Kas tai? Eksperto įžvalgos

Pasauliniu lyderiu tampama Lietuvoje: reikia pagrindų ir naujausių žinių

Publikuota: 2018-11-12
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadovė, Baltijos šalyse bei Skandinavijoje veikiančios UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja Alisa Miniotaitė.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadovė, Baltijos šalyse bei Skandinavijoje veikiančios UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja Alisa Miniotaitė.

Su dr. Alisa Miniotaite, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadove, Baltijos šalyse bei Skandinavijoje veikiančios UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, aiškinamės, ar lyderiu gimstama, ar galima išmokti juo tapti, ko reikia šiandienos ir ateities pasauliniam lyderiui. Alisa yra sertifikuota ICC koučingo trenerė Baltijos šalims, Academy of Management ir International Leadership Association narė, stažavosi Danijos, Norvegijos ir JAV universitetuose, jos profesinių interesų sritis – vadovavimas ir lyderystė, organizacijų elgsena. Ji veda Žinių radijo laidą „Lyderio dilema“ vadovams ir lyderiams, rengia komentarus žinių portale 15min.lt. Daugiau kaip 15 m. Alisa konsultuoja Lietuvos ir užsienio kompanijas, veda mokymus jų darbuotojams.

– Ar lyderiu gimstama, ar gimstama su dalimi lyderio savybių, o kitų išmokstama, ar bet kas gali išmokti būti lyderiu?

– Lyderiu negimstama – nėra lyderystės geno. Bet lyderystės galima mokytis. Gimdami atsinešame tam tikrų savybių rinkinį, vėliau gyvenimas prideda naujų ir galiausiai brandiname save visą gyvenimą. Matyt, svarbiausia žinia visiems – lyderiais ne gimstama, o tampama. Ar ISM lyderystės programoje galime „iškepti“ lyderį? Ne toks mūsų tikslas. Pirmiausia turi būti žmogaus pasiryžimas ir noras juo tapti, o tuomet verta mokytis būti lyderiu.

– Kokios žmogaus savybės ugdomos ISM lyderystės programoje?

Pirmiausia būtina pažymėti, kad mokslas tyrinėja, kurios lyderių savybės yra svarbiausios, į tai atsižvelgdami rengiame programą. Tyrimai rodo, kad yra penkios universalios lyderio savybės – tai pasitikėjimas savimi, apsisprendimas prisiimti atsakomybę, eiti lyderystės keliu (čia pat atsiranda drąsa, nors ji į penketuką ir nepatenka), sąžiningumas ir teisingumas (kalbame apie lyderio moralꠖ tai ypač svarbu sekėjams, nes tik moralus lyderis tampa tikru autoritetu), socialumas arba meilė žmogui ir intelektas. Ar mūsų programa orientuota į šių penkių savybių ugdymą? Atsakydama „ne“ gal ir nustebinsiu, bet mūsų programos tikslas kiek kitoks, tačiau visas šias savybes mūsų programoje lyderis vysto.

– Didesnė dalis jūsų studentų jau yra lyderiai praktikai. Su kokias klausimais jie ateina mokytis, kas jiems aktualiausia ir ko jie mokomi?

– Lyderius domina du pagrindiniai klausimai. Dažniausias klausimas: kaip kartu su organizacija ir komanda pasiekti tikslą? Šiandien dar prisideda siekis tikslą pasiekti kuo greičiau, nes žinome – kas pirmesnis, greitesnis, tas įgyja pranašumą įsitvirtinant rinkoje.

Antras lyderių klausimas: kaip padaryti, kad žmonės eitų paskui mane. Šis klausimas jaudina kiekvieną lyderį, nes dažnas susiduria su situacija, kai žmonės nenori juo sekti. Šį klausimą lydi kitas stiprus jų klausimas: o kodėl žmonės turėtų eiti paskui mane? Tai esminiai lyderystės klausimai. Programoje skiriame laiko savęs pažinimui, lyderystės prasmės suvokimui, savo misijos gyvenime išsiaiškinimui, t. y., koks mano, kaip lyderio, asmeninis projektas, ambicija. Juk lyderystė – tai asmeninis projektas, nors galima teigti, kad tai darau dėl kitų, o ne dėl savęs (suprantama, kad tai netiesa).

Programoje keliaujame per šiuolaikinės lyderystės mokyklas: tarnaujanti lyderystė, autentiška lyderystė, charizmatinė lyderystė, transformacinė lyderystė, pasidalinta lyderystė – jas galima vadinti tam tikrais lyderystės rūbais. Sudarome sąlygas vadovams šiuos rūbus pasimatuoti, ištyrinėti, suprasti,  kokie yra vienos ar kitos lyderystės pranašumai ir trūkumai, kuri lyderystė man pačiam labiausiai tinka. Aiškinamės apie lyderystę komandose, organizacijose, lyderio vaidmenį kuriant organizacijos kultūrą. Būtent lyderis kuria organizacijos kultūrą, o geras organizacijas nuo blogų ir skiria jų kultūra.

Tyrinėjame santykius su sekėjais. Sekėjystė yra atskira mokslo sritis. Ji aiškinasi, kas svarbu sekėjams, santykius su jais ir kaip juos aš, kaip lyderis, formuoju.

Ne mažiau svarbi lyderystės tema – vizija. Beje, vizija lyderystės tyrinėjimuose vis dar vadinama juodąja dėže, neturime aiškaus atsakymo, kas yra vizija. Kokia vizija uždega žmones, skatina juos aukotis? Ar vizija turi būti nuleista, ar turime dėl jos susitarti?

XXI amžiuje sekėjams svarbiausia yra lyderio sąžiningumas, teisingumas ir moralė, o taip pat jo gebėjimas žvelgti į ateitį, t. y. vėl kalbame apie viziją ir lyderystės etiką. Yra ir patyriminių užsiėmimų: lyderis mokosi improvizuoti, nesutrikti, nustebinti – sudėtingose situacijose gebėti „ištraukti triušį iš cilindro“. Galiausiai, baigdamas mokslus kiekvienas turi sugebėti pasakyti įsimintiną, įkvepiančią lyderio kalbą.

Taigi, lyderystės programa daugialypė, o trumpai apibendrinant – tai galimybė pažinti save ir bręsti, tyrinėti įvairias lyderystės mokyklas bei jas pasimatuoti, gauti pasaulinės praktikos ir mokslo žinių, o taip pat atsakymus į pagrindinius lyderių klausimus: kokią viziją galiu pasiūlyti, kaip dėl jos susitarti, kaip kurti santykius su sekėju, kodėl žmonės turi eiti paskui mane.

– Su kokiomis nuostatomis ateinama mokytis, ir ar jos kinta mokantis, baigus mokslus?

– Dažnas ateina su problema „žmonės nedaro taip, kaip aš noriu“, dalis ateina pasitikrinti, ar „lyderystė apskritai yra man“. O programos durys užveriamos turint aiškų supratimą, kas yra gera lyderystė, kokia yra mano lyderystė ir ką aš kaip lyderis darysiu.

– Ar mes kalbame apie besimokantį lyderį, kuris vadovauja ar vadovaus bendrovei Lietuvoje, ar apie tokį, kuris po lyderystės mokslų gali vadovauti kompanijai bet kurioje šalyje?

–Aš pati dalį laiko disertaciją rašiau Norvegijoje, dabar nuolat dalyvauju pasaulinėse diskusijose apie lyderystę, jos problemas, ugdymą, – taigi šis ISM lyderystės kursas universalus. Šiomis žiniomis praturtėjęs lyderis gali vadovauti kompanijai ir Lietuvoje, ir bet kurioje kitoje šalyje – nuo Japonijos iki Amerikos. Aišku, yra valstybių kultūriniai skirtumai, bet juk yra ir organizacijų kultūriniai skirtumai toje pačioje šalyje. Pusės mėtų trukmės programoje kiekvienas dalyvis gauna daug asmeninio dėmesio ir išsprendžia būtent jam aktualius klausimus. O gautas žinias kiekvienas gali panaudoti be jokio geografinio apribojimo.

– Užsiminėte apie savo tarptautinę patirtį. Ar yra skirtumų tarp Lietuvos ir užsienio šalių vadovų lyderių?

– Šiandien ryškių skirtumų nėra. Tiesa, dar prieš dešimtmetį šie skirtumai buvo gana akivaizdūs, Lietuvoje vyravo vertikali lyderystė. Nors, kalbant apie skirtumus, būtina pažymėti, kad Lietuvos vadovai „alkanesni“, nori pasiekti ambicingų tikslų, daugiau įrodyti, susikurti gerovꠖ ir tai gerai. Kai vadovams nieko nereikia įrodinėti, jie viską turi, nelieka vidinio „varikliuko“, skatinančio siekti daugiau.

Reikšmingas skirtumas lyderių laukia už durų – ateinanti naujoji tūkstantmečio Z karta, kuri, kaip rodo tyrimai, yra labai sąmoninga, kiekvienas jaučiasi esąs svarbus. Kyla klausimas, ar tokiam sąmoningam, apsisprendusiam žmogui apskritai reikalinga lyderystė? Ir šiai temai – kokia yra ateities lyderystė – mes taip pat skiriame dėmesio savo lyderystės programoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rinkiminiais 2019-aisiais prezidentė linki išminties

Sveikindama tautą su Naujaisiais metais prezidentė Dalia Grybauskaitė palinkėjo, kad rinkimų kupinais...

Dvidešimtmečio sulaukusio euro taikinys – dolerio užimtos teritorijos Premium 1

Prieš 20 metų įvestas euras per šį laikotarpį išaugo iki antros populiariausios pasaulio valiutos, tačiau...

Verslo aplinka
2018.12.31
Investuotojai Lietuvoje šiemet „augino raumenis“

2018 m. žinomų užsienio įmonių, pranešusių apie sprendimą investuoti Lietuvoje, nebuvo daug, o metų pabaigą...

Verslo aplinka
2018.12.31
2009 m. krizę tiriantis S. Jakeliūno komitetas pateikė klausimus D. Grybauskaitei 2

2009 m. krizės aplinkybes tiriantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas oficialiai pateikė klausimus...

Verslo aplinka
2018.12.31
A. Merkel: Vokietija didins savo tarptautinį vaidmenį

2019 m. Vokietija prisiims daugiau atsakomybės tarptautinėje arenoje ir veiks, vadovaudamasi savo...

Verslo aplinka
2018.12.31
Už kyšininkavimą nuteistas Druskininkų NVSC vadovas

Kauno apygardos teismas kaltu dėl kyšininkavimo pripažino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie...

Verslo aplinka
2018.12.31
Rusijos daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas 5

Pirmadienio paryčiais Rusijos Magnitogorskio mieste Uralo regione daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas.

Verslo aplinka
2018.12.31
BNS apžvalga: 100 svarbių 2018-ųjų Lietuvos įvykių

Baigiantis metams, BNS pateikia šimtą svarbių Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros gyvenimo įvykių...

Verslo aplinka
2018.12.31
Galvosūkius narpliosime patys

Į istorijos puslapius netrukus atgulsiantys 2018-ieji jau gerą pusmetį kurstė aistras dėl (ne)galimos krizės...

Verslo aplinka
2018.12.31
Parlamentinės lėšos naudojamos taksi, gėlėms, knygoms Premium 4

Seimo nariai, be kelis tūkstančius eurų per mėnesį siekiančių atlyginimų, dar gauna bemaž 900 Eur dydžio...

Verslo aplinka
2018.12.31
Technologijos, žiniasklaida ir telekomunikacijos: „Deloitte“ prognozės 2019 m. Premium

Kitais metais verslas verslui srityje prognozuojamas spartus dirbtinio intelekto sprendimų augimas, o plataus...

Technologijos
2018.12.31
STT už informaciją atsilygino šešiolikai pranešėjų, FNTT – vienam 1

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiemet šešiolikai asmenų atsilygino už suteiktą informaciją apie korupcinius...

Verslo aplinka
2018.12.30
Kariuomenė ketina įsigyti modernių techniką maskuojančių tinklų 12

Lietuvos kariuomenė ketina įsigyti apie 200 radarais neaptinkamų maskuojamųjų tinklų.

Verslo aplinka
2018.12.30
Suomių mokesčių administratorius: ir Kalėdų seneliai turi mokėti mokesčius 1

Prieš prasidedant kalėdiniam šurmuliui Suomijos mokesčių administratorius įspėjo, kad laisvai samdomi Kalėdų...

Verslo aplinka
2018.12.30
D. Trumpas džiaugiasi pokalbiu su Kinijos prezidentu 1

Pasaulyje prekybos karus užkūręs JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pasigyrė, kad...

Verslo aplinka
2018.12.30
Druskininkų mero R. Malinausko sodybos byloje bus atliekama ekspertizė 1

Bylą dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant Ratnyčios upės kranto nagrinėjantis teismas...

Statyba ir NT
2018.12.30
2018-ųjų akimirkos „Verslo žinių“ fotografų akimis

Kviečiame pasižvalgyti po 2018-uosius pro „Verslo žinių“ fotografų objektyvą ir prisiminti ne tik...

Verslo aplinka
2018.12.30
V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas baigėsi be rezultatų 26

Šeštadienį Maskvoje susitikę Rusijos ir Baltarusijos vadovai „aptarė aktualius dvišalių santykių klausimus“,...

Energetika
2018.12.29
Pranešėjai apie įstatymų pažeidimus turės apsaugos garantijas 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja naujas teisės aktas – Pranešėjų apsaugos įstatymas. Jis numatys...

Verslo aplinka
2018.12.29
Šeimų kivirčas dėl to, kas atsakingas už Kinijos reformas Premium 1

Praėjusių metų pabaigoje Pietų Kinijos Šendženo mieste duris atvėrė paroda. Prie įėjimo į ją frize buvo...

Financial Times
2018.12.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau