Kas tai? Eksperto įžvalgos

Pasauliniu lyderiu tampama Lietuvoje: reikia pagrindų ir naujausių žinių

Publikuota: 2018-11-12
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadovė, Baltijos šalyse bei Skandinavijoje veikiančios UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja Alisa Miniotaitė.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadovė, Baltijos šalyse bei Skandinavijoje veikiančios UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja Alisa Miniotaitė.

Su dr. Alisa Miniotaite, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadove, Baltijos šalyse bei Skandinavijoje veikiančios UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, aiškinamės, ar lyderiu gimstama, ar galima išmokti juo tapti, ko reikia šiandienos ir ateities pasauliniam lyderiui. Alisa yra sertifikuota ICC koučingo trenerė Baltijos šalims, Academy of Management ir International Leadership Association narė, stažavosi Danijos, Norvegijos ir JAV universitetuose, jos profesinių interesų sritis – vadovavimas ir lyderystė, organizacijų elgsena. Ji veda Žinių radijo laidą „Lyderio dilema“ vadovams ir lyderiams, rengia komentarus žinių portale 15min.lt. Daugiau kaip 15 m. Alisa konsultuoja Lietuvos ir užsienio kompanijas, veda mokymus jų darbuotojams.

– Ar lyderiu gimstama, ar gimstama su dalimi lyderio savybių, o kitų išmokstama, ar bet kas gali išmokti būti lyderiu?

– Lyderiu negimstama – nėra lyderystės geno. Bet lyderystės galima mokytis. Gimdami atsinešame tam tikrų savybių rinkinį, vėliau gyvenimas prideda naujų ir galiausiai brandiname save visą gyvenimą. Matyt, svarbiausia žinia visiems – lyderiais ne gimstama, o tampama. Ar ISM lyderystės programoje galime „iškepti“ lyderį? Ne toks mūsų tikslas. Pirmiausia turi būti žmogaus pasiryžimas ir noras juo tapti, o tuomet verta mokytis būti lyderiu.

– Kokios žmogaus savybės ugdomos ISM lyderystės programoje?

Pirmiausia būtina pažymėti, kad mokslas tyrinėja, kurios lyderių savybės yra svarbiausios, į tai atsižvelgdami rengiame programą. Tyrimai rodo, kad yra penkios universalios lyderio savybės – tai pasitikėjimas savimi, apsisprendimas prisiimti atsakomybę, eiti lyderystės keliu (čia pat atsiranda drąsa, nors ji į penketuką ir nepatenka), sąžiningumas ir teisingumas (kalbame apie lyderio moralꠖ tai ypač svarbu sekėjams, nes tik moralus lyderis tampa tikru autoritetu), socialumas arba meilė žmogui ir intelektas. Ar mūsų programa orientuota į šių penkių savybių ugdymą? Atsakydama „ne“ gal ir nustebinsiu, bet mūsų programos tikslas kiek kitoks, tačiau visas šias savybes mūsų programoje lyderis vysto.

– Didesnė dalis jūsų studentų jau yra lyderiai praktikai. Su kokias klausimais jie ateina mokytis, kas jiems aktualiausia ir ko jie mokomi?

– Lyderius domina du pagrindiniai klausimai. Dažniausias klausimas: kaip kartu su organizacija ir komanda pasiekti tikslą? Šiandien dar prisideda siekis tikslą pasiekti kuo greičiau, nes žinome – kas pirmesnis, greitesnis, tas įgyja pranašumą įsitvirtinant rinkoje.

Antras lyderių klausimas: kaip padaryti, kad žmonės eitų paskui mane. Šis klausimas jaudina kiekvieną lyderį, nes dažnas susiduria su situacija, kai žmonės nenori juo sekti. Šį klausimą lydi kitas stiprus jų klausimas: o kodėl žmonės turėtų eiti paskui mane? Tai esminiai lyderystės klausimai. Programoje skiriame laiko savęs pažinimui, lyderystės prasmės suvokimui, savo misijos gyvenime išsiaiškinimui, t. y., koks mano, kaip lyderio, asmeninis projektas, ambicija. Juk lyderystė – tai asmeninis projektas, nors galima teigti, kad tai darau dėl kitų, o ne dėl savęs (suprantama, kad tai netiesa).

Programoje keliaujame per šiuolaikinės lyderystės mokyklas: tarnaujanti lyderystė, autentiška lyderystė, charizmatinė lyderystė, transformacinė lyderystė, pasidalinta lyderystė – jas galima vadinti tam tikrais lyderystės rūbais. Sudarome sąlygas vadovams šiuos rūbus pasimatuoti, ištyrinėti, suprasti,  kokie yra vienos ar kitos lyderystės pranašumai ir trūkumai, kuri lyderystė man pačiam labiausiai tinka. Aiškinamės apie lyderystę komandose, organizacijose, lyderio vaidmenį kuriant organizacijos kultūrą. Būtent lyderis kuria organizacijos kultūrą, o geras organizacijas nuo blogų ir skiria jų kultūra.

Tyrinėjame santykius su sekėjais. Sekėjystė yra atskira mokslo sritis. Ji aiškinasi, kas svarbu sekėjams, santykius su jais ir kaip juos aš, kaip lyderis, formuoju.

Ne mažiau svarbi lyderystės tema – vizija. Beje, vizija lyderystės tyrinėjimuose vis dar vadinama juodąja dėže, neturime aiškaus atsakymo, kas yra vizija. Kokia vizija uždega žmones, skatina juos aukotis? Ar vizija turi būti nuleista, ar turime dėl jos susitarti?

XXI amžiuje sekėjams svarbiausia yra lyderio sąžiningumas, teisingumas ir moralė, o taip pat jo gebėjimas žvelgti į ateitį, t. y. vėl kalbame apie viziją ir lyderystės etiką. Yra ir patyriminių užsiėmimų: lyderis mokosi improvizuoti, nesutrikti, nustebinti – sudėtingose situacijose gebėti „ištraukti triušį iš cilindro“. Galiausiai, baigdamas mokslus kiekvienas turi sugebėti pasakyti įsimintiną, įkvepiančią lyderio kalbą.

Taigi, lyderystės programa daugialypė, o trumpai apibendrinant – tai galimybė pažinti save ir bręsti, tyrinėti įvairias lyderystės mokyklas bei jas pasimatuoti, gauti pasaulinės praktikos ir mokslo žinių, o taip pat atsakymus į pagrindinius lyderių klausimus: kokią viziją galiu pasiūlyti, kaip dėl jos susitarti, kaip kurti santykius su sekėju, kodėl žmonės turi eiti paskui mane.

– Su kokiomis nuostatomis ateinama mokytis, ir ar jos kinta mokantis, baigus mokslus?

– Dažnas ateina su problema „žmonės nedaro taip, kaip aš noriu“, dalis ateina pasitikrinti, ar „lyderystė apskritai yra man“. O programos durys užveriamos turint aiškų supratimą, kas yra gera lyderystė, kokia yra mano lyderystė ir ką aš kaip lyderis darysiu.

– Ar mes kalbame apie besimokantį lyderį, kuris vadovauja ar vadovaus bendrovei Lietuvoje, ar apie tokį, kuris po lyderystės mokslų gali vadovauti kompanijai bet kurioje šalyje?

–Aš pati dalį laiko disertaciją rašiau Norvegijoje, dabar nuolat dalyvauju pasaulinėse diskusijose apie lyderystę, jos problemas, ugdymą, – taigi šis ISM lyderystės kursas universalus. Šiomis žiniomis praturtėjęs lyderis gali vadovauti kompanijai ir Lietuvoje, ir bet kurioje kitoje šalyje – nuo Japonijos iki Amerikos. Aišku, yra valstybių kultūriniai skirtumai, bet juk yra ir organizacijų kultūriniai skirtumai toje pačioje šalyje. Pusės mėtų trukmės programoje kiekvienas dalyvis gauna daug asmeninio dėmesio ir išsprendžia būtent jam aktualius klausimus. O gautas žinias kiekvienas gali panaudoti be jokio geografinio apribojimo.

– Užsiminėte apie savo tarptautinę patirtį. Ar yra skirtumų tarp Lietuvos ir užsienio šalių vadovų lyderių?

– Šiandien ryškių skirtumų nėra. Tiesa, dar prieš dešimtmetį šie skirtumai buvo gana akivaizdūs, Lietuvoje vyravo vertikali lyderystė. Nors, kalbant apie skirtumus, būtina pažymėti, kad Lietuvos vadovai „alkanesni“, nori pasiekti ambicingų tikslų, daugiau įrodyti, susikurti gerovꠖ ir tai gerai. Kai vadovams nieko nereikia įrodinėti, jie viską turi, nelieka vidinio „varikliuko“, skatinančio siekti daugiau.

Reikšmingas skirtumas lyderių laukia už durų – ateinanti naujoji tūkstantmečio Z karta, kuri, kaip rodo tyrimai, yra labai sąmoninga, kiekvienas jaučiasi esąs svarbus. Kyla klausimas, ar tokiam sąmoningam, apsisprendusiam žmogui apskritai reikalinga lyderystė? Ir šiai temai – kokia yra ateities lyderystė – mes taip pat skiriame dėmesio savo lyderystės programoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Keli šimtai pedagogų mitingavo prie Seimo 1

Tęsiantis pedagogų streikams dėl etatinio mokytojų apmokėjimo ir didesnių algų, penktadienio pavakare keli...

Verslo aplinka
2018.11.30
D. Tuskas: ES pratęs sankcijas Rusijai 3

Europos Sąjunga (ES) kitą mėnesį pratęs dabar taikomas ekonomines sankcijas Rusijai, G20 viršūnių susitikime...

Verslo aplinka
2018.11.30
D. Grybauskaitė abejoja dėl J. Petrauskienės darbo, ši nežada trauktis 19

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė abejojanti, ar švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė gebės...

Verslo aplinka
2018.11.30
A. Merkel dėl lėktuvo gedimo vėluoja į G20 4

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, praleis pirmąją G20 susitikimo dieną, nes Vokietijos vyriausybės „Airbus“...

Verslo aplinka
2018.11.30
Išrinktas naujasis Teisėjų tarybos pirmininkas 2

Teisėjų taryba penktadienį naujuoju savo pirmininku išrinko Algimantą Valantiną, Apeliacinio teismo...

Verslo aplinka
2018.11.30
Melioracijos įrenginiams atstatyti – 17 mln. Eur

Visos savivaldybės, kurioms skirtas finansavimas, jau pasirašė sutartis su Valstybės žemės fondu dėl Europos...

Agroverslas
2018.11.30
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Per metus verslo nuotaika pagerėjo, per mėnesį – pablogėjo 

Verslo tendencijų tyrimo rezultatai rodo, kad ekonominių vertinimų rodiklis šį lapkritį buvo 5 – jis yra...

Verslo aplinka
2018.11.30
Išrinktas naujas Aplinkos apsaugos agentūros direktorius

Konkursą Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pareigoms užimti laimėjo Rimgaudas Špokas.

Vadyba
2018.11.30
Ukraina uždraudė rusams vyrams atvykti į šalį 14

Ukraina uždraudė Rusijos piliečiams vyrams nuo 16 iki 60 metų amžiaus atvykti į Ukrainą. Tokią informaciją...

Verslo aplinka
2018.11.30
LRT tyrimas: dalis Rusų aljanso narių nežino, kad yra jo nariai 1

LRT duomenimis, dalis parlamentarės Irinos Rozovos vadovaujamo Rusų aljanso narių nežino esantys jos nariai.

Verslo aplinka
2018.11.30
Neringos valdžia priešinasi pastatų Gintaro įlankoje pardavimui 4

Neringos miesto valdžia ketina prašyti Vyriausybės, kad būtų užkirstas kelias galimam valstybei priklausančio...

Statyba ir NT
2018.11.30
Prie starto - valdininkų išraustos duobės 4

Valdžios atstovai, grąžydami rankas dėl po 2020 m. Lietuvai sumažėsiančių ES paramos pinigų, nesugeba...

Pramonė
2018.11.30
Jei galėtų, iš šešėlio ištrauktų daugiau, bet pyragas, pasirodo, per mažas Premium 5

Ekonomistai regi bent tris paralelinės ekonomikos šaltinius, iš kurių kitąmet bus galima papildyti mokesčių...

Finansai
2018.11.30
D. Trumpas atšaukė susitikimą su V. Putinu

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, nusprendė atšaukti šeštadienį turėjusį įvykti susitikimą su Vladimiru...

Verslo aplinka
2018.11.29
JK pasitraukti iš ES neapsimoka 15

Jungtinė Karalystė (JK) bus ekonomiškai skurdesnė su bet kuriuo „Brexit“ susitarimu, palyginus su naryste...

Verslo aplinka
2018.11.29
Registrų centro pelnas augo, pajamos – mažėjo 2

Registrų centro (RC) pelnas šiemet augo iki 3,4 mln. Eur, pajamos sumenko iki 29 mln. Eur.

Verslo aplinka
2018.11.29
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Buvęs D. Trumpo advokatas prisipažino melavęs Kongresui 2

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, buvęs advokatas Michaelas Cohenas netikėtai ketvirtadienį pasirodė Niujorko...

Verslo aplinka
2018.11.29
STT sulaikė papirkimu įtariamą Raseinių tarybos narį R. Zubielą

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ketvirtadienį sulaikė Raseinių tarybos narį Romaldą Zubielą,...

Verslo aplinka
2018.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau