Ukrainoje laimėjo V. Zelenskio partija, koalicijos neprireiks

Publikuota: 2019-07-21
Atnaujinta 2019-07-22 13:35
AP / „Scanpix“ nuotr.
AP / „Scanpix“ nuotr.

Sekmadienį Ukrainoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai Volodymyras Zelenskis buvo išrinktas Ukrainos prezidentu. Suskaičiavus 57,01% balsalapių, akivaizdžiai pirmauja V. Zelenskio partija „Tautos tarnas“ – 42,47% balsų. 

Antrą vietą užima prorusiškas aljansas „Opozicijos platforma – už gyvybę“ su 12,91% balsų.

Petro Porošenkos partija „Europietiškas solidarumas“ kol kas trečias (8,6%), buvusios premjerės Julijos Tymošenko „Tėvynė“ – ketvirta (8,02%), roko žvaigždės Sviatoslavo Vakarčuko įkurtas „Balsas“ – penktas (6,38%).  

Kitos partijos 5% barjero, reikalingo patekti į Aukščiausiąją Radą, neperžengia. Iš viso parlamento rinkimuose dalyvavo 19 partijų.

Trijų balsavusiųjų rinkėjų apklausų vidurkis, paskelbtas sekmadienį vakare užsidarius rinkimų apylinkėms, rodė, kad V. Zelenskio partija turėtų gauti apie 44% balsų.

Komentuodamas balsavusiųjų apklausų rezultatus prezidentas V. Zelenskis sakė: „73% būtų geriau, bet mes dėkingi – aš asmeniškai ir kiekvienas iš mūsų – Ukrainos žmonėms už paramą“.

Užsienyje gyvenantys Ukrainos piliečiai labiausiai palaikė P. Porošenkos „Europietišką solidarumą“ – 29,5% balsų, už „Tautos tarną“ balsavo 28,1%, už „Balsą“ – 19,6%.

Sekmadienį į Ukrainos ambasadą Vilniuje iš viso atvyko balsuoti 299 asmenys iš 3142 užsiregistravusiųjų, BNS pirmadienį informavo Rinkimų komisijos atstovas Mykola Dziadzinas.  

Anot jo, daugiausia balsų – 86 – gavo prezidento Volodymyro Zelenskio partija „Tautos tarnas“. 77 rinkėjai balsavo už buvusio šalies vadovo Petro Porošenkos partiją „Europietiškas solidarumas“.

Iš viso rinkimuose dalyvavo 49,84% rinkėjų.

Koalicijos gali ir neprireikti

Pagal naujausius duomenis atrodo, kad partija „Tautos tarnas“ gauna absoliučią daugumą ir jai formuoti koalicijos nereikės. 42,47% balsų daugiamandatėje apygardoje užtikrina 122 vietas, o vienmandatėse apygardose V. Zelenskio partija užsitikrino 125 vietas. Taigi iš viso – 247. Valdančiajai daugumai parlamente, kurį sudaro 450 parlamentarų, užtenka 226 mandatų.

Be to, kaip pažymi politologas Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje, realiai renkami 424 parlamentarai – likusios pozicijos lieka neužpildytos dėl okupuotų teritorijų.

Dar sekmadienio vakarą „Tautos tarno“ pirmininkas Dmitrijus Razumkovas sakė, kad „koalicinės sutarties projektas jau rašomas, kai kurie dalykai jau parengti“.  

Anot D. Razumkovo, partija pasirengusi tartis su politinėmis jėgomis, kurios jai artimos ideologinėmis ir moralinėmis, etinėmis vertybėmis. Jis teigė, kad „Balsas“ gali tapti koalicijos partneriu, tačiau „Tėvynės“ galimybių nekomentavo.

„Balsas“ kol kas, atrodo, turi realiausias galimybes dalyvauti valdančioje koalicijoje, mat sekmadienį pats V. Zelenskis sakė, kad „Tautos tarnas“ pasirengęs dialogui su „Balsu“ dėl koalicijos formavimo.  

Naujus veidus deklaruoja kaip privalumą

VŽ primena, kad V. Zelenskis, vos tik prisiekęs naujuoju prezidentu, paleido Aukščiausiąją Radą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus. Tokį sprendimą naujasis prezidentas priėmė siekdamas užsitikrinti politinę paramą, kurios tikisi sulaukti po rinkimų.

Pergalė ir dauguma Aukščiausioje Radoje, kaip V. Zelenskiui ir yra paranku, prognozuojama jo naujai partijai „Tautos tarnas“. Partiją daugiausiai sudaro buvę V. Zelenskio bendražygiai pramogų pasaulyje, verslininkai.

Dar prieš V. Zelenskiui tampant Ukrainos prezidentu svarstyta, kad neturėdamas politinio užnugario parlamente jis negalės įgyvendinti savo žadėtų reformų, tad „Tautos tarno“ pergalė V. Zelenskiui suteikia daugiau veikimo galimybių.

Prezidento partija savo visiškai naujus politikoje veidus deklaruoja kaip privalumą ir balsus renka remdamasi elito politika nusivylusiais Ukrainos rinkėjais. Politologų vertinimu, partijos kryptį išskirti sudėtinga ir ji pati tikslingai nesiekia kažkur konkrečiai savęs priskirti.

Tapęs Ukrainos prezidentu V. Zelenskis aiškiai demonstruoja Ukrainos kryptį Vakarų link, taip pat V. Zelenskis žada korupcijos liūne paskendusios šalies ekonomikos reformas, o tai padaryti jam reikia politinės paramos parlamente. Vis dėlto, kaip interviu VŽ teigė politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, reformų procesas yra ilgas ir sudėtingas, tad greitų pokyčių tikėtis neverta. Plačiau apie tai galite skaityti ČIA.

„Turbūt turėtume kalbėti apie procesą. Galutinio rezultato nebus. Manau, kad tai neįmanoma. Bet svarbiausia žmonėms – matyti kryptį. Ukraina dabar pagal kai kuriuos rodiklius yra absoliučiai skurdžiausia Europos valstybė. Net ir Moldovą pralenkusi. Korupcijos mastai yra labai dideli, vis dar vyksta karas ir tenka daugybę resursų skirti šiai sričiai, kuri, deja, nusineša ir daugybę gyvybių – padėtis yra labai trapi. Prezidentas, prisiminkime, į rinkimus žengė su mintimi, kad man nesvarbu nei reitingai, nei perrinkimas ir galbūt aš net nesieksiu antros kadencijos. Tai tarsi suponuoja, kad jis padarys tai, ko reikia, nors tai iššauks pasipriešinimą, kritiką ir galbūt net jo paties reitingo smukimą. Tai tarsi leistų manyti, kad Ukraina įeis į vėžes arba pratęs galbūt gerus darbus ir per penkerius metus bus padaryta pažanga. Bet ar visuomenė pamatys tą kaip jau rezultatą, na, turbūt ne“, – VŽ kalbėjo L. Kojala.

Du pasirinkimai

Analitikai prieš rinkimus svarstė, kad, laimėjusi rinkimus, V. Zelenskio partija turi du pasirinkimus – formuoti arba politinę, arba technokratinę vyriausybę. Pastaruoju atveju vietos žiniasklaidos kaip galimas kandidatas gauti aukštą (galbūt net premjero) postą Ukrainos vyriausybėje įvardijamas ir Aivaras Abromavičius, buvęs šalies ekonomikos ir prekybos ministras. 

Vis dėlto L. Kojala VŽ teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kokia yra dabartinio Ukrainos prezidento V. Zelenskio siekiamybė ir ką jis bandys padaryti formuojant vyriausybę, tačiau technokratinės vyriausybės variantas laikytinas tikėtinu.

Didžiausiu pralaimėtuoju šiuose rinkimuose galime laikyti Vladimirą Putiną, Rusijos prezidentą, kuris mato, kad prorusiškos politinės jėgos Ukrainoje prarado savo populiarumą, kuriuo mėgavosi iki 2014 m. Nuo paskutinių Ukrainos parlamento rinkimų taikos metu, prieš septynerius metus, prorusiškos politinės jėgos gavo daugiau nei 50% vietų Aukščiausioje Radoje ir suformavo valdančiąją koaliciją. Po šio sekmadienio rinkimų vienintelė atvirai prorusiška jėga „Opozicinė platforma“ prognozuojama užsitikrins tik 12-13% balsų.

Reformų poreikis

Remiantis Pasaulio banko skelbiama prognoze, Ukrainos ekonomikos augimas 2019-aisiais prislops ir sieks 2,7%, palyginimui, praėjusiais metais šalies ūkis augo 3,3%. Remiantis specialistų prognozėmis, Ukrainos ekonomika gali ir dar labiau susitraukti, jeigu nebus pasiekta reikšmingo proveržio nepabaigtose įgyvendinti reformose.        

Nuo 2014 m. Europos Sąjunga (ES) suteikė Ukrainai 15 mlrd. Eur dotacijomis ir paskolomis, siekiant paskatinti šalyje reformas. Būtent jų tęstinumas ir įgyvendinimas yra viena pagrindinių šio finansavimo sąlygų.

Prekyba tarp ES ir Ukrainos taip pat auga. Šiandien 42% šalies eksporto yra nukreipta į ES rinką. 49% į Ukrainą importuojamos produkcijos taip pat atkeliauja iš Bendrijos.

Antikorupcijos organizacijos „Transparency International“ skelbiamame korupcijos suvokimo indekse Ukraina 2018 m. užėmė 120-tą vietą iš 180 šalių. Prieš Ukrainos prezidento rinkimus skelbta „Gallup“ vykdyta apklausa rodo, kad tik 9% Ukrainos visuomenės šiuo metu pasitiki savo šalies valdžia, tad Ukrainos visuomenė iš politikos naujokų tikisi reikšmingo reformų proceso ir daugiau skaidrumo.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

G. Nausėda: Lietuva tikisi daugiau Indijos investicijų 2

Prezidentas Gitanas Nausėda, šeštadienį Vilniuje susitikęs su Indijos viceprezidentu Venkaiah Naidu,...

