Investuoti Lietuvoje rimtai susidomėjusios 5 Kinijos įmonės

Publikuota: 2018-05-04
Jasono Lee  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Jasono Lee („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Lietuva per artimiausius porą metų tikisi investicijų iš Kinijos proveržio, o centrine ašimi galėtų tapti Klaipėdos uostas. Šiuo metu aktyviai deramasi su keliais potencialiais investuotojais iš antros pasaulio ekonomikos.

Patys kinai ragina Lietuvą aktyviau prisistatyti kaip investicijoms patrauklią šalį, tačiau dalis Lietuvos diplomatų išlieka santūrūs bei neatmeta rizikos, kad komunistinės Kinijos investicijos gali atnešti ir nepageidaujamą politinę įtaką. 

Ambasadorė: akiratyje – penkios įmonės

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė sakė, kad šiuo metu rimtai bendraujama su penkiomis Lietuvoje norinčiomis investuoti Kinijos įmonėmis. Jų pavadinimai neatskleidžiami, nes tai gali pakenkti deryboms.

Dalis investuotojų planuoja plyno lauko investicijas, dalis svarsto apie įmonių įsigijimą.

„Dirbame su didelėmis įmonėmis, – telefonu BNS iš Pekino sakė ambasadorė, – Kinija yra Azija, o su Azija reikia kantrybės ir reikia tiesiog juos prisipratinti, rodyti dėmesį ir nuosekliai dirbti. Mes tikimės, kad reikės vienų – dvejų metų, kada pamatysime pirmuosius rezultatus.“

Ponios Marčiulionytės nuomone, Lietuvai reikalinga viena Kinijos investavimo sėkmės istorija, kad šalimi susidomėtų kitos kinų įmonės.

„Kol kas kinų nė vienos didelės investicijos Lietuvoje nebuvo, o paprastai pas juos būna taip: kai atsiranda vienas didelis investuotojas, tada ateina ir kiti“, – tvirtino ambasadorė.

Lietuvos ir Kinijos santykiai porai metų stipriai atšalo, kai 2013 metais su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama Lietuvoje susitiko šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Dalai Lama vėl į Lietuvą atvyks birželį, bet šįkart vykdomosios valdžios atstovai jo turbūt nepriims. 

Kinai nežino Lietuvos

Kinijos ambasados Lietuvoje ekonomikos ir komercijos patarėjas Lin Chen sakė, kad Kinijos bendrovės beveik nežino, kas yra Lietuva.

Jis teigė, kad Lietuvai galėtų pagelbėti platesnis šalies reklamavimas ir aktyvesnė valstybės politika dėl investicijų.

„Tai yra nežinojimas ir Lietuvos reklamavimo Kinijai trūkumas. Tai yra labai gera vieta investicijoms, kalbant apie investicinį klimatą. Lietuva turi daug ką pasiūlyti“, – BNS tvirtino p. Chen.

Jo žodžiais, Lietuva taip pat susiduria su dar viena reikšminga ir stambius investuotojus stabdančia problema – talentingų darbuotojų stygiumi.

„Sakykime, jeigu stambiam investuotojui iš Kinijos reikėtų 1.000 žmonių, tai jam būtų sunku rasti tokį skaičių kvalifikuotų talentų rinkoje. Tai Lietuvos vyriausybė turėtų sutvarkyti, kad galėtų pritraukti tuos stambius investuotojus“, – argumentavo Kinijos diplomatas.

Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu į Lietuvą daugiausiai rūpinasi Vyriausybė, Ūkio ministerija ir jos valdoma agentūra „Investuok Lietuvoje“. 

Tačiau kai kurie kritikai sako pasigendantys lyderystės – nėra aišku, kas vadovauja šiam procesui.

Lietuva kinams per maža?

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad Kinija daugiausiai nori investuoti į infrastruktūros objektus, o šioje vietoje Lietuva neturi daug pasiūlymų. Tuo metu kinų vystomi gamybos pajėgumai – gigantiški, todėl Lietuva tam dažnai pasirodo per maža.

Pasak ūkio ministro, Lietuva jau turi įdirbį su Europos Sąjungos (ES) ar Vakarų valstybių investuotojais, todėl jų investicijos dominuoja.

„Su Vakarų Europos rinkomis dirbome daug daugiau, žinomumas yra didesnis. Esame ES ir NATO nariai. Dirbti yra paprasčiau. Taikoma ES teisė. Ties Kinija, tai tiek mes esame labai mažai žinomi Kinijai, tiek mūsų mastelis Kinijai yra nedidelis, tiek Lietuvoje turime mažai žinių, kaip dirbti su Kinija“, – BNS kalbėjo p. Sinkevičius.

Užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ Pardavimų vystymo vadovė Vida Staskonienė BNS teigė, kad kinų susidomėjimas Lietuva auga.

„Investuok Lietuvoje“ gauname vis daugiau užklausų iš Kinijos investuotojų. Pastebime, kad didžioji dalis užklausų – noras įsigyti jau veikiančią įmonę arba investuoti į infrastruktūrą. Tai yra bendra Kinijos verslo plėtros tendencija, kurią matome visoje Europoje“, – tvirtino p. Staskonienė.

Nerimas dėl politinės įtakos

Kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, jog komunistinė Kinija per investicijas gali įgyti svertų vidaus politikai.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs diplomatas BNS sakė, kad atsargumą lemia patirtis su Rusija – ypač prisimenamas atvejis, kai dujų tiekėjas „Gazprom“ buvo įsigijęs trečdalį dujų tiekimo įmonės „Lietuvos dujos“ akcijų, ir tai atvėrė kelią Maskvos spaudimui.

Įtarumą dėl Kinijos užsienio politikos taip pat sustiprino pernai pirmą kartą Baltijos jūroje įvykusios Kinijos ir Rusijos karinės pratybos.

Oficialiai Vyriausybė tikina, kad jokio išankstinio nusistatymo nėra. 

„Vyriausybė taip pat neturi išankstinio nusiteikimo ar investicijų vertinimo tik pagal jų kilmės kriterijų. Jei investicijos vykdomos į strateginius ekonomikos sektorius, jos vertinamos vadovaujantis atitikimo nacionaliniam saugumui kriterijumi“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. 

Lietuvoje šiuo metu investuotojus tikrina speciali Vyriausybės komisija, galinti uždrausti jiems ateiti į šalį, jeigu jie kelia riziką nacionaliniam saugumui.

Europos Komisija taip pat šiuo metu svarsto dėl papildomų patikrų Kinijos investicijoms į strateginius sektorius. 

Dėmesys – Klaipėdos uostui

Klaipėdoje jau beveik dešimtmetį mąstoma apie uosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų. Planuojama išorinį uostą pastatyti iki 2025 metų.

Kai kurių Lietuvos pareigūnų teigimu, vienas labiausiai tikėtinų scenarijų – didelė investicija išplėstame Klaipėdos uoste.

2015 metais Kinijos valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų gigantė „China Merchants Group“ (CMG) prakalbo apie galimybę per Klaipėdą gabenti krovinius. Bendrovė Baltarusijoje vysto pramonės parką „Great Stone“, o tiesiausias kelias produkcijos eksportui būtų per Klaipėdą.

Tuometinis CMG valdybos pirmininkas Li Jianhongu 2016 metais pareiškė, kad Klaipėdos uostas turėtų tapti korporacijos vartais į Baltijos jūrą.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus BNS tvirtino, kad CMG yra išreiškusi norą Klaipėdoje pastatyti naują konteinerių terminalą.

„Mums visada buvo sakoma, kad domina naujas didelis žemės plotas, kuriame būtų galima vystyti intermodalinę krovą“, – sakė p. Vaitkus.

Pasak jo, dar nėra nuspręsta, kaip bus plečiamas uostas, ar koncesijos, ar tiesioginės žemės sklypų nuomos būdu, tačiau šiuo metu neįmanoma pasakyti, kokie nauji investuotojai sugužės į išplėstą Klaipėdos uostą ateityje.

„Klaipėdos uostas yra vienas patraukliausių uostų, vystant Šilko kelią. Šilko kelio taškiniu moduliu siekia būti visi Europos uostai. (...) Klaipėda gali būti galinis taškas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje“, – argumentavo uosto vadovas.

Kinijos diplomatas p. Chen teigė, kad CMG vis dar yra rimtai nusiteikusi dėl investicijų Klaipėdos uoste ir laukia uosto plėtros projekto postūmių.

CMG 2016 metais bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau sandoris nepavyko.

Su CMG atstovais BNS nepavyko susisiekti.

„16+1“ formatas vertinimas nevienareikšmiškai

Kinija prieš daugiau nei penkerius metus sukūrė 16-os Centrinės ir Vidurio Europos regiono šalių bei Kinijos bendradarbiavimo formatą. Tarp jų yra ir Lietuva bei dar 10 ES narių. 

Vakarų Europoje nuogąstaujama, kad „16+1“ bendradarbiavimo formatas skirtas skaldyti ES nares dėl investicijų iš Kinijos. Panašios pozicijos neviešai laikosi ir kai kurie Lietuvos diplomatai.

Tačiau kiti Lietuvos pareigūnai gina šio formato vertę valstybei, nes, jų nuomone, tai yra papildomas įrankis Lietuvai bendrauti su Kinija tiesiogiai.

„Jeigu tai yra formatas, kuris sukuria papildomų ir gerai apmokamų darbo vietų tiek Lietuvoje, tiek Kinijoje, padeda mūsų verslui plėstis, tai aš nematau jokių problemų šiame formate“, – BNS sakė ūkio ministras p. Sinkevičius. 

Lietuvos ambasadorė Kinijoje teigė, kad „16+1“ papildo Lietuvos bendravimo su Kiniją įrankių arsenalą.

„16+1“ formatas Lietuvai ir kitoms panašioms valstybėms yra parankus tuo, kad jis mums papildo dvišalį ir ES Kinijos formatą. Didžiosios valstybėms – Vokietijai, Prancūzijai ar Italijai jokių formatų nereikia, nes jie turi didelę, plačia dienotvarkę. Jiems užtenka dvišalio ir ES formato“, – argumentavo p. Marčiulionytė. 

Savo ruožtu V. Staskonienė tikisi, jog „16+1“ pakeis Kinijos požiūrį į Lietuvą ir sustiprins dvišalius santykius.

Kinija ir šešiolika Europos valstybių kasmet organizuoja aukšto lygio susitikimus. Paskutinis jų vyko pernai Vengrijos sostinėje Budapešte, o 2016 metais – Rygoje. 

Gegužės pabaigoje „16+1“ formato žemės ūkio ministrų susitikimas bus surengtas Lietuvoje.

Kinijos investicijos Lietuvoje ir regione

Statistikos departamento duomenimis, nuo 1997 metų iki praėjusių metų rugsėjo pabaigos Kinijos bendrovės Lietuvoje investavo apie 117 mln. Eur. 

Tuo metu Kinijos investicijų tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Rhodium Group“ duomenimis, 2000–2016 metais Kinijos bendrovės Lietuvoje investavo 33 mln. Eur, Latvijoje – 3 mln. Eur, o Estijoje – 23 mln. Eur.

Per tą patį laikotarpį Kinija Vokietijoje investavo 18,6 mlrd. Eur, Italijoje – 12,8 mlrd. Eur, o Prancūzijoje – 11,5 mlrd. Eur.

Kinijos ambasados Lietuvoje žiniomis, tarp pagrindinių investuotojų iš Kinijos Lietuvoje yra 2007 metais į šalį atėjusi Kinijos telekomunikacijų įrangos ir paslaugų bendrovė „Huawei“, įsteigusi savo produkcijos pardavimo įmonę „Huawei Technology Vilnius“. Toliau 2013 metais Kinijos energetikos inžinerijos kompanija „North China Power Engineering“ įsigijo kontrolinį elektros energetikos objektų projektavimo įmonės Energetikos tinklų institutas akcijų paketą. 2015 metų pradžioje 15% elektros skaitiklių gamintojos „Elgama-Elektronika“ akcijų įsigijo Kinijos įmonė „Jiangsu Linyang Electronics“, o prieš dvejus metus Lietuvoje taip pat įsikūrė Kinijos finansinių technologijų grupės „International Business Settlement“ (IBS) padalinys Europoje „IBS Lithuania“.

Kinijos ambasada neatskleidžia šių investicijų dydžio.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prezidentės pataisos dėl etatinio mokytojų apmokėjimo priimtos ypatingos skubos tvarka

Seimas ketvirtadienį pritaikęs ypatingos skubos tvarką priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas...

Vadyba
18:02
Po laimėtos kovos Th. May prašo Briuselio pagalbos rankos

Trečiadienį JK premjerė Theresa May laimėjo dar vieną mūšį ir liko savo poste po to, kai Torių partijos...

Kauno rajonas pagerbė sėkmingiausius verslus

Kauno raj. savivaldybė pagerbė sėkmingiausiai šiemet dirbusias verslo įmones. Didžiausi pasikeitimai šiemet...

Buvęs „VP grupės“ narys G. Marcinkevičius žada plėsti verslą

Buvęs „VP grupės“ akcininkas verslininkas Gintaras Marcinkevičius ketina plėsti verslą, tačiau detalių kol...

Valdantieji vėl bando prastumti LRT parlamentinio tyrimo išvadas 1

Seimo valdantieji vėl stumia prieštaringai vertinamų ir politizuotomis vadinamų Lietuvos nacionalinio radijo...

Šiauliuose atleistas administracijos direktorius ir vicemeras, norima atstatydinti merą 1

Šiaulių miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį iš pareigų atleido administracijos direktorių Antaną Bartulį...

Premjeras sako, kad jam sunku rasti naują švietimo ministrą 1

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jam sunku rasti naują švietimo ir mokslo ministrą, todėl kitą savaitę...

Lukiškių kalėjimas bus iškeltas iki kitų metų gruodžio 31 d.

Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas keliais etapais iš Vilniaus miesto centro bus iškeltas iki 2019 m.

Seimas išplėtė korupcijos tyrimo klausimus: įtraukė konservatorių kreipimąsi į KT

Seimas ketvirtadienį parlamente atliekamą politinės korupcijos tyrimą išplėtė iki 2018 metų: įtrauktas...

Seimas nebenori tirti padėties žemės ūkio sektoriuje

Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) neteks atlikti parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje.

R. Masiulis pateikė siūlymus, kaip tobulinti mokytojų etatinį apmokėjimą 4

Rokas Masiulis, laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras, ketvirtadienį...

„Luminor“ nurėžė Lietuvos ūkio plėtros prognozę 2019 ir 2020 m. 3

Šiandien ekonominės plėtros prognozes atnaujinę „Luminor“ banko ekonomistai, palyginti su rugsėjį skelbtąja,...

Grįžti į nacionalinio stadiono lenktynes norinti įmonė pateikė savo viziją 13

Į koncesijos konkursą nacionaliniam stadionui statyti norinti grįžti UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“...

Baltijos šalių žemdirbiai vėl protestuoja Briuselyje 5

Briuselyje Europos Vadovų tarybai diskutuojant dėl Europos Sąjungos (ES) Daugiametės finansinės programos...

Agroverslas
11:54
Ūkio ministerija dar kartą mažina verslo priežiūros institucijų skaičių 1

Nuo 2020 m. verslo priežiūros institucijų skaičius mažės nuo 55 iki 47. Tai numatančiam Ūkio ministerijos...

Kaip pasiekti, kad paslaugų centrai nebūtų tik laikinas Lietuvos ekonomikos etapas?

Paslaugų centrai, kuriuos Lietuvoje steigia globalios įmonės, per pastaruosius metus tapo atskira industrija.

„Lietuvos sąrašas“ negalės dalyvauti savivaldos rinkimuose

Partija „Lietuvos sąrašas“ negalės dalyvauti kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, nes pavėlavo...

Premjeras apie prezidentę: 10 metų Lietuvoje buvo vienintelis neklydęs žmogus 9

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį apkaltino prezidentę Dalią Grybauskaitę visažiniškumu.

Kadencijos vidurys: žiniasklaidos dėmesio centre – A. Veryga, nematomas – Ž. Vaičiūnas 2

Per pirmuosius dvejus Vyriausybės darbo metus daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė sveikatos apsaugos...

Dvigubų standartų cinizmas 4

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
05:50

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau