Įspėta apie į „fintech“ sektorių nusitaikiusius nepatikimus asmenis

Antradienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos metinėje ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui taip pat pranešama apie užkirstą kelią Rusijos holdingui investuoti į vieną Lietuvos įmonę, nes ja galėjo būti naudojamasi renkant informaciją Rusijos kariuomenei apie Lietuvos kartografinius duomenis.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie potencialūs investuotojai į „fintech“ sektorių yra registruoti įvairiose lengvatinio apmokestinimo zonose – nuo Kaimanų salų iki Vanuatu, kurie „naudoja sudėtingas ir neskaidrias verslo valdymo schemas“ ir „siekia nuslėpti tikruosius naudos gavėjus ir sumažinti mokestinę naštą“.

Dokumente nėra įvardijamos jokios konkrečios tokios į „fintech“ sektorių nusitaikiusios įmonės. Bet, anot saugumo tarnybų, labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje nemažės galutinius naudos gavėjus slepiančių investuotojų srautas, o „ši negatyvi tendencija kels valstybei papildomas rizikas, o kai kurių potencialių investuotojų sąsajos su priešiškomis žvalgybos ir saugumo tarnybomis – grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Lietuvos valdžios institucijos pastaraisiais metais aktyviai skatina inovatyvių finansinių technologių sektoriaus plėtrą Lietuvoje. Siekdama tapti regiono „fintech“ centru, Lietuva supaprastino licencijavimo procedūras, aktyviai įgyvendina viešųjų ryšių strategiją. Lietuvai jau pavyko pritraukti žinomų tarptautinių įmonių, tokių kaip „Google“, „Revolut“, „TransferGo“, „InstaReM“. Lietuvos bankas yra priėmęs sprendimą startuoliui „Revolut“ specializuoto banko licenciją.

Pernai Lietuvoje veikė apie 170 „fintech“ įmonių – beveik pusantro karto daugiau nei 2017-aisiais.

Saugumo tarnybų naujausioje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Lietuva užkirto kelią Rusijos holdingui investuoti į vieną šalies įmonę, nes ja galėjo būti naudojamasi renkant informaciją Rusijos kariuomenei.

Dokumente aprašomas atvejis, kai Rusijos oligarcho Vladimiro Jevtušenkovo holdingas „Sistema“ per sūnaus valdomą investicinę kompaniją įsigijo Lietuvos įmonę, užsiimančią aeroskenavimu ir kartografavimu.

Šios holdingo „Sistema“ netiesiogiai įsigyti siektos įmonės pavadinimas dokumente neatskleidžiamas. Tik užsiminta, kad ji dirba nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, todėl „buvo priimtas sprendimas pripažinti šį investuotoją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“.

Vėliau įvykusioje spaudos konferencijoje Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis patvirtino, kad ši įmonė yra iki praėjusių metų vidurio „Avia Solutions Group“ priklausiusi bendrovė „Laserpas“.

Pasak žvalgybos tarnybų parengtos atskaitos, tikėtina, kad nusipirkus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse veikiančią įmonę „buvo siekiama pasinaudoti ES valstybėje veikiančios įmonės priedanga ir užmaskuoti duomenų Rusijos ginkluotosioms pajėgoms rinkimą“.

„Rusija siekia surinkti daugiau kartografinių duomenų, kurie leistų efektyviai panaudoti naujas raketų paleidimo sistemas“, – rašoma dokumente.

Pabrėžiama, kad rusų oligarchui priklausanti „Sistema“ kontroliuoja Rusijos įmonę „Kronštadt“, kuri prieš kelerius metus laimėjo elektroninių kartografinių duomenų centrų įrengimo konkursą.