie proceso eigą 27 ES šalių Europos reikalų ministrus.
Derybos pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, nes Europos Vadovų Taryba renkasi šį ketvirtadienį ir penktadienį, tuo metu jie jau galėtų patvirtinti susiderėtą susitarimą, jei iki to laiko pavyktų jį pasiekti. Tuomet susitarimą dar privalės ratifikuoti abiejų šalių parlamentai.
VŽ žiniomis, neatmetama galimybė surengti ir dar vieną neeilinę EVT dėl „Brexit“ klausimo. Ketvirtadienį ES lyderiai susirinks susitikimui gyvai Briuselyje, trečiadienį ten turėtų nuvykti ir B. Johnsonas, tad ketvirtadienį paraleliai galėtų įvykti keli B. Johnsono susitikimai su Prancūzijos ar Vokietijos lyderiais.
Visos procedūros turi būti įgyvendintos iki gruodžio 31 d., nes nuo sausio 1 d. JK pereinamasis laikotarpis Bendrijoje baigiasi. Kol kas planuota, kad, jeigu pavyktų susitarti, tai gruodžio 16 d. susitarimas galėtų būti ratifikuotas Europos Parlamente, tačiau teksto išvertimui ir teisiniam suderinimui reikia bent dviejų savaičių. Todėl, jeigu pavyks susitarti, greičiausiai Europos Parlamentas turės rinktis susitarimo ratifikavimui tarpušvenčiu.
[infogram id=„b197ced9-69a6-4ad7-ad59-e20ce653976b“ prefix=„tLS“ format=„interactive“ title=„Verslo aplinka: Brexit datos“]
