Labas rytas, premjere
Pirmiausia norime pasidžiaugti, kad jūsų viešoje retorikoje vis dažniau atsiranda vietos ne tik pašalpoms, bet ir ekonomikai. Kiek daugiau nei prieš savaitę vykusioje gana specifiškoje teisėsaugos darbui pandemijos sąlygomis skirtoje vaizdo konferencijoje net keturis kartus paminėjote, kaip svarbu skirti daugiau dėmesio ekonomikos ir verslo iššūkiams spręsti.
Taip pat negalėjome nepastebėti, kad per kelias dienas šalies mikroįmonėms pervestų subsidijų suma šoktelėjo dešimteriopai – nuo 1,38 mln. Eur 854 įmonėms penktadienį iki 11 mln. Eur 7.101 įmonei pirmadienį, gegužės 18 d. Tiesa, tai vos daugiau kaip dešimtadalis, skaičiuojant iš planuojamos skirti sumos – iki 100 mln. Eur (subsidijas žadėta skirti per 3 dienas), tad dar yra kur pasitempti ir VMI, ir verslininkams, o jūsų asmeninis dėmesys šiam klausimui neabejotinai suteiktų gyvybiškai reikalingos dinamikos.
Iš mirties taško, atrodo, pajudėjo ir „Invegos“ administruojamos paramos verslui priemonės. Per minėtą laikotarpį bendroves pasiekė papildomi 26 mln. Eur. Tačiau ši suma sudaro labai jau kuklius 4,8% nuo tos, kurią jūs prieš gerus kelis mėnesius skelbėte kaip dosniausią istorijoje valstybės paramą ekonomikai per pandemijos ir karantino sukeltą krizę –1,3 mlrd. Eur.
Vadybos specialistai teigia, kad šioje keblioje ir vyriausybę kompromituojančioje situacijoje vertėtų peržiūrėti gana komplikuotus reikalavimus įmonėms, o „Invegai“ į pagalbą laikinai komandiruoti daugiau patyrusių finansų ir IT specialistų iš kitų, gal mažiau apkrautų, valstybės institucijų.
Kitaip auksinius kiaušinius į valstybės biudžetą dedančių ūkio subjektų gali likti niekingai mažai, o tai gali kelti rimtų sunkumų valstybei, kai tarptautiniai kreditoriai pateiks vekselius už visus jau paskolintus ir būsimus milijardus.
Gal šiuo klausimu galėtų daugiau pagelbėti ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri, atrodo, geriausiai pasiruošusi tokioms ekstremalioms situacijoms?
Pažvelgus į augančio nedarbo kreivę, akivaizdu, kad laukia iš tiesų sunkūs laikai, nes mokesčių mokėtojų gretos traukiasi, o socialinės paramos prašytojų – auga.
Tiesa, pirmasis išmokų lietus iš tų pačių kreditų už biuletenius ir prastovas kiek amortizavo kovo ir balandžio šoką, o kartu su saviizoliacija kai kam netgi sukėlė atostogų euforiją, tačiau buksuojant ekonomikai ir vėluojant paramai ji gali virsti skausmingu socialiniu šoku.
Visa tai turi tiesioginių padarinių valstybės biudžeto pajamoms, bet nelabai norisi lįsti į finansų ministro daržą, kuriame jau ir taip ištryptas gilus takelis nuo vaikščiojimo susirūpinusiu veidu pirmyn atgal, ieškant sprendimų dosniems jį skyrusių politikų pažadams pamaloninti tuos, kurie nelabai ir susigaudo, ar tie papildomi 200 Eur dabar bus mokami visą laiką. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad metus baigsime su stringančia ekonomika ir gerokai išaugusia valstybės skola. Ši, atrodo, viršys Andriaus Kubiliaus premjeravimo laikų rekordą, kuris tapo puikiu karjeros tramplinu ir valstiečiams, ir jums, o šį reiškinį valstybės reikalu pavertusį Stasį Jakeliūną net nunešė iki Briuselio. Tiesa, žmonės pastebi, kad ten jo balsas kiek prikimo...
Gal nelaikysite mūsų įžūliais, jei atkreipsime jūsų dėmesį ir į vakarykščią Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvą sukurti 500 mlrd. eur fondą atkurti Europos Sąjungos ekonomikai. Norėtųsi, kad Lietuvos atsakingos ministerijos ir diplomatinės atstovybės jūsų paragintos jau dabar imtųsi iniciatyvos stebėti ir padėti laiku pasiruošti būsimai pagalbai, juo labiau, kad šalims, gausiančioms finansavimą, nereikės grąžinti pasiskolintos sumos.
Žemiau pateikiame Lietuvos ekonomikos barometrą – jis turėtų padėti pajausti Lietuvos ūkio pulsą.[infogram id="44ae3d48-20b0-4ae5-86ee-13a9887d209b" prefix="YcU" format="interactive" title="Lietuvos ekonomikos barometras"]
[infogram id="a5f7ef3b-a356-450a-80f3-3b4f0c8b57fc" prefix="tL9" format="interactive" title="Panaudota parama verslui 2020 05 18, Eur"]
