Varšuva teigia laiku sureagavusi į ES pastabas dėl teismų reformos

Pernai gruodį Briuselis pradėjo iki šiol netaikytą procedūrą dėl „sisteminių grėsmių“ Lenkijos teisėsaugai ir teisės viršenybės principui bei suteikė Varšuvai tris mėnesius pasitaisyti.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešime paskelbė, kad ji pateikė visus paaiškinimus dėl Europos Komisijos pastabų.

„Teismų reforma atitinka visuomenės lūkesčius, o jos sprendimai nesiskiria nuo tų, kuriuos taiko kitos ES valstybės narės. Lenkija prisiima įsipareigojimą išspręsti ginčą su Komisija efektyviai ir deklaruoja norą tęsti diskusijas, kad būtų atrastas abi puses tenkinantis sprendimas“, – teigia Lenkijos užsienio reikalų ministerija.

Antradienį Fransas Timmermansas, Europos Komisijos vicepirmininkas, paragino Lenkiją laikytis galutinio termino – antradienio vakaro.

Jis teigė, kad Komisija kitą mėnesį analizuos Varšuvos pateiktus paaiškinimus dar kartą ir prieš kitą ES valstybių ministrų susitikimą įvertins, ar reikia imtis naujų žingsnių.

Jeigu Briuselis nuspręs tęsti procedūrą prieš Lenkiją, valstybei net gali būti atimta teisė balsuoti ES Vadovų Taryboje. Tiesa, tam reikia visų ES valstybių pritarimo, o bent kelios valstybės, tarp jų ir Vengrija ar Lietuva, jau paskelbė neremsiančios tokių veiksmų.

Kovą Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis įteikė Jeanui Claude‘ui Junckeriui 96 puslapių dokumentą su paaiškinimais apie teismų reformą. Tačiau p. Timmermansas antradienį sakė, kad buvo sutarta, jog vadinamoji Baltoji knyga nėra tinkamas atsakymas į Europos priekaištus.

„Šis dokumentas tik dar kartą išdėsto Lenkijos poziciją“, – teigė jis.

Savo ruožtu Konradas Szymanskis, Lenkijos užsienio reikalų viceministras, po posėdžio Briuselyje dar kartą išdėstė savo poziciją, kad teismų reforma nekelia grėsmės teisės viršenybei Lenkijoje.

Lenkijos agentūra PAP skelbia, kad Lenkija iš esmės atmeta Briuselio kritiką ir atsisako keisti įstatymus, tačiau yra pasirengusi kartu su ES vertinti reformos poveikį.

Briuselio ir Varšuvos dialogas suintensyvėjo, kai Lenkijos vyriausybei pradėjo vadovauti p. Morawieckis. Savaitės pradžioje Lenkijoje svečiavosi Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, kuri išreiškė viltį, kad šalies valdantieji išspręs ginčus su ES. Ponas Morawieckis teigė tikįs, kad susitarimas bus pasiektas per du mėnesius.

Tačiau ES pareigūnai sako, kad vien tik dialogo neužtenka ir jau atėjo laikas imtis priemonių.

Lenkijos ir Bendrijos konfliktas įsiplieskė laikotarpiu, kai prasideda diskusijos dėl būsimo ES biudžeto nuo 2021-ųjų. Pokomunistinės Rytų ir Vidurio Europos valstybės siekia užsitikrinti ne mažesnę struktūrinių fondų paramą nei iki šiol, tačiau toks dabartinis politinis fonas tam nėra palankus. Lenkija yra didžiausia ES fondų paramos gavėja.