Milijardierius Čekijos premjeras ginasi dėl jam metamų kaltinimų
Protesto organizatoriai nurodo, kad premjero atsistatydinimo reikalavo 120.000 žmonių, taip didindami spaudimą milijardieriui atsistatydinti. Protestai Čekijoje prasidėjo balandžio viduryje po to, kai vietos policija rekomendavo pateikti kaltinimus p. Babišui dėl sukčiavimo ir Europos Sąjungos (ES) finansinių interesų pažeidimų.
ES atliktas auditas pateikė išvadą, kad p. Babišas supainiojo privačius ir viešuosius interesus, tačiau jis atkakliai tokius jam metamus kaltinimus neigia ir Bendrijos atliktą auditą vadina bandymu destabilizuoti šalį, kuriai vadovauja.
Pakeitė retoriką
Didėjant spaudimui, p. Babišas pakeitė retoriką nuo proeuropietiškos iki itin aštrios kritikos Bendrijai, kuri ištyrė jo ryšius su verslo konglomeratu „Agrofert“.
Ponas Babišas įmonę įkūrė prieš daugiau nei du dešimtmečius ir perleido jos valdymą prieš pat užimdamas svarbų postą. Vis dėlto jis ir toliau turėjo interesų šioje verslo grupėje, remiantis Europos Komisijos (EK) išvadomis, bendrovė gauna ES biudžeto subsidijas, o pats p. Babišas galėjo dalyvauti priimant sprendimus, kam atiteks ES parama.
Tiesa, EK išvados dar gali keistis, priklausomai nuo nacionalinio tyrimo. Pats p. Babišas teigia, kad dėl audito išvadų jis nori skųstis Jeanui Claude’ui Junckeriui, Europos Komisijos pirmininkui.
„Aš tikrai ketinu paklausti p. Junckerio, kaip įmanoma turėti tokius nekompetentingus auditorius“, – pareiškė p. Babišas, paklaustas žurnalistų po Čekijoje nuvilnijusios protestų bangos.
Prahoje kalbėdamas įstatymų leidėjams jis teigė, kad neketina grąžinti jokių ES subsidijų, kurias Bendrija išmokėjo „Agrofert“.
„Tai labai keistas, neišsamus tyrimas, kuris turi išpuolio detalių. Išpuolio, kuris iš principo surengtas prieš visą Čekijos Respubliką“, – teigė p. Babišas.
Baiminasi pažeidimų
Čekijos premjero pastarieji komentarai atspindi Varšuvos, Budapešto ir Bukarešto lyderių, kurie Bendrijos kaltinami demokratinių principų ir teisės viršenybės pažeidimais, retoriką.
Vis dėlto kitaip negu šių šalių lyderiai, p. Babišas niekada nebandė peržengti teisės viršenybės principo, tačiau dabar, jausdamas spaudimą ir augant protestams, jis gali pradėti elgtis taip, kaip ir Lenkijos valdantieji, kurie į savo rankas yra sutelkę ne tik žiniasklaidos kontrolę, bet ir teismų sistemą.
„Pono Babišo pragmatiški interesai buvo išlaikyti kuo geresnius santykius su ES. Jeigu spaudimas p. Babišui ir toliau didės, tai gali paskatinti jį priartėti prie p. Orbano „Fidesz“ arba Lenkijos teisės ir teisingumo partijos“, – „Bloomberg“ apie situaciją sakė Josefas Mlejnekas, Prahos Karolio universiteto politologas.
