Labas rytas, premjere
Tai — 1998 m. šalies ūkiui vadovaujant Gediminui Vagnoriui, 2000 m. ir 2009 m. – Andriui Kubiliui.
Tai buvo sunkūs Lietuvai laikai ir visais atvejais taip elgdamiesi jautėmės nejaukiai – familiarumas ir asmeniškumai nėra nei mūsų koks firminis stilius, nei juo labiau tikslas. Politikai nemėgsta žurnalistų, kurie, anot jų, „nieko nesupranta ir iš prigimties labiau linkę kritikuoti nei kurti, ieškodami pigių sensacijų skaitytojų dėmesiui atkreipti“. Nesiginčysime, matyt, ir taip būna, juo labiau kad šioje skaitmeninių transformacijų epochoje netrūksta turinio kūrėjų, kuriuos su žurnalistika sieja nebent savadarbė iškaba „Medija“. Tačiau ir tada, ir dabar mes taip elgiamės vedami nerimo dėl stebėtinai atsainaus Vyriausybių vadovų požiūrio į šalies ekonomiką didelių sukrėtimų akivaizdoje, lemiančių ilgalaikius skausmingus padarinius visiems Lietuvos gyventojams. Tokiais lūžių laikotarpiais supratimo ir politinės lyderystės stoka bloškia šalį dešimtmečius atgal, atimdama iš mūsų, piliečių, pasitikėjimą ir tikėjimą geresne ateitimi.
Koronaviruso pandemija tapo dideliu sukrėtimu pasauliui ir Lietuvai. Tiek to, neminėsime jūsų Vyriausybės netikusio pasiruošimo galimoms krizėms, nes turbūt jų tiesiog neturėjo būti pakeliui į Naisiuose suplanuotą šviesų rytojų. Tokia mintis peršasi prisimenant pradinį pasimetimą ir žvilgtelėjus į jums pavaldžios ir tuo, matyt, turinčios užsiimti Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės nuorodą internete – ten nerasta nė vienos dūšelės. O jei ir būtų, paprieštarausite, vis tiek visų „koronų“ juk nenumatysi. Ko gero, būsite teisus, bet kaip buvęs statutinis pareigūnas turėtumėte sutikti, kad blaškymosi būtų mažiau. Akivaizdu, kad tai jūsų seniai nebejaudina, nes šiuos padrikus veiksmus įvedant karantiną turėtų sėkmingai pridengti slopstančių susirgimų statistika ir ištęstas apribojimų švelninimas. Bravo, taip dozuojant viską iki rudens ir derinant su vienkartiniais pamokėjimais mažiau kritiškoms, bet balsą turinčioms visuomenės grupėms, galima ir antrąkart Seimo rinkimus laimėti.
Žodžiu, galite nuoširdžiai džiūgauti, kad, skirtingai nei aukščiau paminėtiems pirmtakams, likimas jums yra maloningas: turėjote ilgą ekonomikos pakilimo ciklą ir platų ES ir ECB užnugarį. Su tokiu paramstymu būtų keista, jei Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijoje galiausiai neatsirastų daugiau administracinio supratimo, o sveikatos apsaugos sistemoje – nuoseklumo. Ką jau kalbėti apie ligi šiol neregėtą milijardinį pigių kreditų aukso puodą, leidusį labai nesigilinti nei į užsakomų prekių kokybę, nei į jų kainoraščius. Ne gyvenimas, o svajonė!
Deja, kreditais grįstos svajonės turi bent vieną mažiau matomą pusę, kurią pastebėti jums turėtų padėti tikrai tai žinanti premjero Ekonomikos politikos grupė, – paskolas Lietuva kažkada turės grąžinti. Žinia, tokie vienkartiniai dosnumo fontanai, kuriais siekiate pamaloninti pensininkus ar kitas nuo koronaviruso dar nenukentėjusias visuomenės grupes, ne kaži ką sugeneruos atgal į valstybės biudžetą, kuris, kaip skelbia jūsų finansų ministras, jau balandį neteko 30% pajamų. Ir tai tik pradžia. Jeigu savo 12-os patarėjų komandoje turėtumėte nors vieną specialistą ekonomikos klausimais, jis jums tikrai pašnabždėtų, kad dėl to, kaip elgiatės su šalies verslu – gero nelauk. Kad ir kaip žiūrėsi, šalies ūkio reikalai turėtų būti premjero prioritetų viršuje, o ne paraštėse. Aišku, jei nuoširdžiai norima turėti pilną valstybės iždą ir laimingą pilietį.
O dabar akivaizdu, kad tokio prioriteto ligi šiol nelabai ir buvo, nes formalus 1,3 mlrd. Eur verslo paramos paketas gražiai atrodo tik „Invegos“ interneto puslapyje ir jūsų spalvinguose viešuose pasisakymuose, kuriuose visada daug vietos skiriama milijardų fontanams. Nejaugi jums tikrai nesvarbu, kad iš šios parodomosios čiurkšlės nuo vasario 1 d. verslo įmones tepasiekė... 35 mln. Eur lašas! Palyginkime, gal dar pamenate, kad vien Lietuvos policijos 2019 m. biudžetas siekė apie 240 mln. Eur.
Keisčiausia, kad, užuot pasidomėjęs, kodėl jūsų įsakymu dėl karantino uždaryti arba pridusę verslai nesinaudoja valstybės pagalba, jūs juos rūšiuojate pagal tik jums žinomą išgyvenimo badu testą – mėnuo, du, trys... Ar ne panašiai dėl COVID-19 testavo žmones jūsų sveikatos apsaugos ministras? Ir kas būtų, jei jis, pasiklausęs jūsų, nuspręstų taip elgtis ir instruktuodamas medikus, kuriems ligoniams skirti deguonies kaukę...
Premjeras iš principo turėtų būti vadybininkas, suprantantis skaičius ir mokantis vertinti situaciją. Net ir dirbus vadovaujamą darbą, kur nemaža dalis energijos išeikvojama didesniems kasmetiniams asignavimams „pramušti“, turėtų būti aišku, kad kažkas negerai su ta paramos verslui priemone, jei dėl apribojimų nedirbantys ir neuždirbantys verslininkai net nesikreipia dėl specialiai jiems Vyriausybės skiriamų pinigų. Čia net elementari logika sakytų, kad arba priemonės yra netinkamos, arba mechanizmas per sudėtingas, arba „Invega“ nepajėgi įgyvendinti šio uždavinio. Greičiausiai problema apima visas šias priežastis, nes panaudota mažiau nei 3% (!) lėšų. Taip nei ekonomiką išgelbėsi, nei turėsi iš ko pensininkams pensijas didinti ar vienkartines išmokas mokėti.
Šią savaitę Europos Komisija aiškiai įvertino, kad pandemija atneš ES ekonomikai istorinį nuosmukį, todėl toks jūsų atsainumas verslo atžvilgiu gali palikti skurstančią ir kartoms praskolintą Lietuvą bei pašalpomis kuriamą iliuzinę gerovės valstybę.
Nuoširdžiai norime, kad taip nenutiktų. Kadangi neturite patarėjo ekonomikos klausimais, o kiti greičiausiai rūpinasi įvaizdžiu, o gal saugo jus nuo nemalonios informacijos, nusprendėme retsykiais skirti jums asmeninį trumpą viešą laišką, kuris prasidės mandagiu kreipiniu „Labas rytas, premjere“. Jame rasite Lietuvos ekonomikos barometrą, kurį formuosime kartu su savo skaitytojais. Gal jis jums padės subalansuoti prioritetus ir atrasti trumpiausią kelią link ekonomiškai bei politiškai stiprios ir tvarios gerovės valstybės.
