Konservatoriai kritikuoja valdančiuosius dėl chaotiško biudžeto, žada jo nepalaikyti
Šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) taryba priimtoje rezoliucijoje taip pat paragino prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti būsimą biudžetą, jei Vyriausybė nesiims sprendimų, kuriais „būtų užtikrintas savalaikis viešojo sektoriaus darbuotojams duotų pažadų tesėjimas“.
Konservatoriai tvirtina, kad „valstiečių“ Vyriausybė ekonomikos augimo metais nesiėmė „jokių struktūrinių reformų, reikalingų Lietuvai ištrūkti iš vidutinių pajamų spąstų“, o pernai inicijuota „neapgalvota ir žalinga mokesčių reforma milijardas milijonui“, išimanti iš valstybės biudžeto milijardą eurų pajamų, nulėmė kitų metų biudžeto išlaidų ir naujų mokestinių iniciatyvų chaotiškumą.
Partijos taryba pabrėžia, kad biudžetas formuojamas padrikai ir kritikuoja bankų ar prekybos tinklų apmokestinimo iniciatyvas, nes jos tik padidins paslaugų ar prekių kainas, ir tai „taps eilinių vartotojų papildomas apmokestinimu“.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad kartu su biudžeto pajamas mažinančia mokesčių reforma valdantieji siūlo prisiimti naujus įsipareigojimus – didinti vaiko pinigus, įvairias socialines išmokas, viešojo sektoriaus atlyginimus, nukeliant didžiąją dalį augimo į priešrinkiminį laikotarpį.
„TS-LKD siūlo balsuoti prieš neatsakingą, priešinantį, pažadų netesintį 2020 metų valstybės biudžetą“, – teigiama deklaracijoje.
Konservatoriai rezoliucija įsipareigojo kitų metų Seimo rinkimų programoje ypatingą dėmesį skirti ekonominio augimo plano parengimui užtikrinant, kad šalis „išvengtų vidutinių pajamų spąstų valstybės likimo“, didėtų bendrasis vidaus produktas (BVP) ir taip būtų sudarytos galimybės žymesniam biudžeto perskirstymui. Taip pat jie žada rengti 2021-ųjų biudžeto formavimo principus, kurie atsižvelgtų į ekonomikos lėtėjimą.
G. Landsbergis: „keliuko“ istorija griauna pasitikėjimą valstybe
Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis savo kalboje pabrėžė, kad valdantieji chaotiškais savo veiksmais griauna pasitikėjimą valstybe, primindamas ir premjero Sauliaus Skvernelio kelio asfaltavimo istoriją.
„Yra pamirštas vienas dalykas – pasitikėjimas. Be pasitikėjimo, bendro sutarimo rasti, kuriuo keliu tą gerovę kurti, yra neįmanoma (...). Kaip galima pasitikėti valstybe, kuri prašo iš manęs susimokėti kad ir 100 Eur daugiau už būstą, keletą šimtų eurų – už automobilį, jeigu aš žinau, kad tie pinigai gali nueiti vienam iš valstybės vadovų nutiesti keliuką šalia jo namų“, – sakė jis.
TS-LKD lyderis savo kalboje kritikavo susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių bei jį ginantį premjerą. J. Narkevičių dėl jo elgesio pietaujant už valstybės įmonių pinigus ir kitų sprendimų atsistatydinti ragina prezidentas, tačiau S. Skvernelis savo ruožtu sakė nesiimsiantis „drastiškų sprendimų“ ir lauks teisinių paaiškinimų iš ministro.
„Tai, kas dabar vyksta, yra naudojimasis politine padėtimi ir ieškojimas teisinių argumentų, kodėl tai yra klaida, tėra tiktai dūmų uždanga“, – teigė G.Landsbergis.
Anot jo, visuomenė negali palaikyti iniciatyvų, kai nėra aišku, ar sunkiai uždirbti pinigai nenukeliaus „kokiam pastatui remontuoti, gal aukštam valstybės pareigūnui algą pakelti“.
Jis prisiminė 2016-aisiais kilusią vadinamąją „auksinių šaukštų istoriją, kur, kaip nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba, įmonė „Nota Bene“ kariuomenei pardavė įvairių virtuvės įrankių aštuoniskart brangiau, nei rinkos kaina.
Anot jo, nors minėta 17.000 Eur suma buvo „lašas jūroje“, bet tai sugriovė visuomenės pasitikėjimą valdžia, kariuomene Rusijos agresijos Ukrainoje ir kitose šalyse kontekste. Politikas lygina tai su šiandienine situacija ir ragino atsisakyti privilegijų, jei jie nori palaikymo naujiems mokesčiams.
„Kai buvo pirmasis biudžetas, kreipiausi į valstybės vadovus, ypatingai premjerą, prašydamas – jei jūs tikitės nors mažiausio palaikymo Seime, kad būtų pritarta naujiems mokesčiams, kitiems dalykams, susimildami, išimkite visus Seimo saldainius, pastatų tvarkymus, didesnes algas valstybės pareigūnams (...). Tai buvo iki „keliukų“, iki „pietukų“ ir iki Konstitucinio Teismo paskyrimų, kuriais dabar nuspalvintas visas biudžeto svarstymas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Konservatoriai taip pat tvirtina surinkę apie 50-ies organizacijų atstovų parašus su prašymu Finansų ministerijai atsižvelgti į jų reikalavimus kitų metų biudžete.
TS-LKD taryba šeštadienį taip pat patvirtino partijos kandidatų į Seimą garbingo elgesio įsipareigojimus. Jį taip pat dar žadama taisyti diskusijų, ar verta įtraukti daug teisinių kategorijų, kurios rodytų atsakomybės prisiėmimą, ar pakanka nuostatos, kad turėtų veikti politiko „sąžinė ir sveikas protas“. Dokumentą bus siūloma pasirašyti visiems TS–LKD kandidatams į Seimą.
G. Landsbergis pažymėjo, kad dokumentas daugiausia skirtas vadovaujantiems politikams, pavyzdžiui, partijos deleguotiems ministrams, viceministrams, jų vadovams.
„Šiuo papildomu įsipareigojimu norime pasakyti, kad pareigūnai, kurie bus skiriami – ministrai, viceministrai, komitetų pirmininkai, pavaduotojai – patys prisiima atsakomybę, kad iškilus dvejonei dėl jų skaidrumo, interesų supainiojimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, turi trauktis“, – sakė jis.
Kviečia diskutuoti dėl pirmalaikių rinkimų skelbimo
Vytautas Landsbergis, TS-LKD garbės pirmininkas, kritikuoja valdančiuosius dėl nepasvertų pažadų biudžete ir kviečia partijas diskutuoti dėl pirmalaikių rinkimų galimybės.
„Valdantieji kažko persigandę ir daro vis daugiau šaliai žalingų klaidų. Todėl būtų naudingiau kartu su jais apsispręsti dėl ankstesnių rinkimų“, – teigė TS-LKD garbės pirmininkas šeštadienį Vilniuje vykstančiame partijos tarybos posėdyje.
Jis pabrėžė, kad taip valdantiesiems „daugėtų paskatų susimąstyti sparčiau keistis“.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva žengia svarbų žingsnį, skatindama inovacijas ir aukštųjų technologijų plėtrą. Nauji Pelno mokesčio įstatymo (30-3 str.) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (17 str. 1 d. 33 p.) pakeitimai numato mokestines lengvatas bendrovėms, kurios nuo 2026 m. mokės stipendijas mokslo tyrėjams, veikiantiems pagal trišales sutartis su universitetais. Ką tai praktiškai reiškia šaliai ir verslui, apžvelgia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris.
Verslas vis reikliau vertina partnerių ir tiekėjų poveikį aplinkai, darbuotojų gerovės užtikrinimo priemones, skaidrumo ir verslo etikos lygį. Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė, dalijasi įžvalgomis, kaip šiame kontekste atrodo šalies įmonės ir kodėl skaidri tvarumo informacija tampa vis svarbesniu kriterijumi, kuriant naujas partnerystes ir siekiant didesnio pasitikėjimo rinkoje.
Augant sudėtingų sandorių ir infrastruktūrinių projektų apimtims, advokatų kontora COBALT stiprina Europos Sąjungos (ES) ir konkurencijos teisės komandą. Prie jos prisijungia naujas kontoros partneris advokatas dr. Lauras Butkevičius, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis konkurencijos teisės ir reguliavimo srityse.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
„Apsispręsti dėl rinkimų derėtų kartu, Seimo politikų debatuose, o ne keršto muštynėse, kas kam skaudžiau užvoš ar pagrūmos kokiomis nors politinėmis sankcijomis“, – teigė V. Landsbegis.
Anot jo, dabartinę vidaus padėtį Lietuvoje nusako valdančiųjų ir jų Vyriausybės „finansinis bankrotas“.
„Pažadais rinkėjams valdantieji įsipareigojo tiek daug, kad tikrai neįstengs tesėti. O kas turės tesėti? (...) jie vykdo populistų, liaudies suvedžiotojų kampaniją. Ir kampaniją ne iš santaupų, o į skolą, didelę skolą, kurią paliks ne savo partijos ir latifundininkų asmeniniame debete, o kitiems“, – tvirtino politikas.
Jis lygino šiandieninę situaciją su 2008-aisiais, kilus pasaulinei ekonomikos krizei socialdemokratų Vyriausybės paliktu optimistiniu biudžeto projektu, kuomet metų pabaigoje atėjus į valdžią konservatoriams teko imtis naktinės mokesčių reformos.
V. Landsbergis kvietė premjerą Saulių Skvernelį „atviram draugiškam pokalbiui apie būsimą skolų mokėjimą“.
Politikas taip pat kritikavo valdančiuosius dėl iniciatyvos stokos mažinant šešėlinę ekonomiką, dėl siekio patraukti „valstiečiams“ neparankų Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Jis ragino Seimą skirti daugiau dėmesio emigracijos problemai ir klausė, ar Lietuvoje „nesiformuoja vis didesnė blogovės valstybė, iš kurios jaunimas ir kaimas bėga, balsuoja kojomis“.
