VSD: Konkurencijos taryboje Šatas siekė palankumo „MG Baltic“ įsigyjant „Alitą“

Anot VSD, nuo 2008-ųjų, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, koncernui „atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje.

„Juo tapo dabartinis tarybos narys p. Šatas, anksčiau buvęs Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos skyriaus vedėju“, – nurodo VSD.

Ši VSD rašto dalis prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje buvo užtušuota kaip slapta, bet praeitą savaitę buvo išslaptinta ir pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

Ponas Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E. Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai. Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.

Pažymima, jog 2011-aisiais su p. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė.

Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, p. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.

Informacijoje nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 27 d. Konkurencijos tarybos posėdyje p. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“. Po posėdžio advokatė p. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „Ponas Šatas palaiko koncerną“.

Anot VSD, „konkurentai nurodė, jog advokatą p. Raulynaičiui rekomendavo pats Konkurencijos tarybos narys E. Šatas, todėl šioje situacijoje vargu ar pavyks ką nors pasiekti“ ir kad „MG ir AB „Alita“ sandorio „krikšto tėvas“ yra Elonas Šatas“.

„Vieno iš advokatų teigimu, p. Šatas dirba „ir vieniems, ir kitiems“, bet šioje situacijoje jis atstovavo MG įmonės „Mineraliniai vandenys“ interesams, labai greitai „stūmė“ visą procesą, ir tai rodo, jog jis arba yra įsipareigojęs, skolingas arba įbaugintas MG“, – nurodoma VSD rašte.

Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. Eur (73,53 mln. Lt) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03% įmonių grupės „Alita“ akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.

Toks įpareigojimas buvo duotas, nes „Mineraliniai vandenys“ jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“.

Stebino sąlygos ir KT darbo greitis

2014 m., neoficialiais duomenimis, dėl „Alitos“ iš viso varžėsi penki pirkėjai. Apie tai, kad koncernas perka „Alitos“ grupę, paaiškėjo 2014 m. rugsėjo 26 d.

Tačiau tokiam sandoriui reikėjo KT palaiminimo, nes koncerno įmonės užėmė reikšmingą dalį Lietuvos alkoholio verslo rinkos: tvirtas pozicijas užėmė didmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais AB „Mineraliniai vandenys“ (MV), stipriųjų gėrimų gamybos įmonė „Stumbras“. „Alitos“ pagrindiniai gaminiai – putojantis vynas ir brendis, o „Stumbras“ užėmė tvirtas pozicijas Lietuvos degtinės rinkoje, taip pat brendžio.

O Rimantas Stanikūnas, buvęs KT pirmininkas, dabar advokatų kontoros „Glimstedt“ patarėjas konkurencijos klausimais, tuomet VŽ nurodė, kad pirkėjas turės pateikti įsipareigojimus.

Po to, kai pirkėjai pateikė oficialų prašymą vykdyti koncentraciją, paaiškėjo, kad dalis įmonių panoro užkirsti kelią tokiam sandoriui.

Elijus Burgis, tuometinės advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partneris, atstovavęs „Bennet distributors“ interesams, VŽ pabrėžė, kad koncentracija sudėtinga, nes MV ir įmonių grupė „Alita“ yra konkurentai, veikiantys tose pačiose rinkose.

„Abiejų bendrovių rinkos dalis – skaičiuojant atskirose alkoholinių gėrimų kategorijose (degtinė, brendis, putojantis vynas ir t. t.) pagal nusistovėjusią Europos Komisijos praktiką – kai kuriose iš šių kategorijų dėl sandorio peržengs įstatyme numatytą dominuojamos padėties ribą. Todėl leidimas sudaryti sandorį galėtų būti duotas tik su tam tikromis sąlygomis ir įpareigojimais, kurie išspręstų galimo konkurencijos ribojimo problemas“, – teigė p. Burgis.

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, tuomet pastebėjo, kad vieno rinkos dalyvio rankose sukoncentruotas didesnis, įvairesnis populiarių ir rinkoje žinomų produktų krepšelis suteikia papildomų svertų derantis su prekybininkais, nei tuo atveju, kai portfelis išskaidytas atskirų įmonių rankose. Vis dėlto p. Vilimas nemanė, kad tai turėtų neigiamos įtakos galutiniam vartotojui.

Įsipareigojimai nustebino

Lapkritį paaiškėjo, kad MV įsipareigojo parduoti „Alitos“ gaminamų degtinių ir trauktinių prekės ženklus, technologijas, medžiagų likučius, teises ir pareigas, kylančias iš sutarčių, susijusių su degtinių ir trauktinių gamyba, platinimu ir reklama. Tačiau MV norėjo pasilikti teisę gaminti, platinti ir eksportuoti bei kitaip vykdyti prekybą degtinėmis ir trauktinėmis ne Lietuvos rinkoje.

MV pasiūlė šiuos įsipareigojimais siekdami užkirsti kelią galimos dominuojančios padėties sukūrimui ar sustiprinimui arba galimam konkurencijos apribojimui degtinės ir trauktinių prekių rinkose Lietuvoje.

Gavusi MV įsipareigojimus, KT pakvietė suinteresuotus asmenis pateikti argumentuotas nuomones.

Vėliau, VŽ duomenimis, aiškėjo, kad bent du konkurentai – „Bennet distributors“ ir UAB „Boslita“ – priešinosi sandoriui ir, preliminariu KT vertinimu, didesnės žalos konkurencinei aplinkai dėl koncentracijos nėra.

O Irmantas Norkus, tuometinės advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantysis partneris, atstovavęs „Bennet distributors“ interesams, stebėjosi ne tik KT išvadomis, bet ir neįprastu KT skubėjimu priimti sprendimą, pasitenkinimu „kosmetiniais „Mineralinių vandenų“ įsipareigojimais“.

„Beje, savanoriški pirkėjo įsipareigojimai aiškiai parodo, kad jie ir patys pripažįsta, jog sandoris be jokių išlygų negalėtų įvykti. Tačiau taryba, atrodytų, linkusi manyti, kad jokio pavojaus konkurencijai nėra, – tuomet sakė advokatas. – Mūsų nuomone, Konkurencijos taryba turi būti nuosekli formuodama savo praktiką. Jei draudimo rinkos sandoryje PZU buvo įpareigotas perleisti dalį verslo, panašių koncentracijų atžvilgiu turi būti nustatomos panašios sąlygos.“

Vėliau Marekas Kuklis „Bennet Distributors“ generalinis direktorius, VŽ nurodė, kad BD manymu, įsigijus „Alitą“ būtų sukurta ar sustiprinta MV ir „Stumbro“ dominuojama padėtis tam tikrose rinkose, apribota konkurencija. Vertindamas informaciją apie paskelbtus įsipareigojimus, kuriuos ketina prisiimti MV, p. Kuklis VŽ teigė, kad ketinimai perleisti degtines ir trauktines – per maži.

Gruodžio 5 d. paskelbta, kad KT leidžia MV įsigyti iki 100% įmonių grupės „Alita“ akcijų su sąlyga, kad MV perleis „Alitos“ vykdomą degtinės ir trauktinės gamybos bei prekybos veiklą Lietuvoje.

Pranešta, kad Atsižvelgiant į rinkos dalyvių ir kitų asmenų pateiktas nuomones, MV patikslino savo įsipareigojimus. KT, įvertinusi patikslintus įsipareigojimus, nustatė, kad įsipareigojimai yra tinkami ir pakankami tam, jog po „Alitos“ įsigijimo nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija degtinės bei trauktinių rinkose.

2015-ųjų birželį „Alitos“ degtinių prekės ženklus įsigijo mineralinio vandens gamybos ir prekybos įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Šią įmonę iki 2005 metų taip pat valdė „MG Baltic“, vėliau ją pardavęs bendrovės vadovams Norbertui Pranckui, Valentinui Lukoševičiui, Robertui Šnarui ir Rolandui Sturliui.

2003-iaisiais tuomet valstybės valdoma „Alita“ buvo privatizuota, ją už 57,55 mln. Lt įsigijo jos vadovų komanda - „Alitos“ generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupė, nors geriausią - 90,7 mln. Lt - pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca.

Koncerno „MG Baltic“ grupei priklauso alkoholio gamybos ir prekybos įmonės „Stumbras“, „Alita“, „Mineraliniai vandenys“, LNK televizija, nekilnojamojo turto bendrovės „Mitnija“ ir „MG Valda“, mažmeninės prekybos drabužiais įmonė „Apranga“, logistikos bendrovė „Tromina“.

Šių metų kovo pabaigoje Konkurencijos taryba koncerno „MG Baltic“ valdomai įmonei „MG Group Production“, valdančiai „Stumbro“,

„Anykščių vyno“ ir „Alitos“ gamyklas, leido kontroliuoti Šiaulių alaus daryklą „Gubernija“.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="15b1dca6-2a2b-4a32-8a03-00dd1cf83128" prefix="KvQ" format="interactive" title="Copy: 2017: Koncerno „MG Baltic“ rezultatai 2016"]

Koncernui pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.

„MG Baltic išplatintame komentare teigiama, jog visiškas nesusipratimas, kai VSD savo informaciją grindžia „konkurentų pateikta informacija“. „Kas būtų, jei remiantis KGB informacija būtų vertinamas VSD darbas ir tokia informacija būtų priimama rimtai? Koncernui atstovaujantys teisininkai su tarybos nariais kontaktavo įstatymų numatytose ribose“, – rašoma pranešime.

Rašyti komentarą