Valdančiosios koalicijos sutartis pasirašyta, keturios partijos pasidalino postus
Atnaujintoje ir išplėstoje valdančiojoje koalicijoje dalyvaus keturios politinės jėgos, kartu turinčios Seime 76 mandatus iš 141. Tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškųjų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bei Tvarkos ir teisingumo partija (TTP).
Paskutinė sprendimą dėl dalyvavimo koalicijoje penktadienį popiet priėmė LLRA-KŠS. Visos kitos partijos formalius sprendimus dėl dalyvavimo koalicijoje priėmė jau kiek anksčiau šią arba praėjusią savaitę.
Valstiečiai-žalieji išlaikys daugumą portfelių
LVŽS atnaujintame kabinete gaus 9 ministrų portfelius iš 14-os, tarp jų finansų, energetikos, socialinės apsaugos ir darbo. Kultūros ministro poziciją jie formaliai turės dalintis su TTP, tačiau jau leista suprasti, kad dabartinis ministras Mindaugas Kvietkauskas neturėtų keistis.
Vyriausybės vadovu išliks valstiečių-žaliųjų deleguojamas Saulius Skvernelis, kuris kartu su keturių partijų lyderiais – Ramūnu Karbauskiu, Gediminu Kirkilu, Valdemaru Tomaševskiu ir Remigijumi Žemaitaičiu – penktadienį pasirašė koalicijos sutartį bei jos priedus.
Pagal vieną priedų, valstiečių-žaliųjų partneriams atiteks penki ministrų portfeliai. LLRA-KŠS deleguos vidaus reikalų ir susisiekimo ministrus. LSDDP turės užsienio reikalų ir žemės ūkio ministrus. TTP deleguos vieną ministrą – krašto apsaugos.
Pavardės kol kas nėra įvardijamos. LSDDP lyderis G. Kirkilas tik patvirtino, kad Linas Linkevičius išliks užsienio reikalų ministru, o į žemės ūkio ministrus bus deleguojamas naujas politikas vietoje dabartinio LVŽS atstovo Giedriaus Surplio. TTP vadovas R. Žemaitaitis sakė, kad į krašto apsaugos ministrus bus deleguojamas Seimo narys, tik neįvardijo, kuris, tvirtindamas, kad šis klausimas paaiškės liepos 16-17 d.
LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis užsiminė, kad dar bus svarstoma, kas bus deleguojamas į šiai partijai priskirtus ministrų postus. Esą tai nebūtinai bus partiečiai. Neoficialiomis žiniomis, LLRA svarstytų galimybę pasiūlyti Rokui Masiuliui likti jų deleguotu susisiekimo ministru, tiesa, neaišku, ar jis pats su tuo sutiks.
Dar spręs dėl Seimo vadovo
Seimo pirmininko pozicija pagal pasirašytąją koalicijos sutartį priklauso LSDDP. Ligšiol pustrečių metų parlamento vadovu buvęs valstiečių-žaliųjų deleguotasis Viktoras Pranckietis atsistatydinti atsisako, todėl Seime planuojama balsuoti dėl jo atleidimo. Tačiau toks balsavimas įvyks ne kitą savaitę, kaip planuota, bet po liepos 15 d., kai Seimo vadovo likimo klausimą apsvarstys LVŽS taryba.
Pasak G. Kirkilo, jeigu Seimo pirmininko atleisti nepavyks, tai dar nereiškia, kad koalicijos sutarties galiojimas nutrūks.
„Nėra Seimo pirmininko klausimas svarbiausias mums. Liepos viduryje LVŽS taryba apsispręs, kaip bus su šia pozicija, ir tada matysime sprendimus. Nesvarbu, kad į sutarties tekstą įtraukta nuostata, kad tai mūsų partijai priklausanti pozicija. Sutarta, kad šiuo klausimu apsispręs valstiečių-žaliųjų partija, kuriai priklauso V. Pranckietis. Niekad nesakiau, kad sutartis nutrūks galiojusi, jeigu mums neteks Seimo pirmininko pozicija. Tai komentatorių išsigalvojimai. Galios būtinai, nes mums, kaip, beje, ir mūsų partneriams, svarbu, kad būtų įgyvendintos suderėtos programinės nuostatos“, – kalbėjo LSDDP vadovas.
Dar prieš porą dienų po beveik keturias valandas užtrukusio LSDDP prezidiumo posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl prisijungimo prie valdančiosios koalicijos, G. Kirkilas informavo, kad Seimo pirmininko postas priklausys socialdarbiečiams ir teigiamai atsakė į klausimą, ar koalicijos sutartis nustos galiojusi, jeigu V. Pranckietis išliktų šiose pareigose.
R. Karbauskis pabrėžė, kad LVŽS tarybos posėdyje liepos 15 d. bus balsuojama, ar V. Pranckietis turi likti Seimo pirmininku: „Jeigu būtų nuspręsta, kad reikia keisti Seimo vadovą, tai bus jau nebe R. Karbauskio ir ne frakcijos sprendimas, ir ne koalicijos partnerių, bet jau jį delegavusios partijos sprendimas, kurį partiečiui derėtų vykdyti.“
Premjeras dar pasisakys apie savo ateitį
LVŽS vadovas negalėjo pasakyti, kiek kabinete pasikeis ministrų. Esą tai priklausys nuo premjero S. Skvernelio ir naujojo prezidento Gitano Nausėdos, kuris pradės eiti pareigas kitą penktadienį, apsisprendimo.
„Bet akivaizdu, kad pasikeis du arba daugiau ministrų, tai reiškia, kad reikės į Seimą ateiti su nauju prašymu patvirtinti Vyriausybės programą. Tas ir bus padaryta. Kadangi turime aritmetinę daugumą, neabejoju, kad ji bus patvirtinta“, – pridūrė R. Karbauskis.
Pats S. Skvernelis sakė, kad kitą antradienį pateiks atsakymą, ar liks pareigose po išrinktojo prezidento inauguracijos.
„Antradienį suteiksiu jums tokią pat galimybę pabendrauti Vyriausybėje“, – teigė premjeras.
Jis tvirtino jau priėmęs sprendimą, bet nenorintis užgožti dėmesio koalicijos sutarties pasirašymo proga.
Koalicijos derybininkai taip pat sutarė dėl kelių dešimčių pokyčių, susijusių su socialine politika, sveikatos apsauga, kova su korupcija. Be kita ko pasižadėta padidinti vaiko pinigus, pensijas, įvesti naują 32% gyventojų pajamų mokesčio tarifą daugiausiai uždirbantiems, skirti daugiau lėšų regionams, svarstyti tiesioginių seniūnų rinkimų klausimą, užtikrinti Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną, iki 15% sumažinti valstybės valdymo išlaidas. Atkreipiamas dėmesys, kad visos šios programinės nuostatos yra nukreiptos ne tik į 2020 m., bet ir į 2021-uosius, kurių biudžeto projektą dar rengs dabartinė, septynioliktoji, bet pertvarkyta Vyriausybė.
[infogram id="ec86e24e-869a-4e81-8c8d-88d4068568a4" prefix="GZf" format="interactive" title="Verslo aplinka: kaip pasiskirsto ministrai"]
