„Rosneft“ tampa antra Rusijos užsienio reikalų ministerija
Jame nurodyta, kad Bagdado vyriausybė rodo per mažai susidomėjimo ir konstruktyvios pozicijos dėl „Rosneft“ pasiūlymo vystyti šalies naftos telkinius.
Toks laiškas, kurį matė agentūros „Reuters“ žurnalistai, nusiųstas tuomet, kai Kurdistanas mėgino sukurti nepriklausomą valstybę. Ponas Sečinas, vienas iš artimiausių Vladimiro Putino, Rusijos prezidento, žmonių, pareiškė, kad Bagdadui atsisakius dirbti su „Rosneft“, įmonė bendradarbiaus su Kurdistano regionine vyriausybe.
Didžiosios pasaulio valstybės, tarp jų ir JAV bei ES, užtikrino Iraką dėl jo teritorinio vientisumo. Rusija buvo vienintelė didžioji valstybė, palaikiusi kurdų referendumą dėl atsiskyrimo nuo Irako. Jokių užuominų apie teritorinio vientisumo principą nėra p. Sečino laiške.
„Reuters“, remiantis šaltiniais, skelbia, kad p. Sečinas turi didesnę galią nei įsivaizdavo daugelis Irako pareigūnų. Netrukus Rusijos kompanija už 1,8 mlrd. USD įsigijo Kurdistano naftotiekį į Turkiją. Pirkinio tikslas nebuvo vien komercinis – siekta sustiprinti Rusijos įtaką Irake ir Artimųjų Rytų regione.
Po sėkmingo referendumo Kurdistane Irakas išsiuntė karines pajėgas, kurios perėmė naftos telkinių kontrolę, užėmė Kirkuko miestą ir sužlugdė kurdų nepriklausomybės viltis. Tačiau naftotiekio kontrolė suteikė „Rosneft“ esminį vaidmenį derybose tarp kurdų ir irakiečių dėl naftos eksporto atnaujinimo. Kurdistane yra maždaug trečdalis visos valstybės naftos išteklių, o jos eksportas yra labai svarbus ne tik regionui, bet ir visos valstybės ekonomikai. Vis dėlto kurdų pareigūnai pareiškė neatnaujinsiantys naftos eksporto, kol mokestis už naftotiekį nebus pradėtas mokėti Rusijos kompanijai.
Jabaras al-Luaibi, Irako naftos ministras, pripažino augančią Rusijos įtaką Kurdistane, kai susitiko su p. Sečino pavaduotoju šį mėnesį. Jis teigė, kad „atnaujinant vamzdynus“ Irakas yra pasirengęs bendradarbiauti su Rusija.
Irako vyriausybė atsidūrė sudėtingoje padėtyje: kovos su „Islamo valstybe“ išsekino šalies finansinius išteklius, kuriems yra būtinos pajamos iš naftos. Vyriausybė neturi pakankamai lėšų, kad nutiestų naujus vamzdynus, todėl būtina tartis su kurdais.
Nepriklausomą naftos eksportą per Turkiją kurdai pradėjo 2014-aisiais, tačiau Irako vyriausybė teigia, kad bet koks savarankiškas jų veikimas yra nelegalus. „Reuters“ skelbia, kad iš karto po nepriklausomybės referendumo, kurdų atstovai išvyko į Maskvą, kur susitiko su „Rosneft“ pareigūnais. Suderėta suma buvo perversta, Irako pajėgoms, su Irano pagalba mėginant atkovoti Kirkuko mietą ir svarbiausius naftos telkinius.
Įtakos įrankis
„Rosneft“ veiksmai Kurdistane iliustruoja, kaip kompanija yra išnaudojama Kremliaus geopolitiniams tikslams. Tai vyksta ne tik Erbilyje, Irako Kurdistano sostinėje, bet ir Venesueloje ar Indijoje.
„Jie atsako tiesiogiai prezidentui Putinu. Ne visi jų sandoriai yra politiniai. Tačiau kai Putinas nori įvykdyti politinį užsakymą, jie būtinai tai padarys“, – „Reuters“ sakė Amosas Hochsteinas, buvęs prezidento Baracko Obamos specialus energetikos pasiuntinys.
Venesueloje „Rosneft“ suteikė 6 mlrd. USD vertės paskolą šalies vyriausybei. Rusijai netgi gali atitekti Teksase veikiančios naftos perdirbimo įmonės, kuriuos šiuo metu priklauso skolose skendinčiai Venesuelos valstybinei įmonei.
Indijoje „Rosneft“ investavo itin didelę sumą – 13 mlrd. USD – į naftos perdirbimo įmonę, siekdama įveikti Saudo Arabijos „Aramco“ konkurenciją ir sustiprinti ryšius su šia valstybe.
„Sečinas elgiasi kaip antras Rusijos užsienio reikalų ministras. Jis atstovauja ekonominę šalies užsienio politikos pusę. Labai dažnai tai yra politika, skirta baksnoti amerikiečiams tiesiai į akis“, – sako vienas iš „Reuters“ šaltinių.
Pats „Rosneft“ vadovas šiemet interviu leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ aiškino, kad minėtos investicijos yra paremtos tik ekonomine logika.
