Oro gynybai stiprinti skiriama 500 mln. Eur, bet tai šimtaprocentinės apsaugos neužtikrins
„Mes – Krašto apsaugos sistema su Vidaus reikalų sistema – artimiausiu metu susėdę labai detaliai susidėliosime, kad turėtumėm integruotą oro erdvės gynybą skirtingose pozicijose, skirtingose teritorijos dalyse, pagal saugomų objektų poreikį“, – po pirmadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio kalbėjo ministrė.
Anot D. Šakalienės, kartu su VRM ir atsakingomis institucijomis ketinama „aiškiai apsibrėžti“ jų kompetencijas oro gynybos sistemoje, įvertinti reikiamų techninių pajėgumų poreikį. Ministrė kol kas teigė negalinti įvardinti, kiek tam reikės lėšų.
Savo ruožtu Deividas Matulionis, prezidento vyriausiasis patarėjas, sakė, kad krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemoms itin svarbu suderinti atsakomybės sferas, o nauji pajėgumai strateginių objektų apsaugą vykdančiai VST suteiktų galimybę numušti bepiločius orlaivius tokius kaip „Gerbera“ ar „Shahed“.
„VST padaliniai turi būti tinkamai aprūpinti, jog galėtų neutralizuoti turimomis priemonėmis tiek bepiločius orlaivius, tiek ir atitinkamai galimas atakas kitomis priemonėmis“, – teigė jis.
Šiuo metu VST paprastesnius bepiločius orlaivius gali paveikti tik turimomis elektroninėmis kovos priemonėmis.
„Pradinis norų sąrašas, pradinis planas iš tikrųjų yra pakankamai intensyvus ir plačios apimties. Tai tiesiog dėl to ir turime įsivertinti, kaip ir sakiau, kad nebūtų persidengimo ir kas yra realistiška“, – sakė D. Šakalienė.
Sutartys – artimiausiomis savaitėmis
Lietuva artimiausiais metais planuoja įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už 500 mln. Eur.
Anot krašto apsaugos ministrės, sutartis dėl kelių rūšių radarų, papildomų akustinių sensorių bei antidroninių sistemų ketinama pasirašyti artimiausiomis savaitėmis.
„Žinoma, tam tikras procesų sulėtinimas bus todėl, kad mes kreipsimės į viešųjų pirkimų tarnybą“, – teigė ji.
Pasak D. Šakalienės, siekiant vykdyti pirkimus padidintos kontrolės būdu, nuo šiol Krašto apsaugos ministerija visais atvejais kreipsis į tarnybą.
Dėl KAM planuojamų braziliškų transporto lėktuvų „Embraer“ įsigijimo ikiteisminį tyrimą yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
R. Vaikšnoras: visai oro erdvei uždengti reikėtų milijardų
Vis dėlto Raimundas Vaikšnoras, kariuomenės vadas, perspėjo, kad ir šie veiksmai neužtikrins šimtaprocentinės Lietuvos oro erdvės apsaugos. Norint tokio lygio apsaugai reikėtų kalbėti apie 10% bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
„Noriu šiek tiek visuomenę nuraminti ar lūkesčius apslopinti, kad kaip ir visas NATO, kaip ir visos kitos šalys, mes šiai dienai negebėtumėm 100% užtikrinti, tą reikia priimti natūraliai“, – žurnalistams pirmadienį sakė kariuomenė vadas.
Jis patvirtino, kad oro erdvės gynybą ketinama stiprinti tik tam tikrose pasienio dalyse, strateginiuose objektuose, o platesnei apsaugai reikėtų daugiau lėšų.
„Nes tai būtų visai kitokios lėšos, tada kalbėtumėm turbūt apie 10% gynybai arba kitus procentus, jeigu toks yra lūkestis. Todėl lūkesčių valdymas yra labai svarbus. Nepamirškime, kad mes dar turime strateginius objektus, didelis dėmesys būtų skiriamas ir svarbių strateginių objektų apsaugai, ne vien tik pasieniui“, – sakė R. Vaikšnoras. – Būtų per daug drąsu šnekėti, kad mes viską uždengtume, ne apie tuos pinigus šnekame. Būtų turbūt milijardai ir dešimtys milijardų, jeigu norime visiškai, kad visa Lietuvos oro erdvė būtų uždengta“.
Pasak jo, Lietuvos ketinami įsigyti pajėgumai turėtų būti mobilūs, kad juos „pagal grėsmes, pagal poreikį, pagal detekciją būtų galima permetinėti iš vienos vietos į kitą“.
„Efektas būtų toks, kad mes gebėtumėm identifikuoti žemai skraidančius objektus ir juos neutralizuoti“, – pažymėjo kariuomenės vadas.
Ji taip pat nurodė, kad NATO valstybės neturi vieningo sprendimo, kaip aptikti ir neutralizuoti oro erdvę pažeidžiančių bepiločių orlaivių, o Aljanso paskelbta „Eastern Sentry“ (liet. „Rytų sargybos“) operacija padės spręsti situaciją, kol šalys apsirūpins gynybos priemonėmis.
„Eastern Sentry“ operacijos pradžia bus vienas iš momentų ir priemonių trumpuoju laikotarpiu, kol šalys įsigis tam tikrą pakankamą priemonių skaičių, padėti vienos kitoms tiek su detekcija, tiek su neutralizavimu skraidančių ir įvairiai kitaip oro erdves pažeidžiančių objektų naikinimui“, – sakė R. Vaikšnoras.
„Tikimės iš Vokietijos paramos konkrečiai Lietuvoje, buvo apšnekėta su kariuomenės vadu jų. Dabar vyksta pajėgų generavimo procesas, kad tai būtų sisteminis (...) priėjimas prie problemos sprendimo“, – kalbėjo jis.
Pastąrąjį mėnesį – keli stambūs NATO oro erdvės pažeidimai
Oro gynybos klausimas tapo itin aktualus šią vasarą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.
Incidentas rugsėjį fiksuotas ir Lenkijoje, kaimyninės šalies oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Kauno regionui atsiveria naujas proveržio šansas – pirmą kartą šiame finansavimo periode didelėms pramonės įmonėms skiriama galimybė gauti finansavimą investicijoms ir kurti šimtus naujų darbo vietų. Inovacijų agentūros paskelbtas kvietimas „Užsienio ir vietos investuotojų su dideliu darbo vietų kūrimo potencialu pritraukimas“ skirtas tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms, pasirengusioms modernizuoti gamybą ir prisidėti prie regiono transformacijos link klimatui neutralios ekonomikos. Bendra kvietimo suma siekia 60 mln. Eur, o vienam projektui gali būti skirta iki 20,5 mln. Eur.
Po šio įvykio NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą, siekiant padėti atremti Maskvos keliamą grėsmę bei paskelbė apie operaciją „Eastern Sentry“ („Rytų sargyba“).
Praėjusią savaitę Turkija Lietuvoje dislokavo modernų AWACS žvalgybinį orlaivį, o D. Šakalienė teigė, kad per kelis mėnesius Lietuvą pasieks ir kiti resursai.
Be kita ko, Seimui priėmus teisės aktų pataisas, kariuomenė taip pat gali greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei.
