Ką mesdami biuletenius kalbėjo politikai

Sekmadienį balsavęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad naujos parlamento kadencijos metu norėtų geresnio tarpinstitucinio susikalbėjimo. Šalies vadovo teigimu, Europos Sąjungos finansinė parama gali duoti teigiamą postūmį šalies raidai, jei bus aiški strategija, kur nukreipti lėšas.

„Tikiuosi geresnio susikalbėjimo tarpusavyje ir susikalbėjimo su kitomis valdžios institucijomis, to labai linkėčiau, nes tikiu, kad artimiausi penkeri–septyneri metai gali būti Lietuvai tiesiog puikūs. Tam yra visos prielaidos, tam yra ir mūsų puikus bendradarbiavimas ir narystės Europos Sąjungoje privalumai, daugiametė finansinė perspektyva, gaivinimo fondas, Lietuva gauna tikrai didžiules lėšas, belieka turėti labai aiškią viziją, strategiją ir pasinaudoti tomis galimybėmis“, – žurnalistams sakė prezidentas.

Nori „mažiau stumdymosi“

Į klausimą, ką pasirinkęs – permainas ar stabilumą, prezidentas teigė pasirinkęs „ambicijas tam, kad mažiau stumdytumėmės tarpusavyje, mažiau užsipultumėm vienas kitą asmeniškai, daugiau galvotume apie valstybę“.

G. Nausėda teigė, kad tikisi, jog sėkmingai pasirodys tos jėgos, kurios supranta gerovės valstybės viziją.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/617?placement=

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis viliasi, kad naujame Seime nebeliks populistinių triukšmadarių.

„Labiausiai norėčiau, kad Seime neliktų šūkautojų, kurie atsidūrę garbingoje institucijoje atvirai iš jos tyčiojasi ir tokiu būdu už juos balsavę rinkėjai nubaudžia visą šalį“, – sekmadienį balsuodamas Kaune sakė dabartinis Seimo vadovas.

Jis atsargiai vertino galimybę išlikti užimamose pareigose, nes tai turėtų nuspręsti koaliciją sudariusių partijų vadovybė. Seimo primininkas taip pat tikino nenorintis prognozuoti, kas formuos valdančiąją daugumą. „Gali būti 2-4 politinės jėgos“, – mano V.Pranckietis.

Tikisi išlikti valdžioje

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad balsavimo rezultatai bus jo vadovaujamos Vyriausybės darbų įvertinimas.

nuotrauka::1left

Atkreipęs dėmesį į spartų ekonomikos atsigavimą, premjeras teigė, kad ši situacija taip pat „apnuogino problemas ir darbus“, kuriuos reikės atlikti jau naujai Vyriausybei.

Premjeras teigė tikintis, kad po rinkimų centro kairės politinės jėgos turės galimybę susivienyti ir burti koaliciją bei užtikrinti tęstinumą. 

Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas, tikisi, kad po rinkimų jo partija vėl dirbs valdančiojoje daugumoje.

nuotrauka::2right

Jis neprognozavo, kiek balsų valstiečiai-žalieji galėtų tikėtis, teigdamas, kad situaciją parodys antras turas. Bet, pasak R. Karbauskio, geras rezultatas rinkimuose būtų „formuoti valdančiąją daugumą“.

„Tikriausiai nėra tokios dabar partijos, su kuria nebūtų galima dirbti“, – sakė jis.

Anot R. Karbauskio, bendrų pozicijų turėtų ir su opozicijoje šiuo metu esančiais konservatoriais.

Tuo metu S. Skvernelis sakė sunkiai įsivaizduojantis valstiečių-žaliųjų koaliciją su pastarąja partija.

Kita vertus, R. Karbauskis išsakė nuogąstavimų, kad konservatoriai gali susitarti su socialdemokratais dėl bendro darbo koalicijoje, siekdami „bet kokia kaina eliminuoti“ LVŽS iš valdžios.

Nebrėžia „raudonųjų linijų“

nuotrauka::3left

Gabrielius Landsbergis, TS-LKD pirmininkas, nuo konkrečių prognozių apie darbą po rinkimų kol kas susilaiko.

„Labai nedaug liko laukti, tai aš apsišarvavęs kantrybe, labai kviečiu ir kitus apsišarvuoti, ramiai sulaukti rezultatų“, – sakė jis.

G. Landsbergis teigia, kad „nebraižo raudonų ribų“ ir neįvardija partijų, su kuriomis į koaliciją kategoriškai neitų.

„Esame už, ne prieš, žiūrėsime, kaip atrodys naujas Seimas, su kokiomis partijomis galėsime sudaryti koaliciją ir įgyvendinti darbus“, – pastebėjo TS-LKD vadovas.

Tuo metu šios partijos kandidatų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė prasitarė apie galimą mažumos Vyriausybės sudarymą.

G. Landsbergis sutiko, kad tokia galimybė egzistuoja.

I. Šimonytė tvirtino, kad mažumos Vyriausybėje TS-LKD galėtų dirbti ir su kairiąja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

Nugalėtojai paaiškės po poros savaičių

Gintautas Paluckas, LSDP pirmininkas, teigia, kad ši partija po rinkimų sieks formuoti centro kairės koaliciją, nes tokia esą „jos prievolė“. 

Bet G. Paluckas teigė negalįs įvardyti galimų koalicijos partnerių, nes nežinia, ar būsimame Seime mandatų turės liberalai, Darbo partija (DP), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Paklaustas, ar galėtų dirbti koalicijoje su LVŽS, G. Paluckas teigė, kad šios partijos lyderis R. Karbauskis pirmiausia turėtų atsiprašyti už melą rinkėjams apie kitas partijas, t. y. apie neva jau pasiektus konservatorių ir socialdemokratų susitarimus kartu dirbti po rinkimų.

G. Paluckas pastebėjo, kad rinkimų nugalėtojas paaiškės ne dabar, bet po dviejų savaičių, kai pasibaigs antrasis turas.

DP vadovas Viktoras Uspaskichas vengia prognozuoti, su kuo „darbiečiai“ eitų į koaliciją. Jis teigė, jog į klausimą dėl koalicijos partnerių atsakys ateityje, kai rinkimai pasibaigs ir bus matyti, kaip atrodo naujasis Seimas.

Europarlamentaro mandatą turintis V. Uspaskichas Seimo rinkimuose nedalyvauja, bet tuo atveju, jei partija turėtų pakankamai įtakos formuojant Vyriausybę, ketina jo atsisakyti. 

nuotrauka::4right

LS vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen norėtų, kad koaliciją burtų „tradicinės, vertybiškai savo ideologiją išlaikiusios partijos“. Anot jos, kol kas anksti prognozuoti, kokios koalicijos galėtų būti sudaromos po Seimo rinkimų, tačiau sakė norinti atsvaros dabartinei valdžiai.

„Šiandien apie koalicijas kalbėti ankstoka, nes mes sunkiai galime prognozuoti, kokios partijos bus Seime, yra labai daug įvairių scenarijų, bet natūralu, kad tradicinės partijos, vertybiškai savo ideologiją išlaikiusios partijos galėtų tapti stipria atsvara populistams“, – sakė LS lyderė.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/619?placement=

[infogram id="b701bcab-f922-4e7e-9c8f-41592f7ed0ce" prefix="1PL" format="interactive" title="Seimo rinkimų ir naujos Vyriausybės sudarymo grafikas"]