Kas tai? Eksperto įžvalgos

Pasauliniu lyderiu tampama Lietuvoje: reikia pagrindų ir naujausių žinių

Publikuota: 2018-11-12
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadovė, Baltijos šalyse bei Skandinavijoje veikiančios UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja Alisa Miniotaitė.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadovė, Baltijos šalyse bei Skandinavijoje veikiančios UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja Alisa Miniotaitė.

Su dr. Alisa Miniotaite, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadove, Baltijos šalyse bei Skandinavijoje veikiančios UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, aiškinamės, ar lyderiu gimstama, ar galima išmokti juo tapti, ko reikia šiandienos ir ateities pasauliniam lyderiui. Alisa yra sertifikuota ICC koučingo trenerė Baltijos šalims, Academy of Management ir International Leadership Association narė, stažavosi Danijos, Norvegijos ir JAV universitetuose, jos profesinių interesų sritis – vadovavimas ir lyderystė, organizacijų elgsena. Ji veda Žinių radijo laidą „Lyderio dilema“ vadovams ir lyderiams, rengia komentarus žinių portale 15min.lt. Daugiau kaip 15 m. Alisa konsultuoja Lietuvos ir užsienio kompanijas, veda mokymus jų darbuotojams.

– Ar lyderiu gimstama, ar gimstama su dalimi lyderio savybių, o kitų išmokstama, ar bet kas gali išmokti būti lyderiu?

– Lyderiu negimstama – nėra lyderystės geno. Bet lyderystės galima mokytis. Gimdami atsinešame tam tikrų savybių rinkinį, vėliau gyvenimas prideda naujų ir galiausiai brandiname save visą gyvenimą. Matyt, svarbiausia žinia visiems – lyderiais ne gimstama, o tampama. Ar ISM lyderystės programoje galime „iškepti“ lyderį? Ne toks mūsų tikslas. Pirmiausia turi būti žmogaus pasiryžimas ir noras juo tapti, o tuomet verta mokytis būti lyderiu.

– Kokios žmogaus savybės ugdomos ISM lyderystės programoje?

Pirmiausia būtina pažymėti, kad mokslas tyrinėja, kurios lyderių savybės yra svarbiausios, į tai atsižvelgdami rengiame programą. Tyrimai rodo, kad yra penkios universalios lyderio savybės – tai pasitikėjimas savimi, apsisprendimas prisiimti atsakomybę, eiti lyderystės keliu (čia pat atsiranda drąsa, nors ji į penketuką ir nepatenka), sąžiningumas ir teisingumas (kalbame apie lyderio moralꠖ tai ypač svarbu sekėjams, nes tik moralus lyderis tampa tikru autoritetu), socialumas arba meilė žmogui ir intelektas. Ar mūsų programa orientuota į šių penkių savybių ugdymą? Atsakydama „ne“ gal ir nustebinsiu, bet mūsų programos tikslas kiek kitoks, tačiau visas šias savybes mūsų programoje lyderis vysto.

– Didesnė dalis jūsų studentų jau yra lyderiai praktikai. Su kokias klausimais jie ateina mokytis, kas jiems aktualiausia ir ko jie mokomi?

– Lyderius domina du pagrindiniai klausimai. Dažniausias klausimas: kaip kartu su organizacija ir komanda pasiekti tikslą? Šiandien dar prisideda siekis tikslą pasiekti kuo greičiau, nes žinome – kas pirmesnis, greitesnis, tas įgyja pranašumą įsitvirtinant rinkoje.

Antras lyderių klausimas: kaip padaryti, kad žmonės eitų paskui mane. Šis klausimas jaudina kiekvieną lyderį, nes dažnas susiduria su situacija, kai žmonės nenori juo sekti. Šį klausimą lydi kitas stiprus jų klausimas: o kodėl žmonės turėtų eiti paskui mane? Tai esminiai lyderystės klausimai. Programoje skiriame laiko savęs pažinimui, lyderystės prasmės suvokimui, savo misijos gyvenime išsiaiškinimui, t. y., koks mano, kaip lyderio, asmeninis projektas, ambicija. Juk lyderystė – tai asmeninis projektas, nors galima teigti, kad tai darau dėl kitų, o ne dėl savęs (suprantama, kad tai netiesa).

Programoje keliaujame per šiuolaikinės lyderystės mokyklas: tarnaujanti lyderystė, autentiška lyderystė, charizmatinė lyderystė, transformacinė lyderystė, pasidalinta lyderystė – jas galima vadinti tam tikrais lyderystės rūbais. Sudarome sąlygas vadovams šiuos rūbus pasimatuoti, ištyrinėti, suprasti,  kokie yra vienos ar kitos lyderystės pranašumai ir trūkumai, kuri lyderystė man pačiam labiausiai tinka. Aiškinamės apie lyderystę komandose, organizacijose, lyderio vaidmenį kuriant organizacijos kultūrą. Būtent lyderis kuria organizacijos kultūrą, o geras organizacijas nuo blogų ir skiria jų kultūra.

Tyrinėjame santykius su sekėjais. Sekėjystė yra atskira mokslo sritis. Ji aiškinasi, kas svarbu sekėjams, santykius su jais ir kaip juos aš, kaip lyderis, formuoju.

Ne mažiau svarbi lyderystės tema – vizija. Beje, vizija lyderystės tyrinėjimuose vis dar vadinama juodąja dėže, neturime aiškaus atsakymo, kas yra vizija. Kokia vizija uždega žmones, skatina juos aukotis? Ar vizija turi būti nuleista, ar turime dėl jos susitarti?

XXI amžiuje sekėjams svarbiausia yra lyderio sąžiningumas, teisingumas ir moralė, o taip pat jo gebėjimas žvelgti į ateitį, t. y. vėl kalbame apie viziją ir lyderystės etiką. Yra ir patyriminių užsiėmimų: lyderis mokosi improvizuoti, nesutrikti, nustebinti – sudėtingose situacijose gebėti „ištraukti triušį iš cilindro“. Galiausiai, baigdamas mokslus kiekvienas turi sugebėti pasakyti įsimintiną, įkvepiančią lyderio kalbą.

Taigi, lyderystės programa daugialypė, o trumpai apibendrinant – tai galimybė pažinti save ir bręsti, tyrinėti įvairias lyderystės mokyklas bei jas pasimatuoti, gauti pasaulinės praktikos ir mokslo žinių, o taip pat atsakymus į pagrindinius lyderių klausimus: kokią viziją galiu pasiūlyti, kaip dėl jos susitarti, kaip kurti santykius su sekėju, kodėl žmonės turi eiti paskui mane.

– Su kokiomis nuostatomis ateinama mokytis, ir ar jos kinta mokantis, baigus mokslus?

– Dažnas ateina su problema „žmonės nedaro taip, kaip aš noriu“, dalis ateina pasitikrinti, ar „lyderystė apskritai yra man“. O programos durys užveriamos turint aiškų supratimą, kas yra gera lyderystė, kokia yra mano lyderystė ir ką aš kaip lyderis darysiu.

– Ar mes kalbame apie besimokantį lyderį, kuris vadovauja ar vadovaus bendrovei Lietuvoje, ar apie tokį, kuris po lyderystės mokslų gali vadovauti kompanijai bet kurioje šalyje?

–Aš pati dalį laiko disertaciją rašiau Norvegijoje, dabar nuolat dalyvauju pasaulinėse diskusijose apie lyderystę, jos problemas, ugdymą, – taigi šis ISM lyderystės kursas universalus. Šiomis žiniomis praturtėjęs lyderis gali vadovauti kompanijai ir Lietuvoje, ir bet kurioje kitoje šalyje – nuo Japonijos iki Amerikos. Aišku, yra valstybių kultūriniai skirtumai, bet juk yra ir organizacijų kultūriniai skirtumai toje pačioje šalyje. Pusės mėtų trukmės programoje kiekvienas dalyvis gauna daug asmeninio dėmesio ir išsprendžia būtent jam aktualius klausimus. O gautas žinias kiekvienas gali panaudoti be jokio geografinio apribojimo.

– Užsiminėte apie savo tarptautinę patirtį. Ar yra skirtumų tarp Lietuvos ir užsienio šalių vadovų lyderių?

– Šiandien ryškių skirtumų nėra. Tiesa, dar prieš dešimtmetį šie skirtumai buvo gana akivaizdūs, Lietuvoje vyravo vertikali lyderystė. Nors, kalbant apie skirtumus, būtina pažymėti, kad Lietuvos vadovai „alkanesni“, nori pasiekti ambicingų tikslų, daugiau įrodyti, susikurti gerovꠖ ir tai gerai. Kai vadovams nieko nereikia įrodinėti, jie viską turi, nelieka vidinio „varikliuko“, skatinančio siekti daugiau.

Reikšmingas skirtumas lyderių laukia už durų – ateinanti naujoji tūkstantmečio Z karta, kuri, kaip rodo tyrimai, yra labai sąmoninga, kiekvienas jaučiasi esąs svarbus. Kyla klausimas, ar tokiam sąmoningam, apsisprendusiam žmogui apskritai reikalinga lyderystė? Ir šiai temai – kokia yra ateities lyderystė – mes taip pat skiriame dėmesio savo lyderystės programoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
11:11
Kai atliekų sektoriaus kontrolė butaforinė, nukenčia vartotojai

Elektronikos ir spartaus skaitmenizavimosi amžių ir jo suteiktą komfortą sekė rūpestis: kur dėsime...

Paslaugos
10:36
D. Grybauskaitė: Lietuva pasirengusi prisidėti atstatant Paryžiaus katedrą 14

Lietuva sukrėsta Paryžiaus Dievo Motinos šventovės tragedija, bet yra pilna ryžto padėti Prancūzijai...

10:25
Viskas apie kandidatus į prezidentus – vienoje vietoje

„Verslo žinios“ nori padėti savo skaitytojams geriau pažinti kandidatus ir jų pažiūras svarbiausiais...

Neišnaudotos galimybės: pusę kuklaus eksporto į Kiniją sudaro baldai ir mediena Premium 1

Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis...

Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Lietuvoje kuriami ateities keliai: kur kas atsparesni ir su nanomedžiagomis Verslo tribūna 4

Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasinaudodama Europos Sąjungos (ES) investicijų priemone...

Bambagyslė vis dar tvirta 4

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 1

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
05:45
Panaikinus sankcijas, „Rusal“ JAV investuoja 200 mln. USD Premium 2

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ dėl ryšių su oligarchu Olegu Deripaska didžiąją dalį praėjusių metų...

Pramonė
05:45
Lūžių gydymui planuojama naudoti 3D spausdintuvus Verslo tribūna

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kelia iššūkį verslo atstovams sukurti inovatyvių įtvarų...

Verslo aplinka
2019.04.16
Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika Verslo tribūna 1

Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje,...

Europos Parlamentas nustatė minimalias teises dirbantiesiems pagal netipines darbo sutartis

Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas Europos Sąjungos (ES) taisykles, kuriomis stiprinamos asmenų,...

Verslo aplinka
2019.04.16
Generalinė prokuratūra skundžia nuosprendį Sausio 13-osios byloje

Generalinė prokuratūra skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje ir teigia, kad...

Verslo aplinka
2019.04.16
Atsakomybė už kartelius gresia 17-kai vadovų 5

Asmeninė atsakomybė už kartelinius susitarimus gresia 17-likai įmonių vadovų – jiems gali būti apribota teisė...

Paslaugos
2019.04.16
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 38

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Vokietijos verslo nuotaikos pasitaisė

Balandį Vokietijos verslo nuotaikas atspindintis rodiklis iškopė į teigiamą teritoriją, rodo ekonominių...

Rinkos
2019.04.16
Konstitucinis Teismas pasisakys apie LRT nepriklausomumo ribas 1

Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi išnagrinėti ir pateikti išvadą, kiek nepriklausomas yra nacionalinis...

Verslo aplinka
2019.04.16
Urėdijų reformos įstatymas – nekonstitucinis, bet tai pertvarkos nestabdo  5

Seimas prieš beveik dvejus metus teisiškai ir procedūriškai netvarkingai priėmė įstatymą dėl valstybinių...

Verslo aplinka
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau