Daugiausia grėsmių Lietuvai kelia Rusija
Dokumente, kuris paskelbtas antradienį ryte, daugiausia dėmesio skiriama su Rusijos veiksmais ir įtaka siejamoms grėsmėms, paminėtas Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą. Terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje įvardytas kaip žemas. Visą dokumentą galite skaityti čia.
Nurodoma, kad Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį ypač neigiamai veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje ir Kaliningrado srityje, gilėjanti karinė integracija su Baltarusija, o didžiausią žvalgybos grėsmę Lietuvai kelia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, aktyviai bendradarbiaujančios su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis.
Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima tęstinė kenkėjiška Rusijos ir Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla.
Informacinėje erdvėje pagrindiniai Rusijos propagandos ir istorijos politikos taikiniai yra Lietuvos valstybingumą grindžiantys ir jos gyventojų pasipriešinimą sovietinei okupacijai liudijantys įvykiai.
Didžiausią riziką Lietuvos energetinei nepriklausomybei kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose.
Grėsmių vertinime teigiama, kad Rusija siekia plėsti savo įtaką Vakaruose pasinaudodama parlamentinės diplomatijos instrumentais, o siekdama susigrąžinti globalios galios statusą. Svarbiausi Maskvos tikslai – įteisinti agresijos prieš Ukrainą rezultatus ir skatinti Vakarų šalių nesutarimus dėl sankcijų Rusijai politikos.
Rusija bando diskredituoti Vakarų valstybių politiką geopolitiškai svarbiuose regionuose ir plėsti juose savo įtaką.
Dokumente pabrėžiama, kad Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką. Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais.
Rusiškų dujų importas kelia riziką
Lietuvos žvalgyba įspėja, kad suskystintų gamtinių dujų importas iš Rusijos per Klaipėdos uostą kelia riziką šalies energetinei nepriklausomybei, nes per Klaipėdą dujas gabenanti bendrovė Rusijos „Novatek“ glaudžiai susijusi su Kremliumi, o jos galutinis tikslas – įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.
„Didžiausią riziką Lietuvos energetinei nepriklausomybei kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose“, – teigiama ataskaitoje.
Anot žvalgybos tarnybų, prioritetinė kompanijos veiklos kryptis – SGD tiekimas Baltijos šalims per Klaipėdos terminalą mažiausia rinkos kaina.
„Mažą kainą „Novatek“ galėjo pasiūlyti tik dėl Rusijos valdžios, turinčios tikslą užimti vis didesnę SGD rinkos dalį, SGD eksportui sudarytų sąlygų. Todėl „Novatek“ yra suinteresuota pasiekti šį strateginį tikslą – didinant prekybos per Klaipėdą apimtį ilgalaikėje perspektyvoje įsitvirtinti Baltijos šalių SGD rinkoje“, – teigiama ataskaitoje.
Žvalgybos teigimu, nors „Novatek“ prisistato esanti privati, viena skaidriausiai Rusijoje veikiančių kompanijų, „neabejotina, kad jos strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausios valdžios atstovais“.
Dokumente rašoma, kad vienas „Novatek“ akcininkų – Rusijos oligarchas Genadijus Timčenka. Jam JAV iždo departamentas taiko sankcijas, o jis pats, anot ataskaitos, priklauso prezidento Vladimiro Putinui artimų asmenų ratui, be to, dalį „Novatek“ akcijų valdo Rusijos valstybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom“.
Naujausias „Novatek“ krovinys į Klaipėdą atplaukė sausio pabaigoje.
Auga įtampa dėl Astravo AE
„Artėjant numatytam BelAE paleidimo terminui, didėja įtampa tarp atsakingų Baltarusijos institucijų, projekto užsakovų ir „Rosatom“ atstovų – visi jie baiminasi atsakomybės už galimus incidentus paskubomis pastatytoje BelAE“, – rašoma Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. Dokumente terminu „BelAE“ vadinama Astravo atominė elektrinė.
Žvalgybos atkreipia dėmesį, kad pernai liepą iš pareigų pasitraukė elektrinės statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas. Lietuvos žvalgų vertinimu, jis pareigas paliko „vengdamas atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų elektrinės parengimo eksploatacijai darbų“.
Anot ataskaitos, Baltarusijos tyrimų komitetas jau anksčiau buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą dėl incidentų statybų aikštelėje, tyrimo metu buvo sulaikyti keli asmenys, dirbę rangovams iš Rusijos, tačiau dėl Rusijos diplomatinio spaudimo bylos nutrauktos.
Dokumente teigiama, kad „Rosatom“ atstovai atsainiai vertina statybas prižiūrinčių Baltarusijos institucijų reikalavimus, o patiems baltarusiams trūksta tiek kompetencijos, tiek valios tinkamai prižiūrėti atliekamus darbus.
