Pasauliniu lyderiu tampama Lietuvoje: reikia pagrindų ir naujausių žinių
– Lyderiu negimstama – nėra lyderystės geno. Bet lyderystės galima mokytis. Gimdami atsinešame tam tikrų savybių rinkinį, vėliau gyvenimas prideda naujų ir galiausiai brandiname save visą gyvenimą. Matyt, svarbiausia žinia visiems – lyderiais ne gimstama, o tampama. Ar ISM lyderystės programoje galime „iškepti“ lyderį? Ne toks mūsų tikslas. Pirmiausia turi būti žmogaus pasiryžimas ir noras juo tapti, o tuomet verta mokytis būti lyderiu.
– Kokios žmogaus savybės ugdomos ISM lyderystės programoje?Pirmiausia būtina pažymėti, kad mokslas tyrinėja, kurios lyderių savybės yra svarbiausios, į tai atsižvelgdami rengiame programą. Tyrimai rodo, kad yra penkios universalios lyderio savybės – tai pasitikėjimas savimi, apsisprendimas prisiimti atsakomybę, eiti lyderystės keliu (čia pat atsiranda drąsa, nors ji į penketuką ir nepatenka), sąžiningumas ir teisingumas (kalbame apie lyderio moralę – tai ypač svarbu sekėjams, nes tik moralus lyderis tampa tikru autoritetu), socialumas arba meilė žmogui ir intelektas. Ar mūsų programa orientuota į šių penkių savybių ugdymą? Atsakydama „ne“ gal ir nustebinsiu, bet mūsų programos tikslas kiek kitoks, tačiau visas šias savybes mūsų programoje lyderis vysto.
– Didesnė dalis jūsų studentų jau yra lyderiai praktikai. Su kokias klausimais jie ateina mokytis, kas jiems aktualiausia ir ko jie mokomi?– Lyderius domina du pagrindiniai klausimai. Dažniausias klausimas: kaip kartu su organizacija ir komanda pasiekti tikslą? Šiandien dar prisideda siekis tikslą pasiekti kuo greičiau, nes žinome – kas pirmesnis, greitesnis, tas įgyja pranašumą įsitvirtinant rinkoje.
Antras lyderių klausimas: kaip padaryti, kad žmonės eitų paskui mane. Šis klausimas jaudina kiekvieną lyderį, nes dažnas susiduria su situacija, kai žmonės nenori juo sekti. Šį klausimą lydi kitas stiprus jų klausimas: o kodėl žmonės turėtų eiti paskui mane? Tai esminiai lyderystės klausimai. Programoje skiriame laiko savęs pažinimui, lyderystės prasmės suvokimui, savo misijos gyvenime išsiaiškinimui, t. y., koks mano, kaip lyderio, asmeninis projektas, ambicija. Juk lyderystė – tai asmeninis projektas, nors galima teigti, kad tai darau dėl kitų, o ne dėl savęs (suprantama, kad tai netiesa).
Programoje keliaujame per šiuolaikinės lyderystės mokyklas: tarnaujanti lyderystė, autentiška lyderystė, charizmatinė lyderystė, transformacinė lyderystė, pasidalinta lyderystė – jas galima vadinti tam tikrais lyderystės rūbais. Sudarome sąlygas vadovams šiuos rūbus pasimatuoti, ištyrinėti, suprasti, kokie yra vienos ar kitos lyderystės pranašumai ir trūkumai, kuri lyderystė man pačiam labiausiai tinka. Aiškinamės apie lyderystę komandose, organizacijose, lyderio vaidmenį kuriant organizacijos kultūrą. Būtent lyderis kuria organizacijos kultūrą, o geras organizacijas nuo blogų ir skiria jų kultūra.
Tyrinėjame santykius su sekėjais. Sekėjystė yra atskira mokslo sritis. Ji aiškinasi, kas svarbu sekėjams, santykius su jais ir kaip juos aš, kaip lyderis, formuoju.
Ne mažiau svarbi lyderystės tema – vizija. Beje, vizija lyderystės tyrinėjimuose vis dar vadinama juodąja dėže, neturime aiškaus atsakymo, kas yra vizija. Kokia vizija uždega žmones, skatina juos aukotis? Ar vizija turi būti nuleista, ar turime dėl jos susitarti?
XXI amžiuje sekėjams svarbiausia yra lyderio sąžiningumas, teisingumas ir moralė, o taip pat jo gebėjimas žvelgti į ateitį, t. y. vėl kalbame apie viziją ir lyderystės etiką. Yra ir patyriminių užsiėmimų: lyderis mokosi improvizuoti, nesutrikti, nustebinti – sudėtingose situacijose gebėti „ištraukti triušį iš cilindro“. Galiausiai, baigdamas mokslus kiekvienas turi sugebėti pasakyti įsimintiną, įkvepiančią lyderio kalbą.
Taigi, lyderystės programa daugialypė, o trumpai apibendrinant – tai galimybė pažinti save ir bręsti, tyrinėti įvairias lyderystės mokyklas bei jas pasimatuoti, gauti pasaulinės praktikos ir mokslo žinių, o taip pat atsakymus į pagrindinius lyderių klausimus: kokią viziją galiu pasiūlyti, kaip dėl jos susitarti, kaip kurti santykius su sekėju, kodėl žmonės turi eiti paskui mane.
– Su kokiomis nuostatomis ateinama mokytis, ir ar jos kinta mokantis, baigus mokslus?– Dažnas ateina su problema „žmonės nedaro taip, kaip aš noriu“, dalis ateina pasitikrinti, ar „lyderystė apskritai yra man“. O programos durys užveriamos turint aiškų supratimą, kas yra gera lyderystė, kokia yra mano lyderystė ir ką aš kaip lyderis darysiu.
– Ar mes kalbame apie besimokantį lyderį, kuris vadovauja ar vadovaus bendrovei Lietuvoje, ar apie tokį, kuris po lyderystės mokslų gali vadovauti kompanijai bet kurioje šalyje?–Aš pati dalį laiko disertaciją rašiau Norvegijoje, dabar nuolat dalyvauju pasaulinėse diskusijose apie lyderystę, jos problemas, ugdymą, – taigi šis ISM lyderystės kursas universalus. Šiomis žiniomis praturtėjęs lyderis gali vadovauti kompanijai ir Lietuvoje, ir bet kurioje kitoje šalyje – nuo Japonijos iki Amerikos. Aišku, yra valstybių kultūriniai skirtumai, bet juk yra ir organizacijų kultūriniai skirtumai toje pačioje šalyje. Pusės mėtų trukmės programoje kiekvienas dalyvis gauna daug asmeninio dėmesio ir išsprendžia būtent jam aktualius klausimus. O gautas žinias kiekvienas gali panaudoti be jokio geografinio apribojimo.
– Užsiminėte apie savo tarptautinę patirtį. Ar yra skirtumų tarp Lietuvos ir užsienio šalių vadovų lyderių?– Šiandien ryškių skirtumų nėra. Tiesa, dar prieš dešimtmetį šie skirtumai buvo gana akivaizdūs, Lietuvoje vyravo vertikali lyderystė. Nors, kalbant apie skirtumus, būtina pažymėti, kad Lietuvos vadovai „alkanesni“, nori pasiekti ambicingų tikslų, daugiau įrodyti, susikurti gerovę – ir tai gerai. Kai vadovams nieko nereikia įrodinėti, jie viską turi, nelieka vidinio „varikliuko“, skatinančio siekti daugiau.
Reikšmingas skirtumas lyderių laukia už durų – ateinanti naujoji tūkstantmečio Z karta, kuri, kaip rodo tyrimai, yra labai sąmoninga, kiekvienas jaučiasi esąs svarbus. Kyla klausimas, ar tokiam sąmoningam, apsisprendusiam žmogui apskritai reikalinga lyderystė? Ir šiai temai – kokia yra ateities lyderystė – mes taip pat skiriame dėmesio savo lyderystės programoje.
