SEB ekonomistai: perkaitimo ženklų kol kas nematyti
Pasaulio ekonomikos augimas ateinančius dvejus metus bus lėtesnis ir pavojų, galinčių pristabdyti didžiausių valstybių ekonomikos plėtrą, sąrašas nemažas.
Kita vertus, verslas neturėtų riboti darbo našumą didinančių investicijų, nes tik investicijų į žmones ir kapitalą kelias istoriškai yra padėjęs ekonomikai subalansuotai judėti pirmyn.
Tai pirmadienį pristatydami makroekonominę prognozę, akcentavo SEB ekonomistai.
Prognozės nepakeitė
SEB bankas prognozuoja, kad 2019 m. Lietuvos ekonomika augs 3%, o 2020 m. 2,6%. Prognozės lieka nepakeistos nuo jų atnaujinimo 2018 m. rugpjūtį, kai buvo paskelbtas SEB grupės leidinys „Nordic Outlook“.
„Prognozuojamas lėtesnis svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų augimas yra pagrindinė priežastis, kodėl tikimės kuklesnės mūsų ekonomikos plėtros ateinančius dvejus metus“, - komentuoja Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas.
Privatus vartojimas bei investicijos ir toliau augs istoriškai sparčiai: namų ūkių vartojimą papildomai skatins dėl mokesčių reformos didėjančios gyventojų pajamos, o investicijas palaikys įsibėgėjančios ES struktūrinės paramos panaudojimas.
Pasak p. Povilausko, Lietuvos ekonomikos plėtra liks artima potencialaus BVP augimo tempui, tad ekonomikos temperatūra „liks ganėtinai aukšta“.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis kitąmet didės 7%, o 2020 m. – 6%, o vidutinė infliacija ir 2019 m., ir 2020 m. bus ganėtinai panaši kaip ir šiemet – sudarys 2,5%.
Poreikis įsivežti darbuotojų išliks
SEB ekonomistai akcentuoja, kad verslas ketina ir toliau kurti naujas darbo vietas, tačiau norus ribos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, todėl tendencija įdarbinti vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių, išliks, kaip ir siekis suderinti vietos darbuotojų ir darbdavių interesus. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinių vizų išduota 22.600 arba 93% daugiau negu pernai.
Darbo jėgos sąnaudos šiemet auga tris kartus sparčiau negu darbo našumas. Vienas iš sprendimų, kuris didina darbo našumą, yra investicijos. Nors produktyvios investicijos pirmą šių metų pusmetį didėjo beveik 7%, toks augimas nėra labai didelis įvertinus tai, kad visoje ES investicijos augo 5%.
Todėl, pasak p. Povilausko, labai svarbu, kad ir verslas nepasiduotų skepsiui dėl galimo lėtesnio ekonomikos augimo ir kad valdžios atstovai toliau savo veiksmais neblogintų visuomenės požiūrio į verslą.
Perspėja dėl santaupų stygiaus
SEB ekonomistų teigimu, Vyriausybės planuojamas kitų metų 0,4% valdžios sektoriaus biudžeto perteklius parodo, kad valdžia lyg ir bando būti atsargi, tačiau kartu galima įžvelgti bandymą įtikti kuo didesnei visuomenės daliai sumažinant darbo jėgos mokesčius ir padidinant įvairias išmokas, kurios greičiausiai bus skirtos gyventojų vartojimo reikmėms.
Tuo tarpu valdžia galėjo šiais metais pasinaudoti proga dėl mažėjančios darbo jėgos apmokestinimo prarandamas biudžeto lėšas kompensuoti kitų mokesčių taikymo praplėtimu.
Nors nuo 2019 metų keičiasi darbo mokesčių tarifai, realiai darbuotojai didžiausią naudą kaip ir ankstesniais metais pajus dėl didėjančio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir jo taikymo iki dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžių išplėtimo.
Darbuotojų ir darbdavio socialinio draudimo įmokų tarifų sujungimo naudai pamatyti reikės daugiau laiko. Kitąmet minimali mėnesio alga didės nuo 400 iki 430 Eur (arba iki 555 Eur pagal naują darbo užmokesčio tvarką), o tai irgi darys teigiamą įtaką didėjančiam vidutiniam darbo užmokesčiui.
Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į kitą nepalankų reiškinį. Pastarųjų kelerių metų ekonomikos augimą lydėjo nulinė namų ūkių taupymo norma, o tai reiškia, kad daug gyventojų palankiu ekonomikos ciklo metu nesukaupia santaupų, reikalingų prastesniems laikams išgyventi.
