G. Nausėda: kandidatas į premjerus sukaupė nemenką patirtį valstybės tarnyboje
Atnaujintame kabinete turėtų pasikeisti daugiau kaip vienas ministras, tad Seimui kitą savaitę dar teks balsuoti ir dėl Vyriausybės programos.
Trečiadienį prezidentas pasirašė dekretą dėl S. Skvernelio teikimo į premjerus.
Ketvirtadienį G. Nausėda atvyko į Seimą, kad pats plenariniame posėdyje pristatytų kandidatūrą. Ketvirtadienį apsiribota tik pateikimu, po kurio nebalsuojama. Diskusija ir balsavimas dėl S. Skvernelio paskyrimo į Vyriausybės vadovus Seime įvyks antradienį. Paliekama laiko Seimo frakcijoms susitikti su kandidatu.
„Teikiu šį kandidatą, atsižvelgdamas į tai, kad jis yra remiamas valdančiosios daugumos. Kandidatūros pateikimas yra būtinas, siekiant užtikrinti valstybės valdymo aukščiausiųjų institucijų sąveiką ir tęstinumą“, – iš Seimo tribūnos sakė G. Nausėda.
Anot jo, S. Skvernelis „turi nemenką patirtį, dirbdamas valstybės tarnyboje, vadovaudamas Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui“. „Manau, kad jis sugebės įgyvendinti tuos darbus ir įveikti tuos iššūkius, kurie yra keliami Vyriausybei“, – pridūrė prezidentas.
Vėliau kalbėdamas žurnalistams G. Nausėda pabrėžė, kad „bet koks kitas kandidatūros teikimo variantas nulemtų pakankamai didelį politinį neapibrėžtumą, kurio dabartinėmis sąlygomis reikėtų vengti“.
Paklaustas, ar jau turi kandidatų į ministrus sąrašą, prezidentas atsakė neigiamai: „Jokio apibrėžto sąrašo nėra. Mes tik esame aptarę su premjeru kai kurias galimas kandidatūras, taip pat Vyriausybės formavimo principus. Kai bus kabinetas formuojamas, tada ir bus galima kalbėti apie konkrečias kandidatūras.“
Bet jis ir vėl pakartojo labai teigiamai vertinąs krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, todėl leido suprasti, kad pageidautų jo pasilikimo Vyriausybėje.
Praėjusį penktadienį S. Skvernelis grąžino savo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus tądien prisiekusiam ir prezidento pareigas pradėjusiam eiti G. Nausėdai.
Pagal Konstituciją ir galiojančius įstatymus, prezidentas neturi pasirinkimo – jis privalo Seimui teikti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės premjero kandidatūrą.
Po to, kai Seimas balsuos dėl ministro pirmininko ir jis bus patvirtintas, S. Skvernelis kartu su G. Nausėda formuos atnaujintą Vyriausybės sudėtį, kuri bus patvirtinta prezidento dekretu.
Premjeras yra teigęs, kad kabinete keisis daugiau nei vienas ministras. Tai reiškia, kad Seime reikės balsuoti ne tik dėl S. Skvernelio paskyrimo premjeru, bet ir dėl Vyriausybės programos. Tokia procedūra bus reikalinga, nes bus pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų nuo S. Skvernelio Vyriausybės įgaliojimų gavimo 2016-aisiais.
Balsavimas dėl Vyriausybės programos turėtų Seime įvykti kitą savaitę.
Liepos pradžioje valdančiosios koalicijos sutartį pasirašė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Socialdemokratų darbo partija, Lenkų rinkimų akcija bei Tvarkos ir teisingumo partija. Jos visos kartu Seime turi 76 Seimo narius iš 141, todėl skaičiuoja, kad ir premjeras, ir Vyriausybės programa Seime bus patvirtinti.
[infogram id="20beb55c-c73e-442a-9eea-cb57c63a56da" prefix="iMD" format="interactive" title="Seimo frakcijos, 2019 07 17"]
Šiuo metu valstiečiai-žalieji formaliai kontroliuoja 12 iš 14 ministerijų veiklą, o dar du portfelius turi socialdarbiečiai. Pagal naują sutartį koalicijos partneriams iš viso priklauso penkios ministerijos.
Neoficialiomis žiniomis, tikrai bus keičiami žemės ūkio, susisiekimo, vidaus reikalų ministrai, pokyčių gali būti ir daugiau – tai priklausys nuo valdančiosios koalicijos partnerių bei premjero pasirinkimo, prezidento apsisprendimo, taip pat ir nuo to, ar kuris nors iš dabartinių Vyriausybės narių nebus paskirtas eurokomisaru.
