Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą

Publikuota: 2018-09-17
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie balsadėžių, kai rinksime savivaldybių tarybas ir merus, gegužę – vėl dukart balsuosime dėl prezidento ir Europos Parlamento. Tikriausiai dar ir referendumą turėsime, ar net kelis.

Visų trejų rinkimų kampanija jau faktiškai įsibėgėjusi. Viską, natūralu, nustelbia pasirengimas didžiausią politinį svorį nacionaliniu mastu turintiems prezidento rinkimams. Bet paprastam piliečiui turėtų rūpėti ir vietos reikalai, esantys kuo arčiau savų namų ir marškinių. Tad nenuostabu, kad vis dažniau girdimas klausimas, ką rinksime į naujas savivaldybių tarybas ir kam patikėsime merų regalijas.

Čia klaustukų dar nemažai. Gal netgi daugiau nei dėl prezidento rinkimų.

Kiek dabartinių merų sieks būti perrinkti, o kiek bus naujų veidų rinkimuose? Kokios įtakos savivaldos rinkimų rezultatams turės buvusių rinkimų pažadų įgyvendinimas arba pamiršimas? Laimės partiniai kandidatai ar į rinkimus einantys su nepartiniais, visuomeniniais komitetais? Kiek bus miestų ir rajonų, kuriose tiesiogiai išrinktas meras neturės pakankamo palaikymo savivaldybės taryboje?

Prie pabaigos artėja pirmoji tiesiogiai išrinktų merų kadencija. Atrodo, pavyko išvengti didesnių vietos valdžios krizių, nors kai kuriose savivaldybėse, pvz., Šiaulių, Alytaus ar Raseinių, būta visai nemenkų politinių įtampų, galėjusių pasibaigti tiesioginio valdymo įvedimu.

Niekas negarantuotas, kad po kitąmet įvyksiančių rinkimų nekils tokia krizė kurioje nors savivaldybėje ir kad vėl visus ketverius kadencijos metus pavyks išvengti tiesioginio valdymo. Tai ypač realu bus tose savivaldybėse, kuriose bus išrinktas „vienišas“, t. y. tarybos daugumos palaikymo neturintis meras. Primintina, kad visais tokiais atvejais galvos skausmas kils Vyriausybei ir Seimui, nes būtent šioms institucijoms teks galutinai spręsti dėl tiesioginio valdymo įvedimo.

Tai, kad pastarojoje kadencijoje politinę situaciją pavyko suvaldyti, yra nemenkas pasiekimas, nes neabejotinu iššūkiu galima vadinti net 60 skirtingų politinių santykių istorijų per visą Lietuvą.

Savivaldybių galimybės, o ir politinis stabilumas jose nemenkai priklauso ir nuo to, kokias galias turi vietos valdžia ir kokie yra jos finansiniai ištekliai. Nuo to priklauso ir programinių pažadų įgyvendinimas. Toli gražu ne visur tai pavyko. Pvz., Vilniuje per ketverius kadencijos metus iš mirties taško faktiškai taip ir nepajudėjo nacionalinio stadiono statybos, nors žadėta, kad iki 2020-ųjų jis stovės, blizgės ir džiugins akį. Bet kol kas ją „tebedžiugina“ styrančios gelžbetoninių konstrukcijų liekanos.

Savivaldą vienijančios asocijuotos struktūros nepavargsta įtikinėti centrinę valdžią, kad miestams ir rajonams reikia skirti kur kas didesnes dotacijas, didesnę mokesčių dalį palikti vietos valdžiai, paskirti dosnesnę europinės paramos kofinansavimo dalį.

Štai šią vasarą pasigirdo pasvarstymų, kad savivaldybėms reikia paskirti bene penkiskart daugiau lėšų žvyrkeliams asfaltuoti ir apskritai vietos keliams prižiūrėti. Akivaizdu, kad toks finansavimo apimties didinimas būtų iš fantastikos srities.

Tačiau, VŽ nuomone, centrinė valdžia dar tikrai turi pakankamai mokestinių ir kitokių finansinių rezervų padidinti piniginėms savivaldybių paskatoms vystyti vietos ekonomiką, kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijų. Būtų sveikintina, jeigu sulig nauja išrinkta valdžia savivaldybių gyventojai gautų ir tokią centrinės valdžios dovaną kaip papildomas finansavimas. Juk ir tai prisidėtų prie kur kas didesnio stabilumo išlaikymo visuose 60-yje miestų ir rajonų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 3

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
„Brexit“ derybos ir vėl aklavietėje 10

Prieš pat ES viršūnių susitikimą „Brexit“ derybos ir vėl įstrigo. Kol kas nepavyko pasiekti kompromiso dėl...

Verslo aplinka
2018.10.15
Vasiliauskas: ECB keis palūkanas ne anksčiau 2019-ųjų rudens 2

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet, kaip ir planuota, turėtų užbaigti euro sistemos kiekybinio skatinimo,...

Verslo aplinka
2018.10.15
Įkaitų drama paralyžiavo Kelno traukinių stotį

Vokietijos Kelno miesto centrinė traukinių stotis pirmadienio popietę buvo evakuota, sutriko traukinių...

Verslo aplinka
2018.10.15
Aktyviausių M&A patarėjų regione reitinge – ir lietuviški vardai

Aktyviausiai įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers & acquisitions, M&A) srityje šiemet Vidurio ir...

Rinkos
2018.10.15
„Sodros“ biudžeto projektas: pensijos kitąmet augs 8%

Senatvės pensijos 2019 m. augs 8,0%, iki 358 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto...

Finansai
2018.10.15
Kitų metų biudžetas – ant Vyriausybės stalo, vėl planuojamas perteklius 10

Vyriausybė pradėjo svarstyti kitų metų biudžeto projektą, kuris, kaip ir pernai bei šiemet, numatomas...

Verslo aplinka
2018.10.15
Š. Keserauskas: protingai taikytis prie konkurentų elgesio nedraudžiama Premium 10

Ūkio subjektams nėra draudžiama protingai prisitaikyti prie konkurentų elgesio, tačiau svarbu, kad įmonės...

Semeška atsisako mandato Druskininkuose 1

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Vyriausiosios rinkimų komisijos...

Verslo aplinka
2018.10.15
LKF byloje – išteisinamieji nuosprendžiai

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį dėl visų inkriminuotų nusikaltimų visiškai išteisino Lietuvos krepšinio...

Verslo aplinka
2018.10.15
Rinkimai Bavarijoje sukėlė žagsulį Berlyne 1

Vokietijoje sekmadienį įvykę Bavarijos žemės parlamento – Landtago – rinkimai sukėlė skausmingą poveikį šalį...

Verslo aplinka
2018.10.15
Šimašius pranešė, kaip ir su kokia komanda sieks antros Vilniaus miesto mero kadencijos 14

Antros kadencijos Vilniaus miesto mero poste sieksiantis liberalas Remigijus Šimašius žada įvesti...

Verslo aplinka
2018.10.15
Masiuliui nebus grąžinti per kratas paimti 242.000 Eur 11

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nusprendė negrąžinti daugiau nei 242.000 Eur kaltinamajam politinės...

„Darbietis“ Bukauskas jungiasi prie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime 1

Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas jungiasi prie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime.

Verslo aplinka
2018.10.15
Reitingų trejetuke – Nausėda, Skvernelis ir Šimonytė 9

Tarp potencialių kandidatų kitų metų prezidento rinkimuose premjeras Saulius Skvernelis pakilo į antrąją...

Verslo aplinka
2018.10.15
ES parama: į plytas ar į ateitį? 16

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Bavarijoje valdančioji CSU patyrė istorinį smūgį 9

Vokietijos Bavarijos žemės parlamento – Landtago- rinkimai tapo skaudžiu smūgiu valdančiajai koalicijai...

Verslo aplinka
2018.10.14
Trumpas grasina Saudo Arabijai, bet nenori nuskriausti savo šalies 15

Pasaulio dėmesį prikaustęs žurnalisto Jamalo Khashoggi dingimas ir spekuliacijos, kad jis galėjo būti...

Verslo aplinka
2018.10.14
Krizės tyrėjams liudysiantis Šadžius: atsigręžti atgal niekada nevėlu

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius, dabar atstovaujantis Lietuvai Europos Audito...

Verslo aplinka
2018.10.14
Nuo krizės nukentėję jaunuoliai įstrigo laikinuose darbuose Premium

Praūžus euro zonos krizei jaunimo nedarbo lygis ES šalyse iš neregėtų aukštumų pradėjo leistis žemyn, tačiau...

Vadyba
2018.10.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau