Politikai metiniame pranešime išgirdo skirtingus akcentus
Neišgirdo kritikos
„Aš matau norą ir tikslą, ko siekė prezidentas nuo kadencijos pradžios, vienyti ir telkti tiek tautą, tiek politikus“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat teigė neįžvelgiantis kritikos Vyriausybei, o komentuodamas prezidento pasisakymą dėl „iki visiško dugno“ nuleistos politinės atsakomybės kartelės tvirtino, kad „tai ne vien šitos kadencijos diskusijų klausimas ir vertinimų dalykas“.
„Neįžvelgiu jokių kritikų. Kas bendrai sistemai buvo pasakyta, kiekvienas gali prisitaikyti, manau, ir prisitaikė politikai. Aš manau, kad šitas pranešimas yra apžvelgiantis visas svarbiausias prezidento sritis, telkiantis ir duodantis pakankamai peno pamąstymui ateičiai“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Prezidentas G. Nausėda per pirmąjį metinį pranešimą pareiškė, kad valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelė Lietuvoje nuleista iki visiško dugno.
Prezidentas metiniame pranešime konkrečių politikų neįvardijo, tačiau pastarąjį pusmetį jis konfliktavo su valdančiaisiais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių toliau eiti pareigas.
„Kiekvienas gali vertinti, ką prezidentas turėjo omenyje, matyt, reikia prezidento klausti. Tai yra ne vien šitos kadencijos diskusijų klausimas ir vertinimo dalykas“, – situaciją komentavo premjeras.
„Buvo visko, bet tai natūralu“
Klausiamas, kaip vertina prezidentūros ir Vyriausybės santykius, S. Skvernelis teigė, kad „buvo visko, bet tai natūralu“, o esminis dalykas – jog ieškoma dialogo.
Klausiamas, ko pasigedo metiniame pranešime, premjeras juokavo, kad „neišgirdo pagyrų Vyriausybei“.
„Jei rimtai, manau, prezidentas labai aiškiai apžvelgė vis svarbiausias jam pagal Konstituciją numatytas gyvenimo sritis. Jis paminėjo tiek pasiekimus, tiek skaudulius, tiek problemas“, – sakė S. Skvernelis.
Ramūnas Karbauskis, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, tikino, kad jam sunku komentuoti prezidento pasisakymą, nežinant konteksto, ką jis turėjo galvoje.
„Sunku vertinti, aš nelabai supratau, ką prezidentas turėjo galvoje. Jei turėjo galvoje, kad mūsų darbas Seime ar politiniame gyvenime Lietuvos daugiau supriešinimo vyksta atmosferoje, tai faktas. Bet jeigu šnekėti, ar valdančioji dauguma to siekė, tai faktas, kad ne“, – sakė R. Karbauskis.
Siekiu visus supriešinti jis kaltino opoziciją.
Prezidento metinėje kalboje taip pat atkreiptas dėmesys, kad Seime projektai atmetinėjami pagal tai, kas juos siūlo, o ne pagal jų turinį. Komentuodamas šį pareiškimą R. Karbauskis teigė: „Aš nesakyčiau, kad tai turima galvoje. Galbūt turima galvoje tai, kad kai kurie prezidento pasiūlymai nebuvo palaikyti. bet kai kurių jų nepalaikė ne tik opozicija ar pozicija, daug kas nepalaikė.“
Pasak jo, „niekas neturėtų įsižeisti, nes sprendimus priima Seimas dauguma balsų“.
Akcentuota gerovės valstybės idėja
Gerovės valstybės akcentas metiniame pranešime parodo prezidento siekį išlaikyti pasirinktą kryptį, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Pranešimo turinys palietė visas mūsų sritis ir labai nuosekliai, gerovės valstybė buvo paminėta daugiau nei dešimt kartų, ir tai buvo turbūt savo programinės rinkimų kampanijos tęstinis veiksmas, parodant, kad aš veikiu ta pačia kryptimi kaip ir dirbau prieš tai, ir ką žadėjau, stengiausi padaryti“, – komentavo V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas taip pat teigė išgirdęs šalies vadovo norą tartis su skirtingomis politinėmis jėgomis, nes „politinė diskrecija neleidžia prezidentui padaryti visko, kaip jis norėtų“.
„Jis daug kartų tai paminėjo, kad turėtų būti tariamasi, kuriama kažkokia bendra opinija atskirais klausimais, kad jie galėtų būti išspręsti ir taip pasiekiami rezultatai“, – sakė V. Pranckietis.
VERSLO TRIBŪNA
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.
Ką reiškia valdyti projektus, kuriuose dalyvauja skirtingos šalys, dešimtys organizacijų ir šimtai specialistų? Dainius Gečas, „Tyrens Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovas, pasakoja, kad dirbant prie tokių projektų kaip „Rail Baltica“ būtina aiški struktūra ir atsakomybės.
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
Istorinė Lietuvos alaus darykla, 360 m. jubiliejų šiemet švenčianti „Gubernija“, tampa Lietuvos krepšinio lygos (LKL) strategine partnere. Abi organizacijos pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį, kuri sujungs dvi svarbias lietuviškas tradicijas – aludarystės paveldą ir aistrą krepšiniui.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pranešime „buvo nuoširdžiai padėkota žmonėms, kurie buvo pirmose gretose kovoje su COVID-19 pandemija ir ta pandemija buvo suvaldyta“.
Padėkojo prezidentui
Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis tikino sutinkąs su prezidento išsakyta mintimi, kad valdančiųjų „kritika turi būti ne dėl kritikos“.
„Opozicija visuomet taip ir stengiasi kritikuoti valdžią, tokia yra mūsų demokratinė prievolė“, – sakė jis.
Opozicijos lyderis dėkojo prezidentui už jo kalboje paminėtą „dabartinės valdžios pramuštą dugną politinės atsakomybės srityje“.
„Kai premjeras pasako, kad jam tinka bet kuris nenuteistas žmogus, tai išeitų taip, kad dabartinėje Vyriausybėje galėtų dirbti ir Eligijus Masiulis. Juk jis vis dar nenuteistas, nes jau kelerius metus trunka teismo procesas ir jis nepasibaigęs. Bet aš manau, kad visi iš Vyriausybės ir apskritai iš valdžios tikisi kur kas aukštesnių moralinių standartų, nei jie taikomi dabar. Į tai prezidentas ir atkreipė dėmesį“, – sakė G. Landsbergis.
Jis teigė metiniame pranešime taip pat išgirdęs valstybės vadovo siekį pagrįsti, kad jis buvo ir yra aktyvus vidaus politikoje. „Prezidentas nemažai laiko skyrė savo kalboje išvardyti ir priminti, kad jis yra aktyvus vidaus politikoje. Prezidentas be Seimo palaikymo vidaus politikoje negali būti, jis turi ieškoti kalbos, ir, mano supratimu, jis tą kalbą randa. Galbūt lūkestis yra toks, kad mes sutiksime 100%, kad visais klausimais rasime (sutarimą – BNS), bet pavyko rasti ir kompromisų, kai kurie sprendimai buvo pataisyti, kai kuriuos sprendimus atmetė valdantieji, nors opozicija palaikė, kai kuriuos sprendimus, priešingai, palaikė valdantieji, nors opozicija nemanė, kad jie yra iki galo geri. Aš čia didelio iššūkio nematau“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
Kita vertus, jis teigė pasigedęs aiškesnių valstybės vadovo prioritetų konkrečiose srityse – kas bus daroma norint pasiekti iškeltus tikslus. „Jeigu suprantame, kad pasitikėjimas, jo trūkumas valstybėje yra viena didžiausių problemų, neleidžiančių mums efektyviai priimti sprendimus, ką prezidentas gali padaryti. Ar jis gali išgirsti tuos, kurie galbūt nepritaria jam? Ar jis pasiruošęs juos išklausyti, jeigu kas nors mato, kad Astravo problema yra didelė problema? Ar jis gali tai išgirsti, ar ne? Išgirsdamas jis irgi didina pasitikėjimą“, – teigė G. Landsbergis.
„Jis neturi viską priimti vienbalsiai, bet išgirsti, lipdyti tas šukes, kurios pabirusios po politines grindis, ir lipdyti tą indą“, – pridūrė politikas.
