Briuselis siūlo vizas išduoti pasienyje, Lietuva vertina atsargiai

Europos Komisija (EK) siūlo bendras ES vizų taisykles: sprendimą dėl vizų išdavimo priėmimo terminą sutrumpinti nuo 15 iki 10 dienų bei sudaryti galimybę prašymus išduoti vizą teikti likus 6-iems mėnesiams iki kelionės. Šiuo metu tai leidžiama iki kelionės likus trims mėnesiams. Taip pat būtų numatoma galimybė vizų prašymą pateikti ir pasirašyti internete.

Jeigu EK siūlymams bus pritarta, daugkartinės vizos į ES valstybes galios ilgiau. Patikimiems nuolatiniams keliautojams, kurie anksčiau laikėsi Bendrijos taisyklių, vizų galiojimo laikas laipsniškai didėtų nuo 1-erių iki 5-erių metų.

Be to, Briuselis siūlo sukurti galimybę išduoti trumpalaikes vizas ir prie ES išorės sienų. Tokios vizos galiotų ne daugiau kaip 7 dienas tik ją išdavusioje valstybėje.

Atsižvelgiant į išaugusį vizų prašymų skaičių, EK planuoja didinti mokestį už vizą nuo 60 Eur iki 80 Eur. Tai esą leistų valstybėms užtikrinti tinkamą konsulinių pareigūnų skaičių ir darbo kokybę.

Vertina atsargiai

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija VŽ komentuoja, kad būdama visaverte Šengeno erdvės nare, Lietuva palaiko EK pasiūlymus dėl griežtesnės, veiksmingesnės ir saugesnės bendros ES vizų politikos. Tačiau pažymima, kad Lietuva, kaip ir daugelis kitų ES valstybių, nevienareikšmiškai vertina pasiūlymą dėl trumpalaikių vizų išdavimo prie išorės sienų.

„Viena vertus, valstybei nusprendus taikyti tokią laikinąją priemonę, galėtų būti skatinamos trečiųjų šalių piliečių trumpalaikės kelionės. Tačiau valstybių narių praktika rodo, kad tai sukuria saugumo ir nelegalios migracijos grėsmes, reikalauja papildomų administracinių išteklių pasienio ir migracijos tarnybose. Dėl šių priežasčių, nagrinėjant 2014 m. teiktą Vizų kodekso reglamento peržiūros pasiūlymą, ši schema, kaip kelianti grėsmes, buvo atmesta daugumos valstybių narių“, – sakoma ministerijos VŽ atsiųstame komentare.

Ministerija pažymi, kad šalies vizų tarnybos ir šiuo metu dažniausiai vizos prašymą išnagrinėja ir vizą išduoda greičiau nei per 10 dienų, todėl siūlomas pakeitimas dėl trumpesnio privalomo termino esminės įtakos administraciniams pajėgumams neturėtų turėti. 15 dienų terminas dabar išnaudojamas tik tuomet, kai reikalinga išsami konsultacija su kitomis valstybėmis.

Šiuo metu daugkartinės, nuo 1 iki 5 metų galiojančios Šengeno vizos visiems trečiųjų šalių piliečiams jau yra išduodamos: Lietuvos vizų tarnybose išduodamų daugkartinių Šengeno vizų dalis sudaro per 81%. Šis EK pasiūlymas sukurti vieningas taisykles visoms ES valstybėms.

Pernai Lietuvos vizų tarnybos surinko daugiau nei 17 milijonų eurų konsulinio mokesčio už vizų prašymų nagrinėjimą. Pažymima, kad kol kas sunku įvertinti, kiek papildomų pajamų šalies biudžetui atneštų brangesnės vizos.

Sankcijos nepriimančioms atgal

EK ketina nustatyti naują mechanizmą, pagal kurį būtų griežtinamos prašymų išduoti vizą nagrinėjimo sąlygos, kai kitos valstybės nepakankamai bendradarbiauja neteisėtų migrantų, įskaitant asmenų, kurie atvyko turėdami vizą, bet pasiliko ilgiau, nei leidžiama, readmisijos srityje. Pagal jį EK reguliariai vertins ES nepriklausančių valstybių bendradarbiavimą grąžinimo srityje, o prireikus gali imtis ribojimo priemonių.

Tokiu atveju gali būti trumpinamas išduodamų vizų laikas, didinama jų kaina, ribojamas daugkartinių vizų išdavimas. Sankcijos gali būti taikomos ir konkretiems žmonėms ar jų grupėms.

„Financial Times“ skelbia, kad 2016-aisiais tokios valstybės kaip Etiopija, Gambija, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Gvinėja ir Senegalas priėmė mažiau nei 10% savo piliečių, kuriems buvo nurodyta palikti ES teritoriją. Pakistano, Nigerijos, Bangladešo, Maroko, Tuniso ir Armėnijos rodiklis buvo mažesnis nei 30%. Būtent šios valstybės pirmosios gali patekti į ES radarą.

Tiesa, tokios priemonės gali sulaukti šių šalių pasipriešinimo. Marokas ir Malis yra svarbios Bendrijos partnerės, siekiant pažaboti nelegalią migraciją platesniu mastu, pažymi „Financial Times“.

Šiuo metu vizų į Šengeno erdvę reikia 105 ne ES šalių ir teritorijų piliečiams. Skaičiuojama, kad turizmo ir kelionių sektorius sukuria per 10% Bendrijos BVP.