Ukrainoje laimėjo V. Zelenskio partija, koalicijos neprireiks
Antrą vietą užima prorusiškas aljansas „Opozicijos platforma – už gyvybę“ su 12,91% balsų.
Petro Porošenkos partija „Europietiškas solidarumas“ kol kas trečias (8,6%), buvusios premjerės Julijos Tymošenko „Tėvynė“ – ketvirta (8,02%), roko žvaigždės Sviatoslavo Vakarčuko įkurtas „Balsas“ – penktas (6,38%).
Kitos partijos 5% barjero, reikalingo patekti į Aukščiausiąją Radą, neperžengia. Iš viso parlamento rinkimuose dalyvavo 19 partijų.
Trijų balsavusiųjų rinkėjų apklausų vidurkis, paskelbtas sekmadienį vakare užsidarius rinkimų apylinkėms, rodė, kad V. Zelenskio partija turėtų gauti apie 44% balsų.
Komentuodamas balsavusiųjų apklausų rezultatus prezidentas V. Zelenskis sakė: „73% būtų geriau, bet mes dėkingi – aš asmeniškai ir kiekvienas iš mūsų – Ukrainos žmonėms už paramą“.
Užsienyje gyvenantys Ukrainos piliečiai labiausiai palaikė P. Porošenkos „Europietišką solidarumą“ – 29,5% balsų, už „Tautos tarną“ balsavo 28,1%, už „Balsą“ – 19,6%.
Sekmadienį į Ukrainos ambasadą Vilniuje iš viso atvyko balsuoti 299 asmenys iš 3142 užsiregistravusiųjų, BNS pirmadienį informavo Rinkimų komisijos atstovas Mykola Dziadzinas.
Anot jo, daugiausia balsų – 86 – gavo prezidento Volodymyro Zelenskio partija „Tautos tarnas“. 77 rinkėjai balsavo už buvusio šalies vadovo Petro Porošenkos partiją „Europietiškas solidarumas“.
Iš viso rinkimuose dalyvavo 49,84% rinkėjų.
Koalicijos gali ir neprireikti
Pagal naujausius duomenis atrodo, kad partija „Tautos tarnas“ gauna absoliučią daugumą ir jai formuoti koalicijos nereikės. 42,47% balsų daugiamandatėje apygardoje užtikrina 122 vietas, o vienmandatėse apygardose V. Zelenskio partija užsitikrino 125 vietas. Taigi iš viso – 247. Valdančiajai daugumai parlamente, kurį sudaro 450 parlamentarų, užtenka 226 mandatų.
Be to, kaip pažymi politologas Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje, realiai renkami 424 parlamentarai – likusios pozicijos lieka neužpildytos dėl okupuotų teritorijų.
Dar sekmadienio vakarą „Tautos tarno“ pirmininkas Dmitrijus Razumkovas sakė, kad „koalicinės sutarties projektas jau rašomas, kai kurie dalykai jau parengti“.
Anot D. Razumkovo, partija pasirengusi tartis su politinėmis jėgomis, kurios jai artimos ideologinėmis ir moralinėmis, etinėmis vertybėmis. Jis teigė, kad „Balsas“ gali tapti koalicijos partneriu, tačiau „Tėvynės“ galimybių nekomentavo.
„Balsas“ kol kas, atrodo, turi realiausias galimybes dalyvauti valdančioje koalicijoje, mat sekmadienį pats V. Zelenskis sakė, kad „Tautos tarnas“ pasirengęs dialogui su „Balsu“ dėl koalicijos formavimo.
Naujus veidus deklaruoja kaip privalumą
VŽ primena, kad V. Zelenskis, vos tik prisiekęs naujuoju prezidentu, paleido Aukščiausiąją Radą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus. Tokį sprendimą naujasis prezidentas priėmė siekdamas užsitikrinti politinę paramą, kurios tikisi sulaukti po rinkimų.
Pergalė ir dauguma Aukščiausioje Radoje, kaip V. Zelenskiui ir yra paranku, prognozuojama jo naujai partijai „Tautos tarnas“. Partiją daugiausiai sudaro buvę V. Zelenskio bendražygiai pramogų pasaulyje, verslininkai.
Dar prieš V. Zelenskiui tampant Ukrainos prezidentu svarstyta, kad neturėdamas politinio užnugario parlamente jis negalės įgyvendinti savo žadėtų reformų, tad „Tautos tarno“ pergalė V. Zelenskiui suteikia daugiau veikimo galimybių.
Prezidento partija savo visiškai naujus politikoje veidus deklaruoja kaip privalumą ir balsus renka remdamasi elito politika nusivylusiais Ukrainos rinkėjais. Politologų vertinimu, partijos kryptį išskirti sudėtinga ir ji pati tikslingai nesiekia kažkur konkrečiai savęs priskirti.
Tapęs Ukrainos prezidentu V. Zelenskis aiškiai demonstruoja Ukrainos kryptį Vakarų link, taip pat V. Zelenskis žada korupcijos liūne paskendusios šalies ekonomikos reformas, o tai padaryti jam reikia politinės paramos parlamente. Vis dėlto, kaip interviu VŽ teigė politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, reformų procesas yra ilgas ir sudėtingas, tad greitų pokyčių tikėtis neverta. Plačiau apie tai galite skaityti ČIA.
„Turbūt turėtume kalbėti apie procesą. Galutinio rezultato nebus. Manau, kad tai neįmanoma. Bet svarbiausia žmonėms – matyti kryptį. Ukraina dabar pagal kai kuriuos rodiklius yra absoliučiai skurdžiausia Europos valstybė. Net ir Moldovą pralenkusi. Korupcijos mastai yra labai dideli, vis dar vyksta karas ir tenka daugybę resursų skirti šiai sričiai, kuri, deja, nusineša ir daugybę gyvybių – padėtis yra labai trapi. Prezidentas, prisiminkime, į rinkimus žengė su mintimi, kad man nesvarbu nei reitingai, nei perrinkimas ir galbūt aš net nesieksiu antros kadencijos. Tai tarsi suponuoja, kad jis padarys tai, ko reikia, nors tai iššauks pasipriešinimą, kritiką ir galbūt net jo paties reitingo smukimą. Tai tarsi leistų manyti, kad Ukraina įeis į vėžes arba pratęs galbūt gerus darbus ir per penkerius metus bus padaryta pažanga. Bet ar visuomenė pamatys tą kaip jau rezultatą, na, turbūt ne“, – VŽ kalbėjo L. Kojala.
Du pasirinkimai
Analitikai prieš rinkimus svarstė, kad, laimėjusi rinkimus, V. Zelenskio partija turi du pasirinkimus – formuoti arba politinę, arba technokratinę vyriausybę. Pastaruoju atveju vietos žiniasklaidos kaip galimas kandidatas gauti aukštą (galbūt net premjero) postą Ukrainos vyriausybėje įvardijamas ir Aivaras Abromavičius, buvęs šalies ekonomikos ir prekybos ministras.
Vis dėlto L. Kojala VŽ teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kokia yra dabartinio Ukrainos prezidento V. Zelenskio siekiamybė ir ką jis bandys padaryti formuojant vyriausybę, tačiau technokratinės vyriausybės variantas laikytinas tikėtinu.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus pietinė dalis sparčiai keičiasi – už Liepkalnio viena po kitos kuriasi gamybos ir logistikos įmonės. Čia jau formuojasi pramonės ašis, tampanti naujuoju sostinės verslo magnetu.
Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderės Skaylink akcijų paketą Vodafone.
Kaunas keičiasi, auga ir gražėja – su šiuo pastaraisiais metais vis dažniau kartojamu teiginiu nebesiginčija niekas. Tačiau laikinosios sostinės ir jos apylinkių transformacija nebūtų įmanoma be nekilnojamojo turto vystytojų, kurie įgyvendindami ambicingus projektus keičia miesto veidą ir kuria naujus gyvenimo kokybės standartus.
Europos Sąjunga imasi revoliucinės pakuočių politikos reformos. 2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių. Jos paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją, akcentuoja Živilė Ramoškienė, RecyClass auditorė ir MB „Ecogrant“ vadovė.
Didžiausiu pralaimėtuoju šiuose rinkimuose galime laikyti Vladimirą Putiną, Rusijos prezidentą, kuris mato, kad prorusiškos politinės jėgos Ukrainoje prarado savo populiarumą, kuriuo mėgavosi iki 2014 m. Nuo paskutinių Ukrainos parlamento rinkimų taikos metu, prieš septynerius metus, prorusiškos politinės jėgos gavo daugiau nei 50% vietų Aukščiausioje Radoje ir suformavo valdančiąją koaliciją. Po šio sekmadienio rinkimų vienintelė atvirai prorusiška jėga „Opozicinė platforma“ prognozuojama užsitikrins tik 12-13% balsų.
Reformų poreikis
Remiantis Pasaulio banko skelbiama prognoze, Ukrainos ekonomikos augimas 2019-aisiais prislops ir sieks 2,7%, palyginimui, praėjusiais metais šalies ūkis augo 3,3%. Remiantis specialistų prognozėmis, Ukrainos ekonomika gali ir dar labiau susitraukti, jeigu nebus pasiekta reikšmingo proveržio nepabaigtose įgyvendinti reformose.
Nuo 2014 m. Europos Sąjunga (ES) suteikė Ukrainai 15 mlrd. Eur dotacijomis ir paskolomis, siekiant paskatinti šalyje reformas. Būtent jų tęstinumas ir įgyvendinimas yra viena pagrindinių šio finansavimo sąlygų.
Prekyba tarp ES ir Ukrainos taip pat auga. Šiandien 42% šalies eksporto yra nukreipta į ES rinką. 49% į Ukrainą importuojamos produkcijos taip pat atkeliauja iš Bendrijos.
Antikorupcijos organizacijos „Transparency International“ skelbiamame korupcijos suvokimo indekse Ukraina 2018 m. užėmė 120-tą vietą iš 180 šalių. Prieš Ukrainos prezidento rinkimus skelbta „Gallup“ vykdyta apklausa rodo, kad tik 9% Ukrainos visuomenės šiuo metu pasitiki savo šalies valdžia, tad Ukrainos visuomenė iš politikos naujokų tikisi reikšmingo reformų proceso ir daugiau skaidrumo.