Anot žvalgybos, pernai birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo buvo kilęs gaisras elektrinės pirmajame bloke šalia reaktoriaus, tačiau informacijos apie minėtą incidentą Baltarusijos institucijos nepateikė.
„Žvalgybos vertinimu, nuostatą slėpti informaciją apie BelAE projekto trūkumus palaiko korporacija „Rosatom“, nes baiminasi dėl savo, kaip patikimo partnerio įgyvendinant branduolinių jėgainių statybos projektus, tarptautinės reputacijos“, – teigiama dokumente.
Kinai ieško taikinių per „LinkedIn“
Kinijos žvalgybos tarnybos ieško taikinių Lietuvoje per socialinį tinklą „LinkedIn“. Tokiais taikiniais dažniausiai tampa buvę arba esami valstybės tarnautojai, informacinių technologijų specialistai, gynybos sektoriaus darbuotojai ir mokslininkai.
Anot žvalgybos, verbuojant dažniausiai siūloma teikti konsultanto paslaugas, pakviečiama atvykti į Kiniją, kur už atlygį paprašoma parengti analitinį tendencijų užsienio valstybėje vertinimą, viešos ir neviešos politinės ar karinės informacijos apibendrinimą.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
Tolesni kontaktai vyksta per mobiliąsias programėles ar elektroniniu paštu, kol galiausiai asmuo nuosekliai įtraukiamas į šnipinėjimo veiklą, nurodoma dokumente.
„Tūkstančiai „LinkedIn“ vartotojų pasaulyje yra sulaukę fiktyvių, žvalgybos priedangai naudojamų Kinijos kompanijų darbuotojų pasiūlymų tapti konsultantais arba darbuotojais bei kvietimų atvykti į Kiniją. Tokia Kinijos žvalgybos tarnybų veikla nustatyta ir Lietuvoje“, – rašoma ataskaitoje.
Dokumente taip pat teigiama, kad Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima kenkėjiška Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla, tačiau pabrėžiama, kad didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas.
Ataskaitoje nurodoma, kad nauju rizikos veiksniu Lietuvoje gali tapti penktosios kartos (5G) ryšio technologija – žvalgyba perspėjo, kad „koncentravimasis į jos privalumus, nepaisant saugumo kriterijų, gali kelti riziką asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui“.
Kinijos telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ vardas ataskaitoje nėra minimas.
Kinijos veiklą kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui žvalgybos tarnybos pirmą kartą nurodė praėjusiais metais.
Ieško verbavimui tinkamų turistų
Nemokamų elektroninių vizų į Rusiją sistema didina rizikas Lietuvos saugumui, nes sudaro palankias sąlygas Maskvai verbuoti šnipus, pastebima žavlgybų ataskaitoje.
Pernai Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Karaliaučiaus sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas.
„Vizų režimo supaprastinimas ir dėl to didėsiantis į Rusiją keliaujančių užsieniečių srautas yra itin palankios aplinkybės Rusijos žvalgybos tarnyboms“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Tarp atvykstančiųjų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško asmenų, kurie gali turėti vertingos informacijos arba, tarnybų manymu, yra pažeidžiami. Ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria į Rusiją vykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariams, žurnalistams.
Į Rusiją vykstantiems Lietuvos piliečiams žvalgyba paskelbė rekomendaciją vengti keliauti vienam, nepažeisti viešosios tvarkos, saikingai vartoti alkoholį, jei įmanoma, vengti kartu vežtis pagrindinius mobiliuosius ir kompiuterinius įrenginius, kritiškai vertinti naujas pažintis, gaunamus pasiūlymus ir prašymus.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti Lietuvoje gyvenančiais Rusijos tėvynainiais ir įvardytas vienas aktyviai šioje srityje veikiantis Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas. Piotras Čaginas, vykdydamas žvalgybą prieš Lietuvą, naudojasi neegzistuojančios Karaliaučiaus srities visuomeninės organizacijos „Pergalės fondas“ priedanga ir fiktyvia jai atstovaujančio lietuvių kilmės visuomenininko Petro Taraškevičiaus tapatybe.
Nesikišo į Lietuvos prezidento rinkimus
Rusija nebandė paveikti pernai vykusių Lietuvos prezidento rinkimų rezultatų, konstatavo Lietuvos žvalgyba.
„Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 m. vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – teigiama dokumente.
Anot ataskaitos, rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.
Žvalgybos teigimu, „tam tikra išimtis yra tik savivaldybių tarybų rinkimai, per juos Rusija siekė, kad jai lojalūs politikai išlaikytų savo pozicijas savivaldybėse“.