Verslo aplinka
2019.08.17
Miškus Sibire padega, nes naudinga juos iškirsti vėliau 4

Rusijos vyriausybė iniciavo tyrimą, ar didžiulius miškų gaisrus Sibire galėjo sukelti padegimai, siekiant...

Verslo aplinka
2019.08.17
Karinių robotų gamintojai iš Estijos įbrido į nuostolius 1

Estų bendrovė „Milrem“, užsiimanti karinės paskirties savavaldžių antžeminių transporto priemonių kūrimu,...

Pramonė
2019.08.17
G. Nausėda susitinka su Indijos viceprezidentu

Indijos viceprezidentas Venkaiah Naidu (Venkaja Naidu) šeštadienį Lietuvoje pradeda turą po Baltijos šalis.

Verslo aplinka
2019.08.17
Latvijos ministras: lietuvių rūpestį suprantame, bet Latvijos interesai – svarbiausi 58

Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sako suprantantis Lietuvos rūpestį dėl Astravo atominės...

Pramonė
2019.08.16
Jungtinė Karalystė – ties pirmalaikių rinkimų slenksčiu Premium 12

Naujoji britų vyriausybė yra pakeliui į pirmalaikius rinkimus. Nors Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės...

Verslo aplinka
2019.08.16
Prokurorai nerado viešojo intereso pažeidimo dėl Kauno Vičiūnų vandenvietės 3

Kauno apygardos prokuratūra nustatė, jog mažinant Kauno Vičiūnų vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną...

Statyba ir NT
2019.08.16
Prezidentas atleido vieną korupcija įtariamą teisėją, dėl dviejų kreipėsi į Seimą 2

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį atleido kyšininkavimo byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo...

Verslo aplinka
2019.08.16
Vokietijos ekonomikos stagnacija: Lietuvai yra ir galimybių, ir rizikų 2

Vokietijos ekonomikai antrąjį ketvirtį susitraukus 0,1% ir kylant realiai recesijos grėsmei, į didžiausią ES...

Verslo aplinka
2019.08.16
Kinija neketina nusileisti kare dėl tarifų

Ketvirtadienį Kinijos vyriausybė paskelbė, kad atsakys į Donaldo Trumpo, JAV prezidento, nuo rugsėjo mėnesio...

Verslo aplinka
2019.08.16
Kitą savaitę – itin retas politinis išbandymas 

Nuo 2016-ųjų gruodžio dirbančioje septynioliktoje Vyriausybėje, vadovaujamoje Sauliaus Skvernelio, po...

Verslo aplinka
2019.08.16
G. Nausėda atmetė Vyriausybės atrinktą Lietuvos kandidatą į ES teismą V. Valančių 3

Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė Vyriausybės siūlymą dar vienai kadencijai Europos Sąjungos (ES) teismo...

Verslo aplinka
2019.08.16
Euro zonos ekonomika mažina apsukas

Prastėjantys pramonės rodikliai, mažėjantis namų ūkių vartojimas euro zonoje siunčia pirmuosius ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.08.16
Gyvenimas po 4.500 krizių, kurias įmonės patyrė per 5 metus Premium

Įmonės neturi stebuklingo mygtuko, kurį paspaudus būtų galima lyg kokonu apsiginti nuo išorės veiksnių –...

Finansai
2019.08.16
G. Nausėda tikisi daugiau Vokietijos investicijų, žada dėmesį ekonominei diplomatijai

Vizitą Berlyne baigęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastaruoju metu pagreitį įgavusios investicijos...

Verslo aplinka
2019.08.15
Gibraltaras paleido sulaikytą Irano tanklaivį

Gibraltaras ketvirtadienį nusprendė paleisti anksčiau sulaikytą Irano tanklaivį „Grace 1“.

Pramonė
2019.08.15
G. Nausėda sulaukė Vokietijos vadovų patikinimų, kad sankcijos Rusijai tęsis

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako iš Vokietijos vadovų išgirdęs patikinimą, kad sankcijos Rusijai...

Verslo aplinka
2019.08.15
„Toksika“ sutvarkė daugiau pavojingųjų atliekų

Pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonė „Toksika“ per pirmąjį šių metų pusmetį sutvarkė rekordinį atliekų kiekį ir...

Paslaugos
2019.08.15
STT: ŠMSM galėjo būti dirbtinai kuriamas paslaugų poreikis

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei pavaldžių įstaigų...

Verslo aplinka
2019.08.14
G. Nausėda ir A. Merkel aptarė Astravo AE ir „Nord Stream 2“ 8

Europos Sąjunga turi stebėti, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė...

Verslo aplinka
2019.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau